Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos ŽŪB „Žemelė“ atstovui Andriui Breivei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ŽŪB „Žemelė“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja ŽŪB „Žemelė“ 2017-05-02 teismui padavė skundą, kurį 2017-05-29 patikslino, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-05-31 nutartimi priėmė šiuos pareiškėjos reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) 2017-04-10 sprendimą Nr. BR6-3869; 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 640,12 Eur, t. y. kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą pagal mokėjimo prašymą, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra ignoruoja LVAT 2017-01-24 sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-424-575/2017 vykdymą (Nacionalinė mokėjimo agentūra nenustačiusi investicijų didžiausios rinkos kainos ir neatsižvelgdama į kitus LVAT sprendime nurodytus motyvus, priima formalų sprendimą (iškreipia teisinį reguliavimą)); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1–13, 39).

Paaiškino, kad 2012-02-01 tarp NMA ir pareiškėjos sudaryta paramos sutartis Nr. 2AKV1-2-11-04, kurioje numatyta įgyvendinti projektą „Gamybos bazės steigimas“ ir paramą suteikti žuvininkystės komplekso pastato statybai ir įrengimui kompensuoti. Atsakovė 2015-03-03 sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai 8 640,12 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Šis NMA sprendimas panaikintas galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-01-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-424-575/2017, o atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-04-28 NMA pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-2-11-04-MP004. Atsakovė, vykdydama LVAT 2017-01-24 sprendimą 2017-02-10 sprendimu Nr. BR6-1775 vėl nusprendė neskirti 8 640,12 paramos sumos, šis atsakovės sprendimas apskųstas Žemės ūkio ministerijai, kuri konstatavo, kad NMA 2017-02-10 sprendimas yra nepagrįstas ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjos mokėjimo prašymą iš naujo. Atsakovė NMA ginčijamu 2017-04-10 sprendimu, ignoruodama tiek LVAT 2017-01-24 sprendimą, tiek Žemės ūkio ministerijos 2017-03-20 sprendimą, 8 640,12 paramos sumos pareiškėjai neskyrė. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas 2017-04-10 sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, priimtas viršijant atsakovei nustatytą kompetenciją.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja 2014-04-28 NMA pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“, reg. Nr. 2AKV1-2-11-04-MP004 (toliau – Mokėjimo prašymas) (t. I, b. l. 154-162).

NMA 2015-03-03 sprendimu Nr. BR6-2859, nusprendė nekompensuoti 8 640,12 Eur prašomos paramos sumos (t. I, b. l. 145–147).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2015-04-21 sprendimu Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) nusprendė panaikinti NMA 2015-03-03 sprendimą Nr. BR6-2859 (t. I, b. l. 68).

NMA, nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-04-21 sprendimu Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. I, b. l. 68).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-08 sprendimu nusprendė atsakovės NMA skundą patenkinti ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-04-21 sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) (t. I, b. l. 68).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-424-575/2017 atsakovės NMA skundą atmetė ir paliko galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-04-21 sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014), kuriuo panaikintas NMA 2015-03-03 sprendimas Nr. BR6-2859 (t. I, b. l. 66–74).

NMA, vykdydama LVAT 2017-01-24 sprendimą, 2017-02-10 sprendimu Nr. BR6-1775 suteikė 230 352 Eur paramos sumos, vietoj prašomos 238,992,12 Eur paramos sumos, taigi paramos sumą sumažino 8 640,12 Eur (t. I, b. l. 14–18).

Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2017-02-10 sprendimu Nr. BR6-1775 apskundė jį Žemės ūkio ministerijai, kuri 2017-03-20 sprendimu Nr. 3JA-82(8.14) įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą atsižvelgiant į LVAT 2017-01-24 sprendime pateiktus išaiškinimus bei visas faktines aplinkybes ir priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą teisėtą ir teisingą sprendimą, apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją (t. I, b. l. 17–18).

NMA 2017-04-10 raštu „Dėl papildomos informacijos suteikimo“ Nr. BR6-3869 nepritarė Žemės ūkio ministerijos 2017-03-20 sprendime išdėstytai pozicijai ir paliko galioti nepakeistą 2017-02-10 sprendimą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 640,12 Eur, prašomą kompensuoti paramos sumą pagal pateiktą mokėjimo prašymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 (toliau – ir Administravimo taisyklės), taip pat Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-05-23 įsakymu Nr. 3D-299 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

Pirmiausia, nagrinėjamos bylos atveju yra vertintinas NMA 2017-04-10 sprendimo Nr. Nr. BR6-3869 teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi šis ginčijamas sprendimas yra priimtas po Žemės ūkio ministerijos 2017-03-20 sprendimu nustatyto įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą, teismas analizuos tiek ginčijamo sprendimo procedūrinius aspektus, tiek patį sprendimo turinį.

Įgyvendinimo taisyklių 80 p. įtvirtina, kad pareiškėjai (paramos gavėjai), nesutinkantys su Agentūros, Ministerijos sprendimais, veiksmais arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškos, mokėjimo prašymo administravimu ir (arba) įgyvendinamo projekto administravimu, gali juos apskųsti Veiksmų programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Administravimo taisyklių 163 p. nustato, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas, nesutinkantis su Agentūros priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, gali apskųsti Ministerijai per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Administravimo taisyklių 164 p. nustatyta, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas, nesutikdamas su Agentūros, Ministerijos sprendimais ar veiksmais (neveikimu), gali juos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo. Taigi pareiškėjui, nesutinkančiam su NMA priimtais sprendimais yra suteikiama teisė juos skųsti tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja pasinaudojo jai Administravimo taisyklių 163 p. įtvirtinta teise skųsti NMA sprendimą Žemės ūkio ministerijai, o Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2017-03-20 sprendimu Nr. 3JA-82(8.14) konstatavo NMA 2017-02-10 sprendimo Nr. BR6-1775 nepagrįstumą ir nurodė atsakovei įvertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą iš naujo atsižvelgiant į LVAT 2017-01-24 sprendime pateiktus išaiškinimus bei visas faktines aplinkybes ir priimti objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą teisėtą ir teisingą sprendimą, apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją (t. I, b. l. 17–18).

Pagal Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų 1998-09-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 2.66 p., Žemės ūkio ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, siekia, kad būtų išspręstos juose keliamos problemos. Ministerijai taip pat priskirta kompetencija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka administruoti iš Europos Sąjungos fondų teikiamos paramos lėšas ir valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų lėšas, skirtas sektorių žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros programoms įgyvendinti, arba pavesti savo valdymo sričiai priskirtoms institucijoms ir įstaigoms atlikti kai kurias šiame punkte nurodytų lėšų administravimo funkcijas. Vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17, 9.10 P., NMA, vykdydama jai paskirtus uždavinius, priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo.

Vertinant ginčijamą 2017-04-10 sprendimą Nr. BR6-3869 matyti, kad NMA neįvykdė Žemės ūkio ministerijos nurodymo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą mokėjimo prašymą, o tik atsakė, kad pareiškėjos pateiktas mokėjimo prašymo vertinimas yra baigtas, priimtas motyvuotas, pagrįstas, galutinis individualus administracinis sprendimas, kuriame buvo išdėstyti visi motyvai bei nurodyta apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Administravimo taisyklės numato sprendimo dėl paramos skyrimo ar neskyrimo turinio reikalavimus, t. y. kai priimamas sprendimas skirti paramą, sprendime nurodomi: 1) paramos gavėjas, kuriam skiriama parama; 2) pagrindas skirti paramą; 3) paraiškos registracijos numeris, projekto pavadinimas, didžiausias galimas paramos dydis, paramos lyginamoji dalis nuo visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir paramos lėšų paskirstymas pagal finansavimo šaltinius (EŽF ir bendrojo finansavimo lėšos); 4) PVM suma pagal Taisyklių 42 punktą, o kai priimamas sprendimas paramos neskirti sprendime nurodoma: 1) pareiškėjas, kuriam neskiriama parama; 2) paraiškos registracijos numeris, prašomos paramos suma; 3) paramos neskyrimo priežastys.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, matyti, kad NMA, priimdama ginčijamą 2017-04-10 sprendimą Nr. BR6-3869, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama sprendimą ji buvo saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Aiškindamas VAI 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog priimant ginčijamą 2017-04-10 sprendimą atsakovė neatliko pareiškėjos mokėjimo prašymo vertinimo iš naujo pagal Žemės ūkio ministerijos 2017-03-20 sprendime nurodytus kriterijus, t. y. neįvykdė jai Žemės ūkio ministerijos 2017-03-20 sprendimu pavesto nurodymo. Todėl ginčijamo 2017-04-10 sprendimo turinys neatitiko Administravimo taisyklių 60 p. nustatytų turinio reikalavimų. Pareiškėja, nepaisydama Žemės ūkio ministerijos nurodymo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo mokėjimo prašymą, priėmė formalų sprendimą, kuriuo pareiškėjos mokėjimo prašymas realiai iš naujo nebuvo vertinamas. Pastebėtina, kad atsakovė ginčijamame sprendime nepagrįstai rėmėsi savo priimtu 2017-02-10 sprendimu, nes šis sprendimas buvo apskųstas Žemės ūkio ministerijai, o pastaroji konstatavo 2017-02-10 sprendimo nepagrįstumą ir įpareigojo atsakovę pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad NMA ginčijamas 2017-04-10 sprendimas neatitinka Viešojo administravimo 8 str., o taip pat ir Administravimo taisyklių 60 p. nustatytų reikalavimų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti pareiškėjai 8 640,12 Eur, t. y. kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą pagal mokėjimo prašymą, atmestinas, o pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies panaikinant Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-04-10 sprendimą Nr. BR6-3869 ir įpareigojant Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos ŽŪB „Žemelė“ mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-2-11-04-MP004 atsižvelgiant į LVAT 2017-01-24 sprendime pateiktus išaiškinimus bei visas faktines aplinkybes.

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, išaiškintina pareiškėjos teisė pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos ŽŪB „Žemelė“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-04-10 sprendimą Nr. BR6-3869.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos ŽŪB „Žemelė“ mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-2-11-04-MP004.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.