- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- e2-2972-514/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“, M. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. V., tretieji asmenys M. K., Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 527,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, 20,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 28 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje. Ieškovės atstovas buto apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindys, lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės) apskaičiavo nuostolius. Pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Sistela programa, nustatė, kad turto remonto kaina sudaro 552,59 Eur, papildomos išlaidos, susijusios su elektros instaliacijos patikra, sudaro 15,00 Eur ir išmokėjo draudėjui 527,59 Eur draudimo išmoką (567,59 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei L. V.. Atsakovė, pertvarkydama vamzdyną jai priklausančiame bute, be daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus žinios ir leidimo sumontavo bendro naudojimo šalto vandens stove trišakį. Trūkus vamzdžių susijungimo movai, vanduo prasiskverbė į žemiau esantį butą Nr. 308 ir ieškovės apdraustam turtui padarė žalos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais teigė, kad dėl padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, nesugebėjusi naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjo turtui, taip pažeidusi pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Kadangi atsakovė nevykdė pretenzijoje nurodyto raginimo atlyginti padarytą žalą geranoriškai, prašė priteisti 20,03 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 18 d iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo CK 6.260 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio pagrindu. Kartu su ieškiniu pateikė draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, ieškovei siųstą pretenziją.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal Būsto draudimo taisykles nuostolio dydis yra nustatomas, vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu. Naudojant sąmatų skaičiavimo programą Sistela, buvo sudaryta lokalinė sąmata ir apskaičiuoti atlygintini nuostoliai. Ieškovė trečiajam asmeniui atlygino tik tiesioginius nuostolius, t. y. remonto kainą ir išlaidas, susijusias su elektros instaliacijos patikra. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį, todėl atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad butas nėra suremontuotas, nėra reikšmingi. Apskaičiuojant nuostolius, lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai ir išlaidos atitinka turto sunaikinimo akto priede fiksuotus sugadinimus, todėl atsakovės atsiliepimo argumentas, jog lokalinėje sąmatoje prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebūtinos, nepagrįstas. Turto sugadinimo atveju butą užpilant vandeniu iš viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Nustačius, kad turtas sugadintas dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Nesutiko su atsakovės argumentu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, todėl santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu ir taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone ieškovė dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į gyvenamojo namo Stoties g.30, Plungės m. administratorę Savivaldybės įmonę (toliau - SĮ ) „Plungės būstas“ ir derinti žalos atlyginimo klausimą su draudimo bendrove, kurioje civilinę atsakomybę yra apsidraudusi namo administratorė, kadangi užliejimas įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio trūkio virš apskaitos skaitiklio, t. y. namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne. Už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakinga SĮ „Plungės būstas“, kuri turėtų būti tinkama atsakove šioje byloje. Be to, CK 4.84 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėjo, kad jos bute 2015 metais buvo atliekamas remontas ir iki šalto vandens apskaitos skaitiklio buvo pakeista dalis vamzdyno, sumontuojant plastikinius vamzdžius. Tais pačiais metais virš skaitiklio trūkus šalto vandens tiekimo vamzdžiui apie avariją pranešė gyvenamojo namo administratoriui SĮ „Plungės būstas“ ir šios įmonės atsiųsti santechnikai sutvarkė vamzdyną ir gedimą pašalino. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo kviečiama apžiūrėti užlieto buto, nedalyvavo įvertinant padarytą žalą. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad apačioje esantis butas buvo užlietas, savaime nereiškia jos atsakomybės. Paaiškino, kad jos butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance draudimo įmonėje nuo gaisro, gamtinių jėgų poveikio, kitų rizikų. Aptariamos avarijos metu buvo užlietas ir atsakovei priklausantis butas. Apie tai pranešus draudikui ir apžiūrėjus butą 2018 m. sausio 31 d. buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, kuriame yra nurodyta, kad šalto vandens vamzdis trūko prieš skaitiklį, kas anot atsakovės patvirtina teiginius apie namo administratoriaus SĮ „Plungės būstas“ atsakomybę. Atsakovės vertinimu ieškovės pateikta lokalinė sąmata dėl M. K. buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiškiai prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebūtinos. Taip pat skaičiuojama, kaip remontuotina buto dalis, kuri paprasčiausiai yra apleista, o ne užpilta vandeniu iš atsakovės buto. Sąmata nepasirašyta ir atsakingo asmens nepatvirtinta. Nurodyta bendra buto remonto vertė neatitinka prašomos priteisti sumos. SĮ „Plungės būstas“ 2018 m. sausio 29 d. aktą dėl avarijos vertino kaip surašytą, bandant išvengti atsakomybės ir apkaltinti atsakovę. Nurodė, kad su šiuo aktu atsakovė nesupažindinta, aktas atsakovės nepasirašytas.
Ieškinį prašė atmesti ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. numatyto CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Ieškovė draudimo išmoką M. K., kaip draudėjui, išmokėjo 2018 m. vasario 15 d., ieškinys pareikštas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi.
Atsakovė jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovė papildomai paaiškino, kad keičiant vamzdyną jos bute, darbai buvo atliekami tik iki šalto vandens skaitiklio, su SĮ „Plungės būstas“ surašytu aktu dėl avarijos priežasčių ji nebuvo supažindinta, su šio akto turinio nesutinka.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašyme nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei prašymu žalą atlyginti iš atsakovės, kadangi dar 2018 m. sausio 29 d. aktu „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini) bt.“ buvo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, priklausančiame atsakovei, vanduo bėga per trišakio pajungimo vietą. Trišakis pagrindiniame šalto vandens stove buvo sumontuotas savavališkai (duomenys neskelbtini) buto savininkės samdyto asmens, nes bute buvo pertvarkomas vamzdynas. Darbai buvo atliekami nesuderinus su namą administruojančią įmone, t. y. trišakis sumontuotas šalto vandens pagrindiniame stove, kur ir buvo trūkusi vamzdžių sujungimo mova. Analogiškas paaiškinimas buvo pateiktas ir 2018 m. kovo 14 d. AB „Lietuvos draudimui“ raštu Nr. D2- 197, atsakant į raštą R0001971033. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., apliejimas įvyko dėl to, kad atsakovė savavališkai, nesuderinusi su namą administruojančią įmone atliko šalto vandens vamzdyno pertvarkymo darbus, šalto vandens stove netinkamai sumontuojant trišakį, dėl ko trūko vamzdžių sujungimo mova ir įvyko vandens išsiliejimas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ atstovė palaikė paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir paaiškino, kad avarijos padarinius likvidavo SĮ „Plungės būstas“ samdomos Galdiko GĮ darbuotojai, kurie ir pasirašė 2018 m. sausio 29 aktą dėl vandentiekio avarijos. Atsakovė, atlikdama vamzdyno remonto darbus, jų su SĮ „Plungės būstas“ nederino.
Trečiasis asmuo M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo M. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 14 d. buvo apdraustas trečiajam asmeniui M. K. nuosavybes teise priklausantis butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. 2018 m. sausio 28 d. įvykio metu vandeniu buvo sulietas ieškovės draustas butas. Ieškovės atstovas, dalyvaujant aplieto buto savininkui, nustatė, kad buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindys, lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal turto sugadinimo aktą apskaičiavo draudimo išmokos dydį ir draudėjui išmokėjo 527,59 Eur draudimo išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., iš kurio nutekėjo vanduo, nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Dėl ginčo esmės
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-422/2006).
Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-299/2008 ).
Nagrinėjant bylą, atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad draudėjo butas buvo užpiltas iš jos buto, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, dėl faktinių aplinkybių (priežasčių), nulėmusių įvykusią avariją. Atsakovės nuomone žala padaryta dėl pagrindinio vandens vamzdyno techninės būklės, trūkus vandens vamzdžiui prieš skaitiklį, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė, dėl padarytos žalos yra atsakinga SĮ „Plungės būstas“, prižiūrinti bendro naudojimo vamzdynus, akcentuodama, jog vandens nuotekio vieta buvo iki skaitiklio.
Bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir jų ribos, kas priklauso vartotojui ir kas priskirta namo administratoriui yra apibrėžtos ir detalizuotos įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau DGSB) įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo; Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" (toliau – Reglamentas)). Pagal Reglamento 6.19 punktą vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu sutiktina su atsakovės argumentais, jog už inžinerinės sistemos dalies iki apskaitos prietaiso priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, tačiau byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl kilusios avarijos yra atsakinga ne namo administratorė SĮ „Plungės būstas“, bet atsakovė.
Byloje pateiktas SĮ „Plungės būstas“ 2018 m. sausio 29 d. aktas „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini) bt“, kuriuo nustatyta, kad vanduo bėgo per pagrindiniame šalto vandens stove esančio trišakio, kurį savavališkai sumontavo (duomenys neskelbtini) buto savininkės (atsakovės) samdytas asmuo, pajungimo vietą (movą). Atsakovė teismo posėdžio metu neigė, jog jos buto vamzdyno pertvarkymo metu buvo pakeistas trišakis šalto vandens stove, ką patvirtino ir jos iniciatyva iškviestas ir apklaustas liudytojas A. M., tačiau teismas nesiremia liudytojo A. M. parodymus ir vertina juos kritiškai, kadangi šis asmuo netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes galimai dėl šio asmens atliktų santechnikos darbų kilo avarija. Pačios atsakovės paaiškinimais nustatytos aplinkybės, jog jai įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., vamzdynas buvo prastos būklės, dėl ko bute buvusį vamzdyną teko pertvarkyti, kad atliekant buto vamzdyno remonto darbus, buvo reikalinga nutraukti vandens tiekimą namui (ne tik atsakovės butui), apie ką ji pranešė namo gyventojams skelbimais, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pertvarkant vamzdyną atsakovės bute, buvo atliekami darbai ir bendro naudojimo šalto vandens stove, t. y. sumontuotas 2018 m. sausio 29 d. akte nurodytas trišakis. Minėtame akte dėl vandentiekio avarijos užfiksuota, jog trišakis pagrindiniame šalto vandens stove sumontuotas savavališkai, nederinus su bendro naudojimo inžinerinius tinklus prižiūrinčia SĮ „Plungės būstas“, tai teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovė, todėl ne namą administruojanti įmonė, bet atsakovė, organizavusi vamzdyno pertvarkymo darbus, kurių metu savavališkai buvo sumontuotas trišakis, per kurio pajungimo vietą nutekėjo vanduo. Aplinkybė, jog vandentiekio avarijos priežastis fiksuojančiame akte nėra atsakovės parašo, nesudaro pagrindo spręsti, jog avariją sukėlusios priežastys buvo kitos, nei nustatyta minėtu aktu, likviduojant avarijos padarinius. Kaip paaiškino trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ atstovė, aktą sudarė ir jį pasirašė avariją likvidavusios įmonės, prižiūrinčios bendro naudojimo tinklus, darbuotojai R. K., K. Š., betarpiškai dalyvavę avarijos likvidavime, nesant kitų duomenų apie galimas avarijos kilimo priežastis, teismas šį rašytinį įrodymą laiko pakankamu avarijos priežasčiai nustatyti. Remdamasis trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, pačios atsakovės paaiškinimais apie atliktų vamzdyno darbų eigą ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas laiko įrodytu, jog trečiojo asmens M. K. buto užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto (duomenys neskelbtini) eksploatavimą, kad nekiltų žalą galintis sukelti įvykis. Nežiūrint į tai, kad trišakis, per kurio sujungimo vietą pratekėjo vanduo, yra bendrojo vamzdyno dalis, nustačius, kad trišakis sumontuotas savavališkai atsakovės buto vamzdyno pertvarkymo metu, už žalą, atsiradusią dėl avarijos, atsako būtent atsakovė. Faktas, kad sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovei dėl jos sulieto buto turto apžiūrėjimo akte (2018 m. sausio 31 d) nurodyta, kad šalto vandens vamzdis trūko prieš skaitiklį, atsakovės atsakomybės nešalina, kadangi akte įvardytos galimos avarijos priežastys tik iš pačios atsakovės žodžių, o ir apžiūros tikslas nebuvo avarijos priežasčių nustatymas.
Ieškovė, įrodinėdama padarytą žalą, pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, lokalinę sąmatą, kurioje įvardinti darbai ir medžiagos, reikalingi buto remontui.
Atsakovė nesutiko su apskaičiuotu nuotolių dydžiu, teigdama, jog ieškovo pateikta lokalinė sąmata dėl trečiojo asmens M. K. buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiškiai prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebūtinos.
Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo apdraustam draudėjui padaryta žala dėl vandens pratekėjimo apskaičiuota lokalinėje sąmatoje, remiantis 2018 m. sausi 31 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu. Pagal šį aktą dėl vandens pratekėjimo buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindys, lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija. Analizuojant lokalinę sąmatą matyti, kad joje nurodytų darbų apimtys ir išlaidų aprašymai susieti su Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede aprašytais nuostoliais, kad remontuojamų objektų plotai atitinka akto priede nurodytų sugadintų grindų, lubų ir kitų paviršių plotus, lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu ir visi jie yra būtini, todėl nesutiktina, jog apskaičiuoti nuostoliai neatitinka tikrovės ir prirašyti darbai. Atsakovė pripažino, jog aplietame bute nesilankė, padaryta žala trečiojo asmens butui nesidomėjo, todėl jos teiginiai apie prirašytus darbus bei išlaidas yra tik deklaratyvūs, kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės pateiktais duomenimis. Atsakovės samprotavimus apie tai, kad dėl vandens nuotekio negalėjo būti padaryta ieškovės apskaičiuota žala vien dėl to, kad atsakovė, pastenėjusi vandens pratekėjimą jos bute, ėmėsi priemonių avarijai likviduoti, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovės paaiškinimais, 2018 m. sausio 29 d. aktu nustatyta, kad pagrindiniai vamzdžiai atsakovės bute buvo paslėpti po dekoratyvine plokšte, todėl atsakovė negalėjo pastebėti, kada vanduo pradėjo tekėti į tiesiai po atsakovės butu esantį trečiojo asmens M. K. butą, teismo vertinimu į apačioje esančio trečiojo asmens butą drėgmė galėjo skverbtis kurį laiką iki tol, kol avariją pastebėjo atsakovė.
Atsakovė abejojo dėl turto sugadinimo akto priede aprašyto turto sugadinimų dar ir dėl to, kad konstatuojant padarytus nuostolius ji nedalyvavo, nes nebuvo informuota apie buto patalpų apžiūrą. Kad žala trečiojo asmens M. K. butui padaryta, patvirtina byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, padarytos žalos dydis nustatytas, todėl atsakovės dalyvavimas tiek konstatuojant padarytą žalą, tiek surašant turto sugadinimo aktą įtakos žalos padarymo faktui bei padarytos žalos mastui neturėtų.
Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Iš Būsto draudimo liudijimo matyti, kad trečiojo asmens M. K. butas buvo apdraustas atkūrimo verte, butas dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadintas, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina (Būsto draudimo Taisyklių Nr. 067 B dalies III skyriaus 2.2 p., www.ld.lt). Tai, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, neturi reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne.
Kompensuodama patalpų sugadinimo padarytą žalą, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui M. K. 527,59 Eur dydžio draudimo išmoką (2018 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas), kurią sudaro tik tiesioginiai nuostoliai (552,59 Eur turto remonto kaina, 15 Eur išlaidos, susijusios su elektros instaliacijos patikra, iš šių sumų atėmus besąlyginę 40 Eur išskaitą). Teismas sprendžia, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 527,59 Eur turtinei žalai atlyginti.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Ieškovė draudimo išmoką trečiajam asmeniui M. K., kaip draudėjui išmokėjo 2018 m. vasario 15 d., ieškinys pareikštas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, kadangi draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-183-219/2017).
Nagrinėjamu atveju ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė apdrausto buto savininko draudėjo M. K. reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų padarytą žalą, todėl ieškovės teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurio bylos duomenimis ieškovė nėra praleidusi.
Dėl kompensacinių palūkanų
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 20,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bylinėjimosi išlaidas.
Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. pranešimą dėl išmokos išmokėjimo ir pareikalavimą per 15 dienų atlyginti atsiradusią turtinę žalą, siuntė už žalą atsakingai atsakovei, kuri gera valia žalos neatlygino. ieškovės reikalavimas dėl 20,03 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo tenkinamas.
Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Pagal ieškovės atstovės pateiktus duomenis ieškovė už teisinę pagalbą patyrė 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų, šios išlaidos, taip pat ieškovės sumokėtas žyminis mokestis išieškotini iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. V. 527,59 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis Eur 59 ct) žalos atlyginimo, 20,03 Eur (dvidešimt Eur 03 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių Eur 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.