Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų (apeliantų) A. K., L. K., I. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą skolininkams A. K., L. K., I. K., S. K. dėl įpareigojimo nevykdymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pirmos instancijos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, A. K., L. K., I. K., S. K..

Apeliantai L. K. ir A. K. atkreipia dėmesį, kad dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos nebuvo pajėgūs asmeniškai įvykdyti teismo sprendimą. Nurodė, kad apeliantas L. K. yra pensininkas ir II-os grupės invalidas, todėl pagrindinės pajamos yra iš pensijos, kurios sudaro apie 300 Eur. Tuo tarpu apeliantė A. K. yra I-os grupės invalidė, kurios pajamas sudaro pensija ir invalidumo pašalpa.

Apeliantai I. K. ir S. K. pažymi, jog neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą dėl sunkios finansinės padėties ir gydymosi ligoninėje. Nurodė, jog abu šiuo metu nedirba, todėl neturi jokio pajamų šaltinio.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su atskiruoju skundu nesutiko.

Pažymėtina, kad teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva, be šalių valios, pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, jos dydžio nustatymo peržengė antstolio pareiškimo, reiškiamo CPK 771 str. 2 d. pagrindu, ribas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 str. nustatytos priemonės. Antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios pagrindu skolininkai buvo įpareigoti per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (malkinę, pavėsinę ir kiemo rūsį). Skolininkams neįvykdžius įsipareigojimo nugriauti ginčo statinius, suinteresuotas asmuo (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) įgyja teisę juos nugriauti pats, reikiamas išlaidas išieškodamas iš skolininkų. Be to, buvo numatyta, kad skolininkai per taikos sutartimi nustatytą laiką neįvykdę įpareigojimų nugriauti statinius, už kiekvieną uždelstą nevykdymo dieną sumoka 100 Lt (28,96) baudą į išieškotojo (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) sąskaitą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CPK 771 str. 1 d. ir apeliantų teiginys, kad teismas pažeidė CPK 771 str. 3 d. yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje yra aiškiai nurodytos nutarties neįvykdymo pasekmės, todėl pareiškėjas turėjo įstatyminį pagrindą kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas, kad būtų taikomos įpareigojimo nevykdymo pasekmės skolininkų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, ir sprendimo, įpareigojančio perduoti turtą. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius įsiteisėjo 2014 m. sausio 21 d., todėl skolininkai nuo sausio 21 d. privalėjo per 9 mėnesius nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Minėtas terminas įsipareigojimų įvykdymui suėjo 2014 m. spalio 21 d., tačiau, kaip yra žinoma, statiniai iki šios dienos dar nėra nugriauti, todėl galima daryti prielaidą, kad skolininkai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus.

Taip pat skolininkai A. K. ir L. K., siekdami įrodyti savo sunkią finansinę padėtį, pateikė pažymas apie jiems priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. spalio 31 d., tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, skolininkai buvo įpareigoti nugriauti statinius nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. spalio 21 d., todėl skolininkams buvo suteiktas pakankamas terminas įsipareigojimams įvykdyti ir pateiktos pažymos neleidžia daryti pagrįstos išvados apie jų buvusią bei esamą sunkią finansinę padėtį, lėmusią įsipareigojimo neįvykdymą. Be to, skolininkas L. K. pateikė medicininius išrašus iš savo ligos istorijos, kuriuose skolininkui nustatyta koronarinė širdies liga. Nors skolininkas L. K. pateikė medicininius išrašus apie savo ligą, tačiau tai nėra viena iš priežasčių, kodėl abu skolininkai negalėjo įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo.

Panašias priežastis dėl įsipareigojimo neįvykdymo nurodė ir kiti skolininkai I. K. ir S. K.. Skolininkai pažymėjo, kad neturėjo galimybės įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo dėl sunkios finansinės padėties ir gydymosi ligoninėje. Taip pat nurodė, jog abu neturi jokio pajamų šaltinio, tačiau įrodymų, pagrindžiančių jų gydymąsi ligoninėje, nepateikė. Be to, I. K. ir S. K. nepateikė jokio dokumento liudijančio, kad jie yra bedarbiai ir neturi jokio pajamų šaltinio, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl minėtų priežasčių jie negalėjo įvykdyti teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi skolininkai, sudarydami taikos sutartį, sutiko nugriauti neteisėtai pastatytus statinius ir už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo nevykdymo dieną mokėti 100 Lt (29 Eur) baudą (v. b. l. 10). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkai sutiko su visomis taikos sutarties sąlygomis ir pareiškėjo nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 771 str. 5 d. ir skyrė skolininkams 200 Eur baudą už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo nevykdymą.

CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką be kita ko sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 273 str.). Ji užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkai vengia vykdyti teismo sprendimą, kadangi terminas įsipareigojimams įgyvendinti yra suėjęs jau 2014 m. spalio 21 d., tai yra jau beveik metai kaip skolininkai delsia įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo suinteresuotą asmenį (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių) įgyvendinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą, tai yra nugriauti neteisėtai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo padarinius ir priėmė šį reglamentavimą (CPK 273 str. 1, 2 d., 771 str. 2 d.) atitinkančius procesinius sprendimus, todėl tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.