Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-05-27 · Civilinė byla Nr. 2VP-13700-615/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-27
Bylos Nr.
2VP-13700-615/2016
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04528-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-13700-615/2016Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04528-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; (S) 3.5.1.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Valentinos Žydelienės prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotiems asmenims byloje esant UAB „ARN group“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0113/09/01048 CPK 596 straipsnio pagrindu pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką G. D. nauju skolininku – jo turtinių teisių ir prievolių perėmėja Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, kadangi G. D. palikimas perėjo valstybei. Antstolio pareiškimai vykdymo procese yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Ieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Taigi tam, kad būtų pasiekti nurodyto straipsnio tikslai užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, kreditorių teisės reiškiant reikalavimus teisių perėmėjui privalo būti įgyvendinamos CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. esminis aspektas yra kreditoriaus reikalavimo palikėjo įpėdiniams pareiškimo momentas. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kokių kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie tokiu būdu užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, reikalavimai dėl kurių jiems buvo pareikšti per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą. Dėl nurodytų priežasčių, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytu terminu.

Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė anksčiau pradėtą formuoti teismų praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija formuodama naują praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, vien tai, kad įpėdinis buvo informuotas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus palikėjui iki įpėdiniui priimant palikimą, nesuteikia kreditoriui teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Kreditorius teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas, turi tiktai tokiu atveju, jeigu jis nėra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams konkrečiam įpėdiniui pareikšti, arba šis terminas kreditoriui buvo pratęstas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad terminas kreditoriui reikalavimams pareikšti negali būti atnaujintas jei nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nurodytą naujai formuojamą teismų praktiką patvirtina ir vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016).

Todėl sprendžiant skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą aplinkybė, kad palikimą priėmęs įpėdinis žinojo, arba galėjo sužinoti apie kreditoriaus reikalavimus palikėjui, neturi teisinės reikšmės tuo atveju, jeigu kreditorius per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė apibrėžto dydžio reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui betarpiškai, arba per palikėjo turto paveldėjimo bylą vedantį notarą ir šis terminas kreditoriui nėra pratęstas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 00113/09/01048 medžiagos matyti, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2009-04-17, vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas 2009-05-25, skolininkas G. D. mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui pasibaigė 2010-06-14. Duomenų, kad kreditorius nuo 2010-03-14 iki 2010-06-14 pareiškė reikalavimus palikimą priėmusią valstybę atstovaujančiai institucijai, vykdomojoje byloje nėra. Duomenų, kad praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui UAB „ARN group“ buvo pratęstas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, antstolis nepateikė. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje negali būti tenkinamas ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, 290- 291 straipsniais,

nutaria:

Antstolės Valentinos Žydelienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 00113/09/01048 atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas