Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo Kęstučio Betingio skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas atmestas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje išdėstyti teismo motyvai dėl jo nestabilios darbo patirties ir motyvacijos dirbti nėra teisingi. Nuo 15 metų jis dirbo įvairius darbus, nuo 19 metų dirbo statybose, nuo 1993 iki 1994 metų dirbo firmoje pagal specialybę. Taigi jo darbo patirtis nėra maža. Tai, jog įkalinimo įstaigoje negalėjo įsidarbinti, priklausė ne nuo jo valios. Šiuo metu dirba ir moka mokesčius. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, niekada nereiškė jokių neigiamų nuostatų probacijos tarnybos personalo bei visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Nepagrįstas teiginys, kad jis turi piniginių įsipareigojimų ir menkas galimybes juos apmokėti, nes jokių skolų neturi, nukentėjusieji jam atleido. Be to, teismo teiginys, kad nuteistasis buvo neseniai baustas, atsižvelgiant į tai, jog paskutinę nuobaudą jis gavo daugiau kaip prieš trejus metus, yra neteisingas. Dėl kitų jam paskirtų nuobaudų jis nurodė, kad šventė savo gimtadienį, todėl vartojo alkoholį; pavartojo smurtą prieš kitą nuteistąjį, nes pastarasis turėjo ylą ir bandė jį sužaloti, tuomet jis ylą atėmė ir jam kelis kartus sudavė.

Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2021-09-13 nustatyta vidutinė rizika ir fiksuota nuteistojo daroma aiški pažanga. Teismas skundžiama nutartimi ignoravo teikime ir susijusiuose dokumentuose užfiksuotas ir aiškiai įvardintas tokios situacijos aplinkybes, objektyviai pateiktus duomenis dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, bei nepagrįstai apsiribojo tik formaliais duomenų įrašais, kad A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Socialinio tyrimo išvadoje vertintas nuteistojo mąstymas ir elgesys. Vertinant nuteistojo nuostatas išvadoje pažymėta, jog remiantis požiūriu, išreikštu apklausos metu, diskriminacinių nuostatų nenustatyta. Jis sutinka su priežiūra. Pažymėtina, jog įvertinus visumą teigiamų ir pozityvių duomenų, direktoriaus 2020-09- 02 įsakymu Nr. 2-1399 A. B. priskirtas į lengvąją grupę ir šiuo metu jau ilgą laiką bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teismas šių svarbių teigiamų aplinkybių, galinčių veiksmingai mažinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat nepagrįstai neįvertino. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja pataisos įstaigos įgalioto pareigūno jam skirti 36 paskatinimai. Visi šie, o kartu ir kiti teigiami veiksniai kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas, jų metu sukeltų labai sunkių pasekmių aiškiu suvokimu ir savo elgesio neigiamu vertinimu, pagrįstai manome, taip pat mažina A. B. pakartotinio nusikalstamumo galimybę, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai šiems teigiamiems duomenims pakankamo dėmesio neskyrė ir neakcentavo.

Tuo tarpu teismas daugiausia dėmesio skyrė nuteistojo pažeidimams vertinti, juos suskaičiuodamas ir analizuodamas net nuo bausmės paskyrimo pradžios. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. B. per bausmės atlikimo laiką vienuolika kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, devynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą drausminės nuobaudos skirtos 2013-08-28, o po to 2018-10-31. Tačiau šiuo metu ir ilgą laikotarpį iki to nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į šiuos, o taip pat vertinant kitus aukštesniajam teismui pateiktus bylos ir šiame skunde nurodytus duomenis, jų visetą, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (28 metai) ir padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį bei sunkumą, priešingai nei teigiama teismo nutartyje, pagrįstai manytina bei prašoma objektyviai atsižvelgti, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu iš esmės laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi. Todėl pagrįstai manytina, kad praeityje padaryti ir šiuo metu teismo akcentuojami tiktai padaryti pažeidimai bei jų neigiamas vertinimas, neturėtų pagrindo dominuoti ir išskirtinai tiktai jais būtent remtis, ignoruojant nuteistojo dešimtimis skaičiuojamus paskatinimus už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, jo aiškiai daromą ir eilę metų fiksuojamą teigiamą pažangą, vertinant nuteistojo elgesį. Taip pat paminėtina Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika tokios kategorijos bylose, kad dalis bausmės atlikimo vietos įstaigose padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar/ir pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-324-1020/2020).

Be to, nuteistasis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje visą laiką siekė dirbti ir įsidarbinti, dėl to ne vieną kartą teikė prašymus administracijai. Norėdamas dirbti taip pat 2020 m. teikė prašymus įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filiale. Tokiu būdu, siekdamas ir norėdamas dirbti realų ir konkretų darbą, ne dėl savo kaltės jis tokio darbo anksčiau negavo, tačiau dabartiniu metu jau ilgą laiką dirba ir toliau asmeniškai yra nusiteikęs siekti dar geresnių darbo pozicijų, administracijai suteikiant jam tokią realią galimybę. Esant šioms objektyviai užfiksuotoms svarbioms aplinkybėms, skundžiamoje teismo nutartyje išskirta tariamai neigiama darbinė motyvacija dirbti ir jos priskyrimas nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didinantiems veiksniams neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir negali būti pripažinta pagrįsta.

Taip pat pateikti duomenys, kad nuteistasis artimus, pastovius ir glaudžius socialinius ryšius palaiko su artimaisiais ir žmona, su kuria šeimą sukūrė bausmės atlikimo metu. Išėjęs į laisvę gyventų pas žmoną. Būdamas laisvėje A. B. dirbtų, artimieji garantuoja, kad jis būtų priimtas dirbti pagal turimą specialybę autoservise ar pan. Taip pat A. B. palaiko glaudžius ryšius su broliu.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. negali turėti vykdomųjų bylų, nes tokių seniai nėra. Todėl teikime pateiktais neobjektyviais duomenimis neturėtų būti vadovaujamasi. Pagrįstai manytina, kad įvardintos aplinkybės dėl žalos atlyginimo yra svarbios, turi būti vertinamos ir pripažintos teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, o tuo pačiu ir esminiai mažinančios jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos vertinimo balą. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad A. B., jeigu tikrai ir pagrįstai atsirastų naujos vykdomosios bylos, esant teisėtam pagrindui bei turėdamas realias galimybes tam, jau nekartą įsipareigojo bei įsipareigoja ir dabar žalą visiškai atlyginti ar pašalinti. O geriausiai tai galėtų padaryti jau būdamas laisvėje, kur jam suteikiamas ne tik gyvenamasis būstas, bet ir garantuojamas gerai apmokamas pastovus darbas.

Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad A. B. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis dirba, stebimas teigiamas pokytis dėl požiūrio į darbą. Už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje nuteistasis trisdešimt šešis (36) kartus skatintas, o paskutinį kartą jis paskatintas 2021-10-19. Visas šias labai svarbias bausmės atlikimo vietos administracijos konstatuotas išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas iš vis ignoravo ir priimdamas teismo nutartį nepagrįstai į jas, jų visumą, įstatymų nustatyta tvarka neatsižvelgė bei atmetė. Teisėjų kolegija daug dėmesio skyrė socialinio tyrimo išvadoje atskirai įvardintiems A. B. asmenybę tariamai neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams, kurių suskaičiavo net 25-is. Gynėjas pažymi, o tai jau buvo akcentuota aukščiau, kad įvardintų statinių rizikos veiksnių, o būtent: kriminalinės istorijos (2-3 teistumai); pirmo teistumo jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorijos; atsakomybės nepriėmimo arba kraštutinio jos neutralizavimo, būdingo teisės pažeidimų modelio; nusikaltimų sunkėjimo A. B. negalėjo ir negali sumažinti, ir tai akivaizdu objektyviai. Tuo tarpu įvardinti neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos dinaminiai veiksniai aiškiai prieštarauja teikime, socialinio tyrimo išvadose, šiame skunde, o taip pat dalinai ir skundžiamoje teismo nutartyje įvardintiems tokius teiginius ir veiksnius paneigiantiems duomenims. Visa tai nurodyta nuteistojo bylos dokumentuose ir patvirtina, kad nuteistasis A. B. visą laiką siekė mažinti, būtent taip elgėsi, ir linkęs toliau mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant išvardintoms aplinkybėms ir duomenims, pagrįstai manytina, jog visi šie veiksniai, kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas, priešingai nei teigiama teismo nutartyje, taipogi esminiai mažina jo pakartotinio nusikalstamumo galimybę.

Šioje situacijoje taip pat būtina pažymėti, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokios konkrečios ribos, iki kurios teigiami duomenys apie nuteistąjį, aplinkybės, susijusios su jo gyvenimu ir elgesiu bausmės atlikimo metu, o taip pat teigiama pažanga, turėtų būti pripažintini pakankamais išvadai dėl bausmės pakeitimo. Pateikti duomenys ir argumentai aiškiai patvirtina nuteistojo A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra itin akivaizdi ir įtikinanti, todėl yra pakankamas pagrindas teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė A. B. elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo skundai atmetami.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundų nagrinėjimui pateiktais dokumentais, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. Pagal BK 51 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Įstatyme įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

13. Nuteistasis A. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, tai yra jau nuo 1994 m. kovo 2 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, tai yra ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti (BK 51 straipsnio 2 dalis).

14. Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. bausmės atlikimo metu įgijo specialų vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybę. palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu sudarė tris santuokas. Paskutinė santuoka sudaryta 2013 metais, džiaugiasi tvirtais santykiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos skyriaus organizuojamose viktorinose, maratonuose, įvairiuose turnyruose, buvo trisdešimt šešis kartus skatintas už gerą elgesį, gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuotu laisvės atėmimu.

15. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistojo A. B. teigiama darbinė motyvacija atsirado tik tuomet, kai įstatyme atsirado galimybė (nuo 2019 m. balandžio 3 d.), asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, skirtą bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į pataisos namus nepareiškė noro dirbti administracijos siūlomo darbo. Pataisos įstaigoje įsidarbino tik 2006 m. rugsėjo 5 d., tačiau dirbo tik du mėnesius. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam A. B. pataisos įstaigos administracija pasiūlė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo darbą, tačiau nuteistasis darbo atsisakė. 2020 m. balandžio 2 d. nuteistasis kreipėsi į VĮ ,,Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, tačiau priimtas nebuvo. Nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. jis dirba Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose. Taigi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis ne kartą atsisakė jam siūlomo darbo, todėl nepagrįstai skunduose teigiama, kad nuteistasis visada siekė įsidarbinti, jo požiūris į darbą visada buvo teigiamas. Priešingai, išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia sutikti su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra pakankamai aukšta. Būtent nestabili darbo patirtis bei maža motyvacija darbui nustatyta ir socialinio tyrimo išvadoje.

16. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis A. B. 11 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinį kartą drausminė nuobauda jam skirta 2018 m. spalio 31 d. Nors didesnė dalis šių pažeidimų yra padaryta pakankamai seniai, o šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo padaryti vidaus pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo A. B. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtas elgesio taisykles ir jų laikymąsi. Teisėjų kolegija, įvertindama teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Visgi nagrinėjamu atveju tokios išvados aukštesnysis teismas daryti negali, nes dalis pažeidimų yra pakankamai rimti ir aiškiai rodo asmens pavojingumą. Iš nuteistojo padarytų pažeidimų matyti, kad A. B. pažeidimai buvo pasikartojančio pobūdžio (nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nevykdė įstaigos administracijos reikalavimo, naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis), o tai rodo, jog net ir žinodamas apie savo netinkamą elgesį, už kurį gali būti baudžiamas, piktybiškai nesilaikė numatytų taisyklių ir kartojo nusižengimus. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad ir šiuo metu nuteistojo požiūris į pataisos įstaigoje padarytus pažeidimus nėra nuoširdus, nuteistasis siekia sumenkinti padarytų pažeidimų reikšmę (alkoholį vartojo, nes buvo jo gimtadienis; prieš kitą asmenį vartojo smurtą, nes prieš jį buvo bandoma pavartoti smurtą). Kiekvienas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir leidžia daryti išvadą, kad praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, nuteistajam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

17. Iš teismui pateiktos nuteistojo A. B. asmens bylos taip pat matyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteitasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (seminaruose, paskaitose, sporto turnyruose); pataisos namuose pradėjo dirbti, stebimas teigiamas pokytis dėl požiūrio į darbą. Taigi, nors pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro veiksniai (maža darbo patirtis, maža motyvacija darbui, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu solidariai iš A. B. ir kitų nuteistųjų buvo priteistas žalos atlyginimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši žala būtų atlyginta. Taip pat nėra ir jokių duomenų, kad antstolių žinioje yra vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš A. B.. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi skolų/ieškinių/piniginių baudų ir menkas galimybes jas apmokėti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančios abejonės dėl vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš A. B. neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis nededa pastangų priteistai žalai atlyginti.

19. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis stokojo kritiško požiūrio į savo elgesį praeityje. Nuteistasis A. B., be kitų nusikaltimų, laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinių labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei padarymą. Iki tol jis buvo teistas jau tris kartus. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės buvo įvertintos nuosprendžiu A. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atsižvelgiant į dinaminių balų skaičių tokia rizika dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Visų duomenų kontekste nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas pakankamu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. ir jo gynėjo Kęstučio Betingio skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.