- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- I-361-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01472-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. (I. Š.) skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. balandžio 12 d. padavė teismui skundą (b. l. 1–9), kuriame prašo priteisti 330,48 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnį, pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su rangų ženklais ir simbolika, tarnybinė uniforma pareigūnams išduodama nemokamai, tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. vasario 2 d., pareiškėjui nebuvo išduotos tarnybinių uniformų dalys. Mano, kad įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Paaiškina, kad tarnybinės uniformos išdavimo tvarką ir normas patvirtino Teisingumo ministras 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). Ginčo laikotarpiu atsakovė tinkamai neįgyvendino pareigos aprūpinti jį tarnybine uniforma. Teigia, jog darbdavys turi visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, tačiau su juo tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovei neaprūpinant pareigūnų naujomis tarnybinėmis uniformomis ir jų dalimis, pareiškėjas buvo priverstas už savo asmenines lėšas pirkti bei taisyti uniformą ir jos dalis, taip pat nešioti susidėvėjusią uniformą ar jos dalis. Nurodo, kad atsakovei tiek tarnybos metu, tiek po atleidimo dienos reiškė žodines pretenzijas dėl kompensavimo už neišduotas uniformas, tačiau jam buvo atsakyta, kad atsakovė neturi lėšų. Pareiškėjas paaiškina, kad 2016-03-21 kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovė jo prašymo netenkino. Teigia, kad atsakovės įstatyme nustatytas pareigos nevykdymas laikomas tęstiniu pažeidimu. Tokie atsakovės veiksmai pareiškėjui sukėlė dvasinių išgyvenimų, nerimą, neužtikrintumą ir pažeminimą, pareiškėjas jautėsi pažemintas, dvasiškai sukrėstas, jo reputacija pablogėjo.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 33).
Atsiliepimas
Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–15).
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjas ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas iki 2011 m. vasario 2 d. Pareiškėjas skunde išdėstytus argumentus ir motyvus dėl turtinės žalos atlyginimo grindė 2012 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, o tai įrodo, kad pareiškėjas žinojo apie vykusius teisminius procesus ir turėjo galimybę bei teisinį pagrindą jau 2012 m. ginti savo galimai pažeistas teises.
Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė teismui 2016 m. gegužės 16 d. pateikė atsiliepimo papildymą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–20).
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas neina pataisos pareigūno pareigų, jis 2011 m. vasario 2 d. atleistas iš tarnybos. Kadangi turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo gali būti atlyginama tik pataisos pareigūnams, t. y. asmenims, kurie eina pareigas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sistemoje, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui išmokėti patirtą žalą.
Laisvės atėmimų vietos ligoninės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūno patirtos turtinės žalos, atsiradusios dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.
Atsakovė pareiškėjo reikalavimui dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju DK 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis), o atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsiasi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą nenustatyta. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet pareiškėjo ir atsakovės tarnybos teisiniai santykiai nebesieja nuo 2011 m. vasario 2 d. Būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovė privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindamas pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodamas nuostolius. Priešingai negu skunde nurodo pareiškėjas, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovės neteisėti veiksmai – tarnybinės uniformos dalių neišdavimas – nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2011 m. vasario 2 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Tvarkos 2 punkte (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į savo buvusią darbovietę kreipėsi tik 2016 m. kovo 21 d. (b. l. 10), o į teismą – 2016 m. balandžio 12 d. (b. l. 1), taigi praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes. LVAT iš esmės panašių faktinių aplinkybių bylose taip pat yra pažymėjęs, kad ieškinio senatis tokiomis aplinkybėmis turi būti skaičiuojama būtent nuo pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos (LVAT 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas sprendžia ex officio. CK ir kiti įstatymai nenustato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams, pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo faktiškai suvokti, kad naujos tarnybinės uniformos dalys jam nebus išduodamos, todėl jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu – taikant kompensavimo mechanizmą. Teise gauti kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis pareiškėjas laiku nepasinaudojo.
Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. Š. (I. Š.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.