Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-12-14, apie 20 val., (duomenys neskelbtini)., namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su K. N. metu, tyčia sudavė pastarajam metaliniu žarstekliu po vieną kartą į galvos ir nugaros sritis, taip nukentėjusiajam K. N. padarė muštinę pakaušio žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo M. Ž. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2024-12-14, apie 20 val., (duomenys neskelbtini)., namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su K. N. metu, tyčiniais smurtiniais veiksmais - metaliniu žarstekliu sudavė pastarajam po vieną kartą į galvos ir nugaros sritis, taip nukentėjusiajam K. N. padarė muštinę pakaušio žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis M. Ž. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

M. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, konflikto metu, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdamas – metaliniu žarstekliu suduodamas po vieną kartą į galvos ir nugaros sritis, 2024-12-14 padarė K. N. muštinę pakaušio žaizdą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

M. Ž. atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru iš dalies atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 dalis), o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. Ž. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka (1 t., 120-131 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 t., 116-119 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 t., 114, 115 b. l.; 2 t., 12, 13 b. l.), sergantis liga, nurodyta (duomenys neskelbtini) dokumentų išraše, kurios paskirtas gydymas tęsiamas (2 t., 14 b. l.), nusikalstamais veiksmais Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą iš dalies atlygino (2 t., 15 b. l.).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, sveikatos būklę, šeiminę ir turtinę padėtį, jo požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes, pastangas atlyginti Valstybinei ligonių kasai nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereikalaujančio griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad M. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

M. Ž. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

M. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 149-151 b. l.) – naikintina, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, šioje byloje pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. Ž. dėl 239,21 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo K. N. gydymą 2024-12-14 – 2024-12-15 laikotarpiu sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 79-86 b. l.).

Kaltinamasis M. Ž. ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, į bylą pateikė 2025-04-23 (duomenys neskelbtini) N. Ž. sąskaitos iš „Swedbank“, AB išrašą, iš kurio akivaizdu, kad už M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra sumokėta 60 Eur Valstybinei ligonių kasai, kaip turtinės žalos atlyginimo dalis.

Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į savanoriškai atlygintos žalos dydį.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-12-14 nukentėjusiajam K. N. dėl patirto sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 239,21 Eur (1 t., 81 b. l.).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam K. N. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais M. Ž. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025-04-23 M. Ž., per šeimos narę – (duomenys neskelbtini) N. Ž., sumokėdamas Valstybinei ligonių kasai 60 Eur, atlygino tik dalį turtinės žalos, bet ne visą.

Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš civilinio atsakovo M. Ž. priteistina 179,21 Eur turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kita civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinio dalis atmestina.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis K. N. pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. Ž. ir prašo iš pastarojo priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo (1 t., 56-60 b. l.).

Kaltinamasis M. Ž. ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, kad priteisti prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl prašo ją mažinti. Taip pat nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jam yra diagnozuota nepagydoma liga, kurios pagrindu artimiausiu metu jam (duomenys neskelbtini).

Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.

Nukentėjusysis K. N. ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo M. Ž. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Jam sudavus metaliniu žarstekliu į galvą, kaip jautriausią kūno vietą, buvo sukeltas fizinis skausmas, praskelta galva, dėl ko ligoninėje jam buvo susiūta žaizda pakaušyje. Be to, patyrė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus: išgąstį, orumo pažeminimą, turėjo vykti į ligoninę, policiją, rašyti pareiškimą, dalyvauti apklausoje, ilgą laiką jam skaudėjo ne tik žaizdą, bet ir galvą, šie skausmai kartojosi.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. nukentėjusiajam K. N. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2024-12-14 konflikto metu suduotų smūgių, patirtos muštinės pakaušio žaizdos, sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Byloje nėra duomenų, kad M. Ž. būtų atlyginęs K. N. padarytą žalą.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kilusio konflikto priežastį, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, taip pat kaltinamojo sveikatos būklę, jo šeiminę ir turtinę padėtį ((duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo vardu registruotą turtą ar jo kitas gaunamas pajamas nėra), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, laikiną pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, civilinio ieškovo K. N. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš civilinio atsakovo M. Ž. civiliniam ieškovui K. N. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš civilinio atsakovo M. Ž. civiliniam ieškovui K. N. priteistina penki procentai metinių palūkanų už priteistą 700 Eur neturtinės žalos sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Kita civilinio ieškovo K. N. ieškinio dalis atmestina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis K. N. pareikštame ieškinyje prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (1 t., 56-58 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos pirminė pažyma 2025-05-02 Nr. APD-2025-05277, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam K. N., išlaidų suma yra 281,25 Eur (2 t., 18-21 b. l.). Nukentėjusysis K. N. ieškiniu prašė teismo iš kaltinamojo M. Ž., dėl kurio veiksmų jis nukentėjo, valstybės naudai išspręsti bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo K. N. įgaliotoji atstovė advokatė A. Z. (1 t., 61-63 b. l.) konsultavo šį nukentėjusįjį, parengė procesinį dokumentą - civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, laikytina, kad nukentėjusiojo K. N. atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, todėl išieškotinos iš M. Ž..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimas

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal 2024-12-17 aktą (1 t., 112 b. l.):

1) kraujo mėginys sunaikintinas, nes yra menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2) metalinis strypas – žarsteklis grąžintinas teisėtai savininkei – E. B. arba iki 2025-10-09 jos buto nuomininkams M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ar N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po dvidešimt penkias valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Ž. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po dvidešimt penkias valandas per mėnesį visuomenės labui.

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 21 centą (179,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, įpareigojant priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Kitą civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo K. N. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. N., gim. (duomenys neskelbtini): septynis šimtus (700 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą 700 Eur neturtinės žalos sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos. Kitą civilinio ieškovo K. N. ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 25 centus (281,25 Eur) valstybės naudai nukentėjusiojo K. N. atstovavimo išlaidoms apmokėti. Nurodytą sumą (281,25 Eur) sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal 2024-12-17 aktą:

- metalinį strypą – žarsteklį grąžinti teisėtai savininkei – E. B. arba iki 2025-10-09 jos buto nuomininkams M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ar N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.