Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 38 MGL, t. y. 1 900 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 1,843 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sudėtos į plastikinį maišelį, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje, kol 2024 m. kovo 2 d. apie 00.15 val., Vilniuje, Vokiečių g., ties pastatu Nr. 4, atliekant automobilio apžiūrą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnai minėtą medžiagą surado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais P. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis P. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, prieš tai vartojo narkotines medžiagas su pertraukomis. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Automobilio daiktadėžėje rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į plastikinį maišelį, priklauso jam. Kokios ten buvo medžiagos, jis jau net neprisimena, galimai „kristalai“. Neprisimena tiksliai, kada, iš ko ir už kiek įsigijo minėtas narkotines medžiagas. Įsigijęs narkotines medžiagas, jas laikė savo automobilio daiktadėžėje. Net kažkurį laiką buvo pamiršęs, kad ten jas turi. Niekam apie narkotines medžiagas automobilyje nepasakojo, niekam jų nerodė ir nesiūlė. Įvykio dieną, kai buvo sulaikytas su broliu ir dviem merginomis, minėtų narkotinių medžiagų niekam nesiūlė ir jų nerodė. Neprisipažino pareigūnams, nes išsigando. Tą dieną jis neprisimena, ar buvo pavartojęs narkotikų, tačiau dieną prieš tai tikrai buvo, todėl šlapime ir parodys, kad vartojo. Dėl mažų svarstyklių gali paaiškinti, kad jos seniai guli pas jį automobilyje, net neprisimena, iš kur jos pas jį ir kam jos. Dėl kitų asmenų rastų biologinių ir daktiloskopinių pėdsakų automobilyje ir ant daiktų, kurie buvo automobilyje, gali paaiškinti, kad savo automobilį jis labai dažnai duodavo įvairiems pažįstamiems ir draugams, kurie važinėjo minėtu automobiliu. Ką jo pažįstami ir draugai vežiojo automobiliu, jis neįsivaizduoja. Automobilyje rastas narkotines medžiagas įsigijo savo vartojimui, platinti jų tikslo neturėjo. Ateityje daugiau narkotinių medžiagų nepirks ir nevartos. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad jam būtų paskirta piniginė bauda, nes jis dirba ir galės sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1114241-24, be kita ko, nurodyta, kad rusvos spalvos miltelių iš oranžinės spalvos plastikinės plėvelės skiautės, supakuotos į oranžinės spalvos plastikinį maišą, 2024 m. kovo 2 d. rastų automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 1,843 g. Amfetaminas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtinto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašo 1 punktą kaip psichotropinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 178 punktą nagrinėjamu atveju iš viso 1,843 g amfetamino viršija nedidelio kiekio, t. y. 0,2 g, ribą, bet neviršija didelio kiekio, t. y. 20 g, ribos.

Be P. Ž. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų F. K., V. S., A. Ž. parodymais, 2024 m. kovo 2 d. apžiūros protokolu, 2024 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1114241-24, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad P. Ž., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 1,843 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sudėtos į plastikinį maišelį, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje, kol 2024 m. kovo 2 d. apie 00.15 val., Vilniuje, Vokiečių g., ties pastatu Nr. 4, atliekant automobilio apžiūrą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnai minėtą medžiagą surado ir paėmė. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam P. Ž. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 1,843 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią, sudėtą į plastikinį maišelį, gabeno automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamojo parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip kaltinamasis įgijo narkotines medžiagas ir jas gabeno, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas ar gabenimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalina šias aplinkybes.

Paskelbus P. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę P. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę P. Ž., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. Ž. – teistas, be kita, ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą baudos, nustatytos už nesunkų nusikaltimą, minimumui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 2 d. 00.25 val. iki 2024 m. kovo 2 d. 14.02 val., t. y. viena diena, kuri, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, o paimtas dokumentas grąžintinas P. Ž.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) po tyrimo likusi psichotropinė medžiaga, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintina; 2) vokas su pakuotėmis, vokas su 6 vnt. vokų, 3 vnt. plastikinių konteinerių ir dėžė su objektais, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 2 d. 00.25 val. iki 2024 m. kovo 2 d. 14.02 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti P. Ž. galutinį baudos dydį – 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų).

P. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti, o paimtą dokumentą grąžinti P. Ž.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) po tyrimo likusią psichotropinę medžiagą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti; 2) voką su pakuotėmis, voką su 6 vnt. vokų, 3 vnt. plastikinių konteinerių ir dėžę su objektais, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.