- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-117-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40023-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4299-854/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Aukštaitijos komunalininkas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Aukštaitijos komunalininkas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. 33 632 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla. Buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) V. V. iniciavus ieškovei bankroto bylą, pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškovės debitorių (skolininkų) sąrašą, kurį pats pasirašė taip patvirtindamas pateiktų duomenų tikrumą ir realumą. Šiame sąraše ieškovės skolininku 33 632 Eur sumai yra įvardytas ir pats atsakovas (kaip atskaitingas asmuo).
3. Mano, kad ieškovės bankroto byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių įrodinėti nereikia. O pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 23 punktą bankroto administratorius turi imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų. Priteisus ir išsiieškojus iš atsakovo skolą, ši suma būtų panaudota ieškovės kreditorinių reikalavimų dengimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-20 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo V. V. 33 632 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33 632 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 730,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3685-562/2017 pagal UAB „Ajeras“ pareiškimą iškelta UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ bankroto byla. Iš į šią civilinę bylą pateiktų atsakovo 2017-02-28 pasirašytų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad nurodytą datą atsakovas ieškovei buvo skolingas 33 632 Eur. Teismas taip pat pasisakė, kad atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad po 2017-02-28 jis iš asmeninių lėšų vykdė prievoles už ieškovę.
6. Teismas konstatavo, kad 2017-03-10 AB „Progresas“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) V. V., kaip pirkėja, V. V., kaip pardavėjas, ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (tarpininkė) sudarė trišalę UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ obligacijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjui 58 330,80 Eur. Sutartyje nurodoma, kad 2015-12-01 sutartimi tarpininkė įsipareigojo pirkėjai surasti obligacijų pardavėją, o pirkėja tarpininkei tuo pagrindu 2015-12-11 išmokėjo 58 330,80 Eur avansą. 2017-03-10 trišalės sutarties 3.2 punkte susitarta, kad tarpininkė avansą perduoda tiesiogiai pardavėjui, o pardavėjas avansą priima kaip pirkimo kainą pagal šią sutartį.
7. Teismas nustatė, kad sudarydamas UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ balansą 2017-08-03 atsakovas jau nurodė, kad gautinų sumų įmonė neturi. 2017-09-04 sudarydamas UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ kreditorių reikalavimų sąrašą atsakovas savo kreditorinį reikalavimą, kilusį iš minėtos 2017-03-10 sutarties ir už įmonę asmeninėmis lėšomis vykdytų prievolių, sumažino savo paties skolos įmonei dydžiu.
8. Teismas konstatavo, kad ginčo, jog 2017-02-28 atsakovas buvo ieškovei skolingas 33 632 Eur, nėra. Teismas nevertino, ar atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovė yra jam skolinga, nes tai nėra šios bylos dalykas, bei sprendė ar atsakovas turėjo teisę užskaityti savo skolą ieškovei į atsakovo galimai įgytus kreditorinius reikalavimus jos atžvilgiu, sudarydamas balansą nutarties iškelti bankroto bylą ieškovui įsiteisėjimo dieną.
9. Teismas vertino, jog jokių duomenų apie tai, kad pranešimas dėl įskaitymo nagrinėjamu atveju buvo, byloje nėra, taip pat byloje nėra įrodymų, kad jis pagrįstas tinkamais buhalteriniais dokumentais. Juolab, kad pats atsakovas nenurodė atlikęs įskaitymo sandorį, nes jo nuomone pakako priešines sumas sudengti rengiant finansinės atskaitomybės dokumentus.
10. Teismas darė išvadą, kad įskaitymo sandoris, kuriuo būtų įskaityta ieškovės iš atsakovo reikalaujama priteisti skola, šiuo atveju atliktas nebuvo.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo, kaip kreditoriaus reikalavimai, įgyti iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo turi būti vertinami pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, ir jis turėjo teisę pareikšti dėl jų reikalavimus ieškovo bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais. Nesant jokio teisinio pagrindo užskaityti šalių viena kitai reiškiamus turtinius reikalavimus, aplinkybė, kad atsakovas galimai ir įgijo kreditorinių reikalavimų ieškovės atžvilgiu, savaime nepašalina jo prievolės sumokėti bankrutuojančiai ieškovei skolą.
12. Nenustatęs pagrindo šiai prievolei pasibaigti, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 33 632 Eur sumą ir tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
13. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, tenkinus ieškinį, teismas iš atsakovo priteisė 729 Eur žyminį mokestį ir 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą - BUAB „Aukštaitijos komunalininkas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti. Netenkinus šio prašymo, atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Nurodo, kad 2017-02-28 jis ieškovei buvo skolingas 33 632 Eur sumą. Ieškovė 2017-03-28 buvo skolinga jam 59 400,80 Eur. Būdamas šios įmonės (duomenys neskelbtini), jis 2017 m. balandžio mėn. parengė buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais įskaičiavo savo 33 632 Eur skolą ieškovei į jos mokėtiną jam 59 400,80 Eur skolą. Būtent šių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu buvo parengtas ieškovės balansas bei kreditorių ir debitorių sąrašai ieškovės bankroto bylos iškėlimo dienai.
16. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas mano, kad jis tinkamai ir teisėtai įskaitė savo skolą į ieškovės mokėtiną jam skolą, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nebuvo.
17. Pabrėžia, kad įskaitymas - yra vienašalis sandoris, todėl įskaitymo atlikimui pakako, kad tokią valią išreikštų atsakovas. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovei nebuvo pranešta apie įskaitymą. Įskaitymas atliktas, kai jis buvo ieškovės (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės buhalteriniuose dokumentuose jis veikė abiejų prievolės šalių vardu.
18. Teismas, vertindamas, kad apie įskaitymą turėjo būti pranešama raštu, susiaurino pranešimo apie įskaitymą sąvoką, nors CK toks reikalavimas nenumatytas. Juolab, kad ieškovės žinioje iš karto atsirado rašytiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių akivaizdu, kad įvyko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas.
19. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu net neįrodinėjo, kad ieškovė negavo jokio pranešimo apie atsakovo atliktą įskaitymą. Bankroto administratorius tiesiog rėmėsi iki atlikto įskaitymo ruoštais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nors jam turėjo būti žinoma, kad iki bankroto bylos iškėlimo yra atliktas įskaitymas.
20. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis nenurodė atlikęs įskaitymo sandorį. Nurodo, kad jam sąvokos „priešpriešinių sumų sudengimas“ ir „įskaitymas“ yra tapačios ir teismui jis paaiškino, kad atliko „priešpriešinių sumų sudengimą“, turėdamas galvoje ieškovės buhalteriniuose dokumentuose jo skolą ieškovei įskaitė į ieškovės mokėtiną jam sumą.
Atsiliepimas
21. Pažymi, kad priešingai nei sprendė teismas, jis su atsiliepimu į ieškinį pateikė visus įskaitymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pateikti bankroto administratoriui bendrovės buhalteriniai duomenys 2017-02-28 dienai skiriasi nuo bankroto administratoriaus turimų galutinių duomenų bankroto bylos iškėlimo dienai (2017-08-04), nes per daugiau nei 5 mėnesius vyko įmonės veikla (pirkimai-pardavimai, paslaugos), 2017-02-28 dar nebuvo pilnai sutvarkyta bendrovės buhalterinė apskaita. Tik suvedus galutinius duomenis, pasikeitė Bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašas bei balansas.
22. Nurodo, kad 2017-01-01 jis bendrovei buvo skolingas 34 131,95 Eur, savo sąskaita atliko mokėjimus 1070 Eur sumai bendrovės kreditorei UAB „MK metalas“; 2017-03-10 pardavė bendrovei dalį savo turimų bendrovės obligacijų už 58 330,80 Eur. Todėl bendrovė liko jam skolinga 25 268,85 Eur. Be to, bankroto administratoriaus rekomendacijomis jis atliko ir daugiau mokėjimų pirmos eilės kreditoriams 920,77 Eur sumoje.
Šalies argumentai
23. Apelianto teigimu, jo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad ieškinio pareiškimo dieną jo skola ieškovei jau nebeegzistavo.
24. Mano, kad bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ priešiška jo atžvilgiu, nes ją skatina kreditorė UAB „Verslo praktika“. Šią įmonę atstovavęs A. V., apgavo apeliantą, kai už jo nupirktas iš UAB „Verslo praktika“ bendrovės obligacijas „paprašė“ kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje pateikti vėliau, negu tai numatė įstatymai. Kai susivokė, kad jį apgavo, jis kreipėsi į teismą, tačiau kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas nebebuvo atnaujintas.
25. Tam, kad atsiskaityti už iš A. V. atstovaujamos UAB „Verslo praktika“ ieškovės obligacijas 2016-12-29, jis su žmona pardavė šeimai priklausantį gyvenamąjį būstą už 120 000 Eur. Nesant patvirtino kreditorinio reikalavimo, jis patyrė 120 000 Eur išlaidų, o jam priklausančių obligacijų savininku ieškovės bankroto byloje laikoma UAB „Verslo praktika“. Šių įvykių pasėkoje, jis liko benamis ir su sugriauta šeima. A. V. yra žinoma, kad jis neturiu lėšų advokatui, todėl kartu su bankroto administratoriumi verčia jį bylinėtis savo jėgomis. Ieškovės reikalavimai priteisti iš jo teisėtai iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo įskaitytą 33 632 Eur sumą su palūkanomis yra neteisėti.
Šalies argumentai
26. Ieškovę, atstovaujanti bankroto administratorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
27. Nurodo, kad CK 6.131 straipsnio 1 dalyje reglamentuojančioje įskaitymo tvarką, numatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tačiau įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Jokių duomenų apie tai, kad pranešimas dėl įskaitymo, ginčo atveju buvo, byloje nėra. Jei įskaitymas buvo atliktas, tai byloje nėra įrodymų, kad jis pagrįstas tinkamais buhalteriniais dokumentais.
28. Teigia, kad pats apeliantas nenurodė atlikęs įskaitymo sandorį. Jis pripažino, kad 2017-02-28 buvo skolingas ieškovės reikalaujamą sumą, todėl nustačius, kad pagrindo šiai prievolei pasibaigti nebuvo, ginčo suma ieškovei priteista pagrįstai.
Atsiliepimas
29. Apelianto Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškovės debitorių (skolininkų) sąraše buvo nurodyta jo skola ieškovei. Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiama prejudicinių faktų svarba ir nurodoma, kad bankroto byloje nustatytų aplinkybių, kaip prejudicinių faktų iš naujo įrodinėti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3685-562/2017 pagal 2017-03-07 UAB „Ajeras“ pareiškimą buvo iškelta bankroto byla UAB „Aukštaitijos komunalininkas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1418-236/2017 UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ bankroto bylą, atmestas. Atsakovas V. V., kuris buvo UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (duomenys neskelbtini), atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, be kita ko, pateikė ir jo paties pasirašytus UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 2017-02-28 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, tos pačios dienos kreditorių ir debitorių sąrašus. Iš atsakovo pateiktų ir nenuginčytų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad šiai datai atsakovo V. V. skola UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ buvo 33 632 Eur. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-11-13 nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-201-640/2020) ieškovės bankroto byloje, patvirtino atsakovo kreditorinius reikalavimus (kaip pirmos eilės kreditoriaus - 419,30 Eur sumai, kaip trečios eilės - 920,77 Eur sumai).
32. Atsakovas, atskirsdamas į ieškovės reikalavimą pateikė pirmosios instancijos teismui 2017-03-10 trišalę obligacijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo tikinimu išrašus iš UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ apskaitos dokumentų, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad ieškovės reikalaujama skola yra pasibaigusi įskaitymu ir šiai dienai jis yra ne UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ skolininkas, o kreditorius 25 268,85 Eur sumai.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime įvertinęs pirmiau aptartus atsakovo atsikirtimus, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad įskaitymo sandoris, kuriuo būtų įskaityta ieškovės iš atsakovo reikalaujama priteisti suma, šiuo atveju atliktas nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino formaliai bei pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
34. Trišalėje obligacijų pirkimo pardavimo sutartyje, sudarytoje 2017-03-10 tarp AB „Progresas“ (pirkėjos), atstovaujančios V. V., V. V. (pardavėjo) ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (tarpininkės), atstovaujančios to paties V. V., nurodoma, kad AB „Progresas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 2015-12-01 sudarė sutartį, kuria UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, kaip tarpininkė, įsipareigojo surasti 1410 UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ obligacijų ir AB „Progresas“ 2015-12-11 išmokėjo UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 58 330,80 Eur avansą. UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ surado pardavėją, t. y. tą patį V. V., kuriam 2017-01-04 obligacijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 5480 UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ obligacijų. Šioje sutartyje pažymima, kad pardavėjas (V. V.) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda pirkėjai (AB „Progresas“) obligacijas su visomis jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėms teisėmis, o pirkėjas (AB „Progresas“) perka obligacijas ir įsipareigoja sumokėti pardavėjui pirkimo kainą. Pirkimo kaina apibrėžta kaip 58 330,80 Eur. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad tarpininkas (UAB „Aukštaitijos komunalininkas“) šia sutartimi perduoda avansą tiesiogiai pardavėjui, o pardavėjas priima avansą, kaip pirkimo kainą pagal šią sutartį ir ši sutartis yra laikoma avanso perdavimo – priėmimo aktu. 3.3. punkte aptarta, kad šalys taip pat susitaria, kad nuo avanso perdavimo pardavėjui momento pardavėjas įsipareigoja nedelsiant užskaityti iš tarpininko gautą avansą kaip pirkimo kainą <...>. Pagal šią sutartį nuosavybės teises į obligacijas AB „Progresas“ įgyja visos pirkimo kainos sumokėjimo dieną (4.1 punktas). Sutarties 4.2 punktu UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ įsipareigojo per vieną savaitę nuo pirkimo kainos sumokėjimo dienos atlikti įrašus, atspindinčius nuosavybės teises į obligacijas perėjimą iš pardavėjo pirkėjui.
35. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšminga tai, kad pagal CK 6.131 straipsnyje įtvirtintą įskaitymo tvarką nors ir įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis), tačiau įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (2 dalis).
36. Tai, kad apeliantas trišalę sutartį pasirašė tiek kaip AB „Progresas“, tiek kaip UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, atstovas ir kaip fizinis asmuo, nereiškia, kad jis neturėjo pareigos siekdamas atlikti įskaitymą, laikytis aptartos įskaitymo tvarkos. Juolab, kad jam buvo žinoma apie jo vadovaujamai įmonei inicijuotą bankroto bylos iškėlimo procesą.
37. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino pranešimo apie įskaitymą sąvoką. Nors apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma, bet pats tokio pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.
38. Atsakovo subjektyvus vertinimas, kad tokią pareigą, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, jis atliko tinkamai ar, kad pakako jo paties žinojimo apie tokį sandorį, nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad byloje nėra įrodymų, kad apie tokį vienašalį sandorį būtų faktiškai pranešta juridiniam asmeniui UAB „Aukštaitijos komunalininkas“. Atsakovo pateikta 2017-08-03 avanso apyskaitos kopija bei išrašas dėl 59 400,80 Eur mokėtinos sumos, neleidžia spręsti apie atsakovo deklaruojamo įskaitymo faktinį egzistavimą ir pagrįstumą.
39. Pasisakant dėl atsakovo nurodomo pagrindo atlikti įskaitymą egzistavimo, įvertinus ir tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, nes ginčas susijęs su kreditorių teisių gynimu, pažymėtina, kad nors trišalėje sutartyje nurodoma, kad avansą AB „Progresas“ išmokėjo UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ dar 2015-12-11, tačiau apeliantas neteikė ir neprašė išreikalauti įrodymų (CPK 199 straipsnis), kurie patvirtintų, kad UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ realiai gavo iš kitos atsakovo vadovaujamos įmonės AB „Progresas“ 58 330,80 Eur sumą, kaip avansą, už tarpininkavimo paslaugas.
40. Be to, reikšminga ir tai, kad trišale sutartimi įtvirtintas UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ įsipareigojimas perduoti šią sumą tiesiogiai tam pačiam V. V., kaip obligacijų pardavėjui, kartu nurodant, kad sutartis laikoma avanso perdavimo – priėmimo aktu ir tarpininkas šia sutartimi perduoda avansą tiesiogiai pardavėjui (V. V.), o pardavėjas priima avansą (3.2 punktas). Atsakovas šią sutartį pasirašė, jos ne tik kad neginčijo, bet ir ja rėmėsi, sumažindamas jo pripažįstamą skolinį įsipareigojimą ieškovei, kaip įskaitymo pagrindu, nors iš pačios sutarties turinio – esant sutarties tekste nurodomai aplinkybei, kad ieškovė avansą perdavė, o atsakovas jį priėmė, kas kolegijos vertinimu, ne tik prieštarauja paties atsakovo teiginiams dėl įskaitymo pagrindo egzistavimo, bet ir kelia abejonių, dėl atsakovo sąžiningumo.
41. Pripažinus, kad įskaitymo sandoris, kuriuo būtų įskaityta ieškovės iš atsakovo reikalaujama priteisti suma, šiuo atveju atliktas nebuvo, vertintina, kad atsakovas reikalavimus dėl 1070 Eur sumos, kuria nurodo yra padengęs ieškovės įsiskolinimus savo sąskaita, turėjo galimybę realizuoti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, savalaikiai juos pareikšdamas.
42. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo ir A. V. bei jo atstovaujamos UAB „Verslo praktika“ santykiais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės bankroto administratorius ieškinį pareiškė nepagrįstai ar kieno nors įtakoje. Hipotetiniai apelianto svarstymai, kad jis neturi lėšų atstovui, o bankroto administratorius jį verčia bylinėtis, nors žino, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, nepaneigia nei bankroto administratoriaus vykdyti savo esminės pareigos bankroto procese - imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, nei apelianto galimybių pasinaudoti nemokama, valstybės lėšomis teikiama teisine pagalba.
43. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą ar jo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 sprendimą palikti nepakeistą.