Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Z., jos atstovui advokatui Mindaugui Normantui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-19466-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundo reikalavimai ir atsikirtimai

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmuose 2024 m. lapkričio 12 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas R. Z. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo R. Z. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje bei jai paskirta galutinė 1 200 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas 48 mėnesiams ir automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

2. Skundu prašoma panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria R. Z. pripažinta padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad dėl eismo įvykio nepagrįstai pripažinta kalta R. Z. Teigiama, kad nepagrįstai pareigūnai neįvertino aplinkybės, kad R. Z. važiavo gatve, kurioje transporto priemonių eismas vyksta abejomis kryptimis – yra dvi priešingos eismo juostos, pažymėtos kelio ženklinimu. Tuo tarp automobilis VW GOLF atvažiavo iš vidinio pravažiavimo tarp daugiabučių kiemų, kurio plotis yra tik 3,50 m, kuri galioja KET 177 punkto nuostatos. Todėl nepagrįstai konstatuota, kad įvykis įvyko lygiareikšmių važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje ir nusprendė, kad R. Z. nesant kelio ženklams, privalėjo duoti kelią iš dešinės pusės artėjančioms transporto priemonėms.

2.2. Teigia, kad po eismo įvykio kelio ženklo Nr. 203 pastatymas, kuris įpareigoja duoti kelią (duomenys neskelbtini) dalimi važiuojančioms transporto priemonės, patvirtina, kad keliai nėra laikomi lygiareikšmiais. Mano, kad vien tai, jog ženklas pastatytas dar nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, yra svarbi ir reikšminga aplinkybė.

2.3. Nesutinka, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje ir teigia, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. KET 3.17 punkte nurodoma, kas yra sankirta. Pažymi, kad nutarimas yra dviprasmiškas, nes nurodoma, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankirtoje, tačiau reikalavimą duoti kelią automobiliui „VW Golf“ kildina iš KET 155 nustatyto reglamentavimo dėl važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžą. Teigia, kad joks KET nei SEAKĮ nereglamentuoja važiavimo per lygiaverčių kelių sankirtas. Taigi neaišku, eismo įvykis įvyko sankryžoje ar kelių sankirtoje. Remdamasis teismų praktika teigiama, kad jei nustatoma, kad gatvių susikirtimas nėra sankryža, o tik kelių sankirta, nes ir nesant kelio ženklų, nustatančių kelių lygia reikšmiškumą, viena gatvė laikytina šalutine kitos gatvės atžvilgiu. Teigia, kad Institucija, iš karto pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko kelių sankirtoje, o ne sankryžoje. Pareigūnai visiškai nenagrinėjo aplinkybės ar eismo įvykio vieta laikoma sankryža ar kelių sankirta, ir nepagrįstai šias sąvokas tapatina.

2.4. Akmenės (duomenys neskelbtini) atsakyme į 2024 m. vasario 13 d. paklausimą nurodyta, kad vidinis pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kaip vienas inžinerinis statinys (duomenys neskelbtini). Iš to daro išvadą, kad tai yra įvažiavimas iš teritorijų – namo kiemo, todėl šiuo atveju turėjo galioti KET 177 straipsnio nuostata.

2.5. Dėl ekspertizės išvadų nurodo, kad jose pateiktos išvados yra prieštaringos skunde nurodytoms aplinkybėms dėl „sankryžos“ ir „sankirtos“ sąvokų, tačiau šie prieštaravimai nebuvo pašalinti.

3. Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo R. Z. skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistu. Nurodoma, kad tiriant nusižengimą, buvo nustatytos visos reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, ištirti visi įrodymai ir atliktas teisingas situacijos teisinis vertinimas.

4. Teismo posėdžio metu R. Z. prašė jo skundą tenkinti. Paaiškino, kad ji iš esmės neginčija faktinių eismo įvykio aplinkybių, neginčija, kad ji padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje bei 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau teigia, kad ji nėra atsakinga už eismo įvykio kilimą, todėl nepagrįstai nubausta ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad ji važiavo pagrindiniu keliu, o VW Golf išvažiavo iš įvažiavimo į daugiabučių namų kiemą bei įvažiavo į jos automobilio dešinę pusę. Kelio plotis, kuriuo važiavo VW Golf yra tik 3,50 m, todėl ji negali būti laikoma gatve, o gatvė, kuria ji važiavo vysta dvipusis eismas, todėl mano, kad būtent WV Golf privalėjo ją praleisti, o ne ji jį.

5. Institucijos atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti priimtą nutarimą nepakeistu. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko kelių sankirtoje, t. y. (duomenys neskelbtini) išsišakojime. (Duomenys neskelbtini) yra tos pačios gatvės atšakos, kurio ir sudaro sankryžas. Gatvės atsišakojimas yra gatvė, todėl R. Z. turėjo laikytis dešinės rankos taisyklės. Sąvokos „sankryža“ ir „sankirta“ yra tapačios sąvokos. „Sankryža“ ir yra kelių sankirta. Važiuojamųjų dalių sankirta apima visus kelius, o „sankryža“ yra su visais kitais techniniais įrenginiais. Sankirta yra tik dalis sankryžos – tik transporto priemonėms skirta važiuoti važiuojamoji kelio dalis. Kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ pastatytas tik po eismo įvykio siekiant nustatyti pirmumo teisę važiuojant toje sankryžoje. Pažymėjo, kad prie išvažiavimų iš teritorijų nėra statomi ženklai.

6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad jis išvažinėjo iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) norėjo sukti į kairę. Sustojo, apsižvalgė, pradėjo judėti, nes jam matomumą sustojo (duomenys neskelbtini) kelkraštyje stovėjusios mašinos, vos jam išvažiavus, stovint skersai pajuto smūgį. Jis visą laiką įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) taip daro: sustoja, apsižvalgo, nors pagal viską jį turi praleisti, bet niekas taip nedaro, todėl visada pristabdo. Mano, kad autoįvykis į vyko, nes automobilio, kuris į jį įvažiavo, greitis buvo labai didelis. Kelio plotis, iš kurio jis išvažinėjo į (duomenys neskelbtini), yra siauras – du automobiliai neprasilenktų. Jis važiavo nuo namo kiemo, išsukinėjo į gatvę. Tas kelias, iš kurio jis išvažinėjo, eina per kelių daugiabučių namų kiemus ir dar galima išvažiuoti per kitą pusę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Skundas tenkintinas.

7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. Nustatyta, kad R. Z. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, kai alkoholio matuokliu nustatytas 1,116 prom., įvertinus paklaidą, nesilaikė reikalavimo automobilyje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą ir važiuodama lygiareikšmių važiuojamųjų dalių sankirtos, nedavė kelio iš dešinės pusės artėjančiam automobiliui Volkswagen Golf, ir su juo susidūrė. Administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kai asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nurodyta, kad R. Z. pažeidė KET 14, 155 punktų reikalavimus.

9. Skundu R. Z. nesutinka su jos nubaudimu tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes, kaip teigiama skunde, ne jos veiksmai lėmė eismo įvykį. Teigia, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepagrįstai vadovavosi KET 155 punktu, supainiojo sąvokas „sankirta“ ir „sankryža“, tvirtina, kad šioje situacijoje turėjo būti taikomas KET 177 punkto nuostatos.

10. ANK 423 straipsio3 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kad neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

11. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad R. Z. buvo neblaivi, nėra. Ginčas yra kilęs dėl to, ar būtent R. Z. veiksmai ir jos padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį.

12. Nutarime nurodyta, kad R. Z. pažeidė KET 155 punkto reikalavimą nustatantį, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

13. R. Z. nesutinka, kad ji pažeidė KET 155 punkto reikalavimus ir teigia, kad šiuo atveju nepagrįstai konstatuota, kad eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankirtoje, be to, nepagrįstai Institucija tapatina sąvokas „sankirta“ ir „sankryža. Teigia, kad „VW Golf“ vairuotojas išvažiavo iš teritorijos, todėl jis turėjo ją praleisti.

14. Taigi byloje būtina nustatyti, ar eismo įvykis įvyko kelių sankirtoje, kurią galima laikyti sankryža, ar vis tik kelių sankirtoje susikirto kelias ir išvažiavimas iš teritorijos, kuri nelaikytina sankryža. Ir ar eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje.

15. Pagal KET 3.17 punktą važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. KET nėra apibrėžta sankryžos sąvoka, tačiau šių taisyklių 3.18. punkte nurodyta, kad kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau -SEAKĮ). SEAKĮ 2 straipsnio 62 punktas apibrėžia sankryžą kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tiek R. Z. važiavo (duomenys neskelbtini), o Volkswagen Golf automobilio vairuotojas važiavo iš (duomenys neskelbtini) atsišakojimo.

17. Akmenės (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 13 d. pateiktame rašte nurodyta, kad teritorijoje šiai dienai nėra parengta ar įgyvendintų projektų, apimančių vidinį pravažiavimą tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), tačiau vidinis pravažiavimas tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) yra inventorizuotas Registrų centro nekilnojamojo turto registre kaip vienas inžinerinis statinys – (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) yra statinys D2 kategorijos. Iš pateiktų gatvės planų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra su atšakomis. Iš kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų nustatyta, kad gatvėje yra 5 sankryžos, kurių taškai gatvės plane pažymėti Nr. 2, 5, 14, 26, 27 (voke pridėtos administracinio byla, b. l. 58, 63). Žemėlapyje minėti sankryžų taškai yra nurodyti ties (duomenys neskelbtini) atšakomis (Nr. 5, Nr. 14), t. y. taip pažymėta ir eismo įvykio vieta (sankryžos Nr. 5). Iš byloje pateikto teritorijos žemėlapio matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsišakojimas ties namais (duomenys neskelbtini), yra pravažiavimas tarp šių daugiabučių namų (administracinio nusižengimo byla voke, b. l. 52 (antra lapo pusė). (Duomenys neskelbtini) yra dvi atšakos (b. l. 10 antra lapo pusė). Iš jų į tą pačią (duomenys neskelbtini) galima įvažiuoti iš skirtingų pusių, t. y. iš vienos pusės įvažiavus į (duomenys neskelbtini) atšaką, galima išvažiuoti iš kitos pusės į tą pačią (duomenys neskelbtini). Akmenės (duomenys neskelbtini) rašte ši (duomenys neskelbtini) atšaka įvardijama kaip vidinis pravažiavimas tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini).

18. Įvertinus tai, kad įvažiavus pro vieną atšaką galima išvažiuoti pro kitą, akivaizdu, kad atšaka (vienas kelias), ar atšakos (vertinant, kad yra du skirtingi įvažiavimai), einanti (-ios) tarp daugiabučių namų kiemų, nėra uždara vieta, nėra akligatvis, kuris veda tik į daugiabučių namų kiemą ir daugiau nėra jokių išvažiavimų. Taigi (duomenys neskelbtini) atšaka nėra akligatvis, ji skirta transporto eismui, todėl ji negali būti laikoma prie kelio esanti teritorija, t. y. kaip tvirtinama skunde. Šiuo atveju vien tai, kad (duomenys neskelbtini) atšaka eina tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, kur yra įrengtos ir automobilių stovėjimo aikštelės, nesudaro pagrindo teigti, kad tai atskira teritorija ir kad (duomenys neskelbtini) atšaką galima laikyti išvažiavimu iš kiemo.

19. Be to, pažymėtina, kad po eismo įvykio, toje vietoje buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių) 96.1 punktas numato išimtį, kada toks ženklas neįrengiamas, t. y. ženklo Nr. 203 („Duoti kelią“) leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga. Tačiau šiuo atveju buvo įrengtas. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) eismo saugumo komisijos posėdžio protokole esantis nurodymas, kad svarstys kelio ženklų pastatymo išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kuris registruotas kaip (duomenys neskelbtini), nekeičia išvados, kad tai nebuvo kelių sankirta, kur susikirto kelias ir išvažiavimas iš teritorijos. Byloje esantys objektyvūs duomenys apie (duomenys neskelbtini) ir jos atšakų registravimą, akivaizdžiai patvirtino, kad tai nėra išvažiavimas iš kiemo (teritorijos). Jei būtų priešingai, nebūtų reikėję įrengti ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“. Taigi vien neteisingas vietos įvardijimas minėtame protokole, nepaneigia objektyviuose įrodymuose nurodytų aplinkybių.

20. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad aplinkybę, jog kelias, iš kurio išvažinėjo automobilis, laikytina išvažiavimu iš kelio ir dėl to, kad pareigūnai patys pripažino, kad tai sankirta, nes sankryžomis nėra laikomos vietos, kur išvažiuojama į kelią iš šalia esančių teritorijų. Sutiktina su pareiškėju, kad Institucija nepagrįstai tapatina šias sąvokas, tačiau vien tai, įvertinus visas prieš tai nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo išvažiavimas iš atskiros teritorijos.

21. Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) atšakos vertinti išimtinai tik kaip atskirą teritoriją. Nustatyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad eismo įvykio vietoje yra kelio ir išvažiavimo iš teritorijos susikirtimas, kuris negali būti laikomas sankryža. Todėl šiuo atveju skundo argumentas, kad turėjo būti taikomas KET 177-178 punkto nuostatos, reguliuojančios važiavimą iš gyvenamosios zonos ar gyvenamųjų namų kiemų, atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Ginčas kilo ir dėl vartojamų sąvokų: sankryža ir sankirta tapatumo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad kelių susikirtimas, kur įvyko eismo įvykis, vis tik yra sankryža KET prasme, kur susikirto du keliai. Be to, Akmenės (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) vietos kur yra atšakos, įregistruotos kaip kelių sankryžos (Nr. 14, ir Nr. 5). Taigi prieš tai išdėstytos aplinkybės bei šie duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, o ne sankirtoje, todėl nutarime nepagrįstai nurodoma, kad eismo įvykis įvyko sankirtoje.

23. Nustačius, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, būtina nustatyti, ar tai lygiareikšmių kelių sankryža.

24. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankirtoje (turėjo būriu nurodyta sankryžoje), nurodyta, kad sankryžoje nebuvo kelio ženklų ar ženklinimo, kurie suteiktų pirmumą važiuoti per sankryžą ar duoti kelią kitai transporto priemonei, todėl asmuo turi laikytis KET 155 punkto reikalavimo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

25. Lygiareikšmių kelių sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta (įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai), kurioje nėra šviesoforų, pirmumo ženklų, specialaus kelio žymėjimo ar kitų ženklų, kurie nurodytų važiavimo pirmenybę tam tikra kryptimi. Šių kelių danga yra vienoda. Lygiareikšmės sankryžos dažniausiai sujungia mažo eismo intensyvumo kelius, kuriuose transporto srautai yra palyginus vienodi.

26. KET 115 punkte numatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, o KET 155 punkte nustatyta, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

27. Byloje ginčo nekilo, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsišakojimo sankryžoje nebuvo įrengti pirmumo kelio ženklai. Jie įrengti po eismo įvykio. Akmenės (duomenys neskelbtini) rašte be kita ko, nurodyta, kad ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ buvo pastatytas priėmus sprendimą (duomenys neskelbtini) eismo saugumo komisijos posėdyje, nutikus eismo įvykiui minėtoje vietoje (t. 2, b. l. 37-38).

28. Pagrindiniu keliu laikomas kelias, kuris pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose (KET 3.14 punktas).

29. 2024 m. liepos 29 d. Ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobiliams ‚VW Golf ir „BMW 5 ER REIHE“ artėjant prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, nebuvo kelio ženklų ar kelio ženklinimo, kurie suteiktų pirmumą važiuoti per sankryžą ar duoti kelią kitai transporto priemonei. Nurodyta, kad byloje yra duomenų ir Užduotyje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankirtoje. Eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių važiuojamųjų dalių sankirtoje ir vairuotoja turėjo duoti kelią į lygiareikšmių kelių važiuojamųjų dalių sankirtą jai iš dešinės įvažiavusiam automobiliui „VW Golf‘. Tačiau sankryžos tipo kelių lygiareikšmiškumo nustatymas yra teisinis klausimas ir teismas, vertindamas ar sankryža buvo lygiareikšmių kelių ar ne, vertina visus byloje esančius įrodymus. Teismo kompetencija yra vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies.

30. Nagrinėjamu atveju vertinant tai, kad sankryža yra lygiareikšmė (abiejų kelių dangos asfaltuotos ir nebuvo pastatytas kelio ženklas, leidžiantis spręsti apie sankryžos tipą), šioje kelių sankryžoje galiotų dešinės rankos taisyklė, t. y. automobiliai, judėdami tiesiai (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) atšakų, turėtų sustoti ir praleisti iš (duomenys neskelbtini) atšakų į (duomenys neskelbtini) išvažiuojančius automobilius. Tačiau vien aplinkybė, kad kelias ir jo atšaka yra vienodos dangos, nebuvo kelių ženklinimo, nustatančio pirmumo teisę, nesudaro pagrindo savaime tokią sankryžą laikyti lygiareikšme. Norint nustatyti, ar sankryža yra lygiareikšmė, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su kelių požymiais bei eismo dalyvių suvokimu, kuris kelias yra pagrindinis. Be to, sprendžiant probleminius Kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimus, į kuriuos KET neduoda tiesioginio atsakymo, svarbu vadovautis protingumo principu. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, kur ginčas buvo kilęs dėl sankryžos pripažinimo lygiareikšme (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1A-387-806/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta byloje 1A-29-361/2013).

31. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-443, redakcija, paskelbta 2023 m. spalio 23 d.) 89 punkte nurodyta, kad nustatant važiavimo pirmenybę sankryžose reikia, kad ji kuo labiau atitiktų natūralų vairuotojų elgesį ir būtų lengvai suvokiama. Suvokimui, kuris kelias yra pagrindinis, kuris šalutinis, didelę įtaką turi sankryžos vaizdas, todėl yra saugiau, kai pagrindinis kelias yra: 89.1. platesnis kelias siauresniojo atžvilgiu; 89.2. kelias su skiriamąja juosta kelio be skiriamosios juostos atžvilgiu; 89.3. tiesiai einantis kelias iš šono prisijungiančio kelio atžvilgiu; 89.4. kelias, kuriame eismas intensyvesnis, kelio, kuriame eismas ne toks intensyvus, atžvilgiu.

32. Nustatyta, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, yra „T“ formos, todėl iš (duomenys neskelbtini) atšakos nėra galimybės nuvažiuoti kitur, išskyrus įvažiuoti į pačią (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atšakos danga yra vienoda – asfaltas (byla voke, b. l. 56, 63). Iš eismo įvykio schemos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vyksta dvipusis eismas, ši gatvė su skiriamąja kelio juosta ir kelio plotis yra 10,80 m. Vienos pusės juostos plotis – 5,2 m. (duomenys neskelbtini) atšakos plotis iš viso yra 4,10 m, ir neturi skiriamosios kelio juostos (byla voke, b. l. 11). Taigi (duomenys neskelbtini) atšaka yra daugiau nei dvigubai siauresnė nei pati (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, ir dėl to ginčo nekilo, kad po eismo įvykio, dar neišnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos, minėtoje sankryžoje, atsižvelgus būtent į tai, kad toje sankryžoje įvyko nagrinėtinas eismo įvykis, buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 203 ,,Duoti kelią“, t. y. išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) atšakos į (duomenys neskelbtini) privaloma duoti kelią (duomenys neskelbtini) važiuojančioms transporto priemonėms. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) eismo saugumo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo nutarta išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu įrengti kelio ženklą Nr. 203 „ Duoti kelią“ (t. 2, b. l. 28). Tai patvirtina, kad pati Akmenės (duomenys neskelbtini) šią vietą taip pat vertino kaip nelygiareikšmių kelių sankryžą, išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) atšakos įvardindama kaip išvažiavimą iš kiemo.

33. Nustatyti aptarti požymiai, kurie buvo užfiksuoti po eismo įvykio darytose fotonuotraukose, įvykio vietos schemose, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atšakas nėra lygiareikšmiai savo esme ir vien tik formalus vertinimas (ženklo nebuvimas vietovėje) neatspindi realios situacijos. Iš nustatytų duomenų bei vadovaujantis protingumo principu, galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) atšaka, iš kurios į (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis „VW Golf“, atitiko šalutinio kelio požymius, o (duomenys neskelbtini) – pagrindinio kelio požymius ir tik dėl netinkamai organizuoto eismo, kelio ženklai minėtoje vietoje nebuvo įrengti, tai buvo padaryta po eismo įvykio. Taigi, matyti, kad pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse išvardintus požymius įvykio vietos sankryžą galima vertinti kaip nelygiareikšmių kelių sankryžą, kurioje (duomenys neskelbtini) atšaka yra šalutinis kelias, o pati (duomenys neskelbtini) – pagrindinis kelias.

34. Tokią išvadą įvykio metu turėjo padaryti bet kuris racionalus ir protingas vairuotojas ir toks vertinimas konkrečioje situacijoje būtų logiškas, protingas bei toks eismo reguliavimas nesukeltų transporto eismo chaoso tarp vairuotojų. Būtent taip šią sankryžą suvokė ir suvokė ir vertino abu eismo įvykio dalyviai.

35. R. Z. nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo ir teigė, kad būtent „VW Golf“ vairuotojas privalėjo ją praleisti važiuojančia pagrindiniu keliu. Nesutiko, kad eismo įvykio vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra lygiareikšmių važiuojamųjų kelio dalių sankirta. 2023 m. gruodžio 28 d. pateikdama rašytinius paaiškinimus nurodė, kad jai važiuojant pro (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio dideliu greičiu išvažiavo lengvasis automobilis „VW Golf“ ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dešinės pusės šoną. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad R. Z. paaiškino, kad nesutinka dėl kaltės, nes visi vairuotojai praleidžia vairuotojus atvažiuojančius nuo (duomenys neskelbtini) namo.

36. 2023 m. gruodžio 26 d. pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „VW vairuotojas“ M. K. paaiškino, jog jis, norėdamas išvažiuoti iš kiemo, privažiavo gatvę, bei šiek tiek įvažiavęs į gatvę, pastebėjo kaip dideliu greičiu iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį BMW markės automobilį, kuris nestabdęs trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Nurodyta, kad M. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą protokolo surašymui (byla voke, b. l. 13). 2023 m. gruodžio 29 d. M. K., apklausiamas pareigūno, nurodė, kad jis išvažinėjo iš daugiabučio namo kiemo ir privažiavęs pagrindinį kelią norėjo pasukti į kairę pusę. Privažiavęs pagrindinį kelią sustojo ir keletą kartų pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses, tačiau nematė, kad automobiliai važiuotų. Tada pradėjo važiuoti ir įvažiavęs į pagrindinį kelią pajuto didelį smūgį į savo automobilio priekinę dalį. Po susidūrimo su BMW automobiliu, šis apvažiavo jam iš kairės pusės, vėliau susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu Mazda automobiliu (t. 2, b. l. 26). Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. taip pat nurodė, kad jis toje vietoje gyvena 11 metų ir eismo įvykio dieną išvažinėjo iš kiemo į (duomenys neskelbtini), kad jis prieš išvažiuodamas buvo sustojęs ir apsižvalgė, kad taip jis elgiasi visada, nors pagal viską jį turėtų praleisti, bet taip niekas nedaro, todėl jis visada pristabdo (įrašo laikas nuo 09:06 val.) Nurodė, kad, jo manymu, eismo įvykis kilo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) labai dideliu greičiu važiavo automobilis BMW.

37. Eismo įvykio dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad R. Z. važiuodama (duomenys neskelbtini) suvokė, jog važiuoja pagrindine gatve, o M. K. suvokė, kad jis išvažinėjo iš kiemo (iš (duomenys neskelbtini) atsišakojimo) ir privažiavo gatvę, t. y. suvokė, jog važiavo šalutiniu keliu ar net išvažiavo iš teritorijos į gatvę, taigi, jam nebuvo naujiena, kad važiuoja į pagrindinį kelią. Be to, liudytojas nurodė, kad jis išvažiuodamas iš kiemo visada pristabdo, nors žino, kad jį turi praleisti, bet taip niekas nedaro. Taip pat nurodė, kad jis įsitikino, jog jam daryti manevrą į kairę yra saugu, tačiau eismo įvykis, pasak liudytojo, įvyko tik dėl BMW automobilio per didelio greičio. Akivaizdu, kad abu eismo dalyviai sankryžą vertino kaip nelygiareikšmių kelių, t. y. M. K. suvokė išvažiuojantis iš šalutinio kelio (pats liudytojas išvažiavimą įvardijo kaip išvažiavimą iš kiemo), o R. Z. suvokė važiuojanti pagrindiniu keliu.

38. Be to, ir iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei pirminio R. Z. surašyto administracinio nusižengimo protokole, taip pat galima teigti, kad pareigūnų įsitikimu, eismo įvykis kilo ne dėl R. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dėl M. K. 2023 m. gruodžio 26 d. pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Akmenės r. PK protokolo surašymui (administracinės byla, b. l. 13-14). 2023 m. gruodžio 29 d. R. Z. surašytame administracinio nusižengimo protokole taip pat nenurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl jos kaltės, ji administracinėn atsakomybėn buvo traukiam tik pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį (administracinės byla, b. l. 4-5).

39. Taigi byloje nustatyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykis įvyko ne lygiareikšmių kelių sankryžoje (nutarime nurodyta sankirtoje), kaip nurodoma nutarime. Teismas pažymi, kad nors ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje (įvardijama ir sąvoka „sankirta“ ir „sankryža“), tačiau teismas neturi pagrindo šiuo atveju sutikti su tokia eksperto išvada, nes ji, teismo vertinimu, neatitinka visų byloje surinktų įrodymų viseto. Būtent byloje suriktų įrodymų visuma, patvirtinanti, kad tiek vertinant sankryžoje susikertančių kelių plotą, tiek pačių eismo dalyvių suvokimą kaip važiuoti šia sankryža, bei po eismo įvykio pasikeitusiu šios sankryžos reguliavimu, kuris atitiko jau susiformavusį žmonių įprotį, sankryža nėra lygiareikšmių kelių. Be to, pažymėtina, kad ekspertas, padarydamas tokią išvadą, rėmėsi tik tuo, kad sankryžoje nebuvo kelio ženklų ar kelio ženklinimų bei užduotyje pateikta informacija, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankirtoje. Taip pat sutiktina su pareiškėjos atstovu, kad ekspertizės išvadoje nepagrįstai sąvokos „sankirta“ ir „sankryža“ yra tapatinamos.

40. Esant išdėstytiems argumentams, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, nepagrįstai buvo konstatuota, kad eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankirtoje ir kad šiuo atveju turėjo būti taikomas KET 155 punkte nustatytas reikalavimas duoti kelią iš dešinės pusės artėjančiam automobiliui. Dėl to nepagrįstai R. Z. pripažinta pažeidusi KET 115 punkto reikalavimus.

41. VW Golf vairuotojas M. K. teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. Z. stipriai viršijo greitį.

42. Eksperto išvadoje yra nurodyta, kad apskaičiuoti, koks buvo automobilio „BMW 5ER REIHE“ greitis eismo įvykio metu negalima. Taip pat nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra fiksuota automobilio „VW Golf“ stabdymo pėdsakų. Taigi duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl kitų R. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie galėjo turėti priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti, byloje nėra.

43. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad R. Z. buvo nustatytas neblaivumas, tačiau už tai jai taikyta administracinė atsakomybė ir ji to neginčija. Tačiau vien neblaivumo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad vien jos būsena lėmė eismo įvykio kilimą.

44. Esant išdėstytiems duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad dėl R. Z. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, todėl šiuo atveju nepagrįstai ji pripažinta padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nes R. Z. veiksmuose nėra visų būtinų šio nusižengimo požymių. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu R. Z. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Dėl nuobaudos paskyrimo

45. Pareiškėja R. Z. skundžiamu nutarimu taip pat pripažinta padariusi ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. R. Z. paskirta nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį buvo 1200 Eur ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams. Pagal šį straipsnį paskirta nuobauda vadovaujantis ANK 38 straipsniu buvo subendrintas su kitomis nuobaudomis, paskirtomis R. Z. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį. Didžiausia nuobauda buvo paskirta R. Z. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį – 1200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 48 mėnesiams bei daikto: automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Taigi galutinė nuobauda R. Z. atitinka jai pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą. Atsižvelgus į tai, nuobaudos dydis ir jai paskirtų administracinių poveikio priemonių taikymas, panaikinus nutarimo dalį pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nesikeičia. R. Z. neginčijo jai paskirtos gautinė nuobaudos dydžio, todėl teismas dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Pareiškėja R. Z. prašė iš Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 800 Eur. Nurodyta, kad išlaidas sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, konsultavimas, skundo parengimas ir atstovavimas teisme (b. l. 16).

47. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. (Rekomendacijų 2 punktas).

49. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkte yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai.

50. Pareiškėjos gynėjas teikė konsultacijas pareiškėjai, susipažino su bylą (nurodo 2 val.), parengė skundą dėl Institucijos nutarimo, taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose. Iš viso paskirti trys teismo posėdžiai, iš kurių vienas buvo atidėtas (trukmė 10 min.), kiti vyko po 1 val. Advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Teikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo (2024-10-28 ir 2025-01-24).

51. Įvertinus bylos pobūdį, pareiškėjos atstovo darbo ir laiko sąnaudas surašant skundą dėl Institucijos nutarimo, surašant prašymus teismui bei atstovaujant pareiškėjos interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, byloje keliamo teisinio klausimo sudėtingumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 12 punktą, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos pareiškėjai iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9466-2024 dalį, kuria R. Z. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir už tai paskirta nuobauda, panaikinti ir R. Z. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį nutraukti nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteisti R. Z., 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuoni šimtus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.