Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1949-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-31
Bylos Nr.: e2S-1949-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10694-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Suinteresuotas asmuo: A. M., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro
Pareiškėjas: O. J.

Kategorijos

3.4.5.12Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1949-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10694-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12.; 3.3.2.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotieji asmenys - A. M., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., 319-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas panaikinti Kauno miesto 21-ojo notaro biuro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atliktą notarinį veiksmą, (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujantys juridinio asmens dokumentai (nauja 319-oji daugiabučio namų savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) įstatų redakcija, Bendrijos Visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriuo išrinkti valdymo organai, priedai prie protokolo).

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad apie atliktą šioje byloje skundžiamą notarinį veiksmą sužinojo iš buvusio Bendrijos pirmininko V. Ž., 2019 m. birželio 4 d. operatyviai patikrinęs VĮ Registrų centre užsisakytą Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą. Todėl, pareiškėjo manymu, nesuėjo notarinio veiksmo apskundimo terminas. Bendrija įsteigta 1997 m. rugpjūčio 7 d. 2019 m. balandžio 3 d. vyko Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami tokie klausimai kaip: 1) Bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 2) praėjusio kadencijos valdymo organų / pirmininko atšaukimas; 3) pirmininko rinkimas ir jo atlyginimo nustatymas; 4) valdybos narių rinkimas bei kiti klausimai. Susirinkimo sekretorė A. V., praleisdama įstatyme įtvirtintą 5 dienų protokolo surašymo terminą, 2019 m. balandžio 18 d. elektroniniu paštu persiuntė kitiems butų ir kitų patalpų savininkams susirinkimo sekretorės ir susirinkimo pirmininkės I. Š. pasirašytą susirinkimo protokolą. I. Š. po raginimų pateikti visą informaciją pateikė priedus prie protokolo elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 25 d. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras V. L. atliko skundžiamą veiksmą (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 17 d. Notaro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atlikto skundžiamo notarinio veiksmo pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo pakeitimus Juridinių asmenų registre 2019 m. gegužės 20 d. Notarui V. L. buvo pateikti Bendrijos dokumentai: nauja įstatų redakcija, Visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriuo išrinkti valdymo organai, priedai prie Visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo. Notaras privalėjo patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį įstatymams, t. y.: 1) ar tinkamai sušauktas susirinkimas, 2) ar balsavo asmenys, turintys teisę balsuoti; 3) ar buvo susirinkimo kvorumas; 4) ar tinkamai priimti sprendimai. Notaras tik įvertinęs dokumentų atitiktį įstatymas galėjo juos patvirtinti ir pateikti VĮ Registrų centras. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo notaras V. L. nepatikrino susirinkimo sušaukimo tvarkos, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog neišpildyta įstatyme numatyta susirinkimo sušaukimo tvarka, neaišku, koks susirinkimas buvo šaukiamas, nes yra galimybė šaukti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą bei visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 12 straipsnio 1 dalis). Jei buvo šaukiamas Bendrijos narių susirinkimas, turėjo būti pateiktas Bendrijos narių sąrašas. 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 2019/1 nurodyta, kad Bendrijos narių sąrašas nepridedamas, nes jis nėra žinomas. Susirinkimo organizatorius iš esmės pripažino visus 2019 m. kovo 26 d. turinčius nuosavybę name (duomenys neskelbtini), asmenis Bendrijos nariais. Tačiau, sprendžiant dėl butų ir kitų patalpų savininkų priklausymo Bendrijai, negali būti vadovaujamasi Bendrijų įstatų 8 punktu, nes jis prieštarauja Konstitucijai, kaip nustatė Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu. Protokole įrašyta įstatų nuostata dėl savaiminio tapimo Bendrijos nariu įgijus nuosavybę name galioja tik tiems butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams, kurie įgijo nuosavybę (duomenys neskelbtini) iki 2000 m. gruodžio 21 d. Notaras, kuriam nebuvo pateiktas Bendrijos narių sąrašas, o Bendrijos nariams prilyginti patalpų savininkai, tikrindamas jam pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą ir atliko veiksmus, prieštaraujančius įstatymui. Notaras, neturėdamas Bendrijos narių sąrašo, negalėjo nustatyti ar 2019 m. vasario 21 d. sprendimą sušaukti Bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir 2019 m. kovo 1 d. sprendimo sušaukti Bendrijos visuotinį narių susirinkimą pakeitimą pasirašiusi „iniciatyvinė grupė“ turėjo tokią teisę, nes notaras neturėjo su kuo sugretinti pasirašiusių žmonių sąrašo bei patikrinti, ar susirinkimą inicijavo daugiau nei ¼ dalis Bendrijos narių. „Iniciatyvinės grupės“ sąraše esantys asmenys įgijo butus name (duomenys neskelbtini), po 2000 m. gruodžio 21 d., jų priklausymą Bendrijos nariams galima nustatyti tik iš Bendrijos narių sąrašo, kuris notarui nebuvo pateiktas. Pašalinus iš „iniciatyvinės grupės“ sąrašo asmenis, kurie įsigijo nuosavybę name (duomenys neskelbtini), po 2000 m. gruodžio 21 d., lieka 5 asmenų grupė, kuri neatitinka ¼ dalies Bendrijos narių, kad galima būtų sušaukti Bendrijos susirinkimą. Bendrijos nariams apie Bendrijos narių visuotinį susirinkimo sušaukimą turėjo būti pranešta raštu. Būdas, kuriuo buvo pranešta Bendrijos nariams apie šaukiamą susirinkimą (įmetant pranešimą į pašto dėžutę), nėra numatytas įstatyme bei Bendrijos įstatuose. Įstatų 65 punkto pagrindu Bendrijos valdybą sudaro 5 nariai, t. y. keturi valdybos nariai ir Bendrijos pirmininkas, kuris yra ir Valdybos pirmininkas. Iš notarui pateikto susirinkimo protokolo matyti, kad buvo išrinkti 3 valdybos nariai ir pirmininkas, kuris neturi nuosavybės name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo išrinkti tik trys valdybos nariai, laikytina, kad valdyba nebuvo suformuota. Pirmininku negalėjo būti renkamas asmuo, neturintis nuosavybės name (duomenys neskelbtini). Bendrijos valdybos nariais galėjo būti tik Bendrijos nariai, tačiau nesant Bendrijos narių sąrašo nėra galimybės nustatyti, ar išrinkti asmenys buvo Bendrijos nariai.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo notaras V. L. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytą notarinio veiksmo apskundimo terminą. Notarinis veiksmas atliktas 2019 m. gegužės 17 d., todėl jo apskundimo terminas sueina 2019 m. birželio 6 d. Pareiškėjas galėjo sužinoti apie skundžiamus notarinius veiksmus nuo minėtų pakeitimų įregistravimo viešajame registre, t. y. nuo 2019 m. gegužės 20 d., todėl notarinių veiksmų apskundimo terminas baigėsi 2019 m. birželio 10 d., o skundas paduotas 2019 m. birželio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 dienų po apskundimo termino pabaigos. Pareiškėjas nenurodė pateisinamų apskundimo termino praleidimo priežasčių, neprašė atnaujinti praleistą terminą, todėl vien dėl to skundas turi būti atmestas. Skundžiamu notariniu veiksmu buvo įregistruoti nauji Bendrijos įstatai, valdybos nariai ir pirmininkas. Notaras, atlikdamas veiksmą, įvertino tokiam notariniam veiksmui atlikti reikalingus dokumentus: 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolą, jo priedus (Bendrijos visuotinio susirinkimo narių registracijos sąrašą pagal 2019 m. kovo 26 d. VĮ Registrų centras butų (patalpų) sąrašą pastate, pasirašytą susirinkimo pirmininkės ir sekretorės; 2019 m. kovo 26 d. VĮ Registrų centras butų (patalpų) sąrašą pastate; keturių asmenų notariškai patvirtintus įgaliojimus; 2019 m. vasario 21 d. sprendimą sušaukti susirinkimą, pasirašytą 11 patalpų savininkų, ir 2019 m. kovo 1 d. šio sprendimo pakeitimą (pasirašytą tų pačių 11 patalpų savininkų); 2019 m. kovo 19 d. skelbimą dėl susirinkimo sušaukimo; pranešimų įteikimo Bendrijos nariams aktą (pasirašytą 3 Bendrijos narių); pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, išsiųstą elektroniniu paštu; durų su pakabintais skelbimais nuotraukas; 2019 m. balandžio 3 d. Bendrijos susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą, naujos redakcijos įstatus bei galiojančius 1997 m. liepos 9 d. įstatus. Notarinio veiksmo atlikimo metu suinteresuotas asmuo patikrino ir įvertino jam pateiktų notariniam veiksmui atlikti reikalingų dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, o duomenų apie tai, kad Bendrijos organų priimti sprendimai notarinio veiksmo atlikimo metu būtų pripažinti neteisėtais ar būtų sustabdytas jų galiojimas, nebuvo. Skundžiamo notarinio veiksmo atlikimo metu notaras neturėjo duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Aplinkybės, susijusios su Bendrijos organų priimtų sprendimų teisėtumu nėra ginčo dalykas. Tuo atveju, jei pareiškėjas mano, kad jo teisės buvo pažeistos Bendrijos organų sprendimų, jis turi teisė ginti jas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies, 4.85 straipsnio 9 dalies pagrindu. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų ir nenustatinėja ginčytinų aplinkybių. Bendrijos administruojamame name yra 39 butai, kurie priklauso 32 savininkams. Susirinkime dalyvavo 18 savininkų, todėl darytina išvada, jog buvo susirinkimo kvorumas. Susirinkimo sušaukimą inicijavo 11 asmenų grupė, o pranešimai dėl susirinkimo buvo įteikti 2019 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu, pakabinant skelbimus ant laiptinės durų bei įdedant juos į pašto dėžutes. Pagal galiojusius 1997 m. įstatus Bendrijos nariais buvo namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, per laikotarpį nuo 1997 m. liepos 9 d. joks savininkas nepranešė, kad atsisako Bendrijos nario teisių. Valdybos narių ir Bendrijos pirmininko kadencijos buvo pasibaigusios 2017 m. Todėl nėra pagrindo kreiptis dėl susirinkimo sušaukimo į asmenis, kurių įgaliojimai yra pasibaigę. Be to, buvo šaukiamas ne namų savininkų, bet visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos organai pranešė apie Bendrijos narių susirinkimą taip, kaip to reikalaujama DGNSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje. Apie susirinkimą pranešta laiku, t. y. prieš 14 dienų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jo minėti asmenys (G. R., J. ir I. K., E. ir E. C., R. ir K. K., I. ir L. Š. bei A. V.) prieš jų valią pripažinti Bendrijos nariais, kad jie nenorėtų jais būti. Nagrinėjamu atveju pakanka aiškiai išreikštos šių asmenų valios, kad jie būtų pripažinti Bendrijos nariais. Tokia jų valia ir buvo išreikšta, tai patvirtina jų dalyvavimas „iniciatyvinėje grupėje“. Be to, patalpų name savininkai laikomi Bendrijos nariais ir pagal 1997 m. liepos 9 d. įstatus. Pareiškėjas nenurodo asmenų, kurie nėra Bendrijos nariai, nepaaiškina, kaip yra pažeidžiamos jo teisės, kokias papildomas pareigas jam sukelia Bendrijos valdybos narių skaičius. Susirinkime yra išrinkti 3 valdybos nariai ir pirmininkas, kuris kartu tampa ir valdybos pirmininku.

Šalies argumentai

4. Suinteresuotas asmuo A. M. išdėstė savo poziciją dėl pateikto skundo prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (2 b. t. 90-92 l.). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju daugiau nei pusė namo gyventojų nusprendė pakeisti Bendrijos įstatus ir paskirti atitinkamus narius į valdymo organus.

5. Suinteresuotas asmuo 319-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo O. J. skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto 21-ojo notaro biuro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atliktą notarinį veiksmą, (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti 319-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinkti valdymo organai; kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad šioje byloje turi būti nustatyta, ar notaras, tvirtindamas Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis (t. y. naujus Bendrijos įstatus ir išrinktus naujus Bendrijos valdymo organus), tinkamai patikrino tvirtinamų duomenų atitiktį įstatymų bei steigimo dokumentų (įstatų) reikalavimams.

8. Teismas nurodė, kad notaro veiksmai tvirtinant Bendrijos įstatus atitiko teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu notaro veiksmai neva atlikti tvirtinant Bendrijos valdymo organų narius neatitinka teisės aktų reikalavimų.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad notarui nebuvo pateikti įrodymai apie tai, jog ¼ dalis Bendrijos narių kreipėsi į Bendrijos pirmininką ar valdybą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo būtina, kad ¼ dalis Bendrijos narių kreiptųsi dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo iš pradžių į valdybą ar Bendrijos pirmininką, kadangi visuotinio susirinkimo inicijavimo metu (2019 m. vasario mėn.) ir Juridinių asmenų registre nurodyto Bendrijos pirmininko V. Ž. ir visos valdybos įgaliojimų terminas (nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d.) buvo pasibaigęs (2 b. t. 78-80 l.). Be to, įstatyme imperatyviai nėra nurodyta, kad ¼ dalis Bendrijos narių gali inicijuoti visuotinį susirinkimą tik per Bendrijos valdybą ar Pirmininką.

10. Teismo vertinimu, tai kad patalpų name (duomenys neskelbtini), savininkams buvo pranešta apie visuotinį susirinkimą išmėtant pranešimus į pašto dėžutes, nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie rengiamą visuotinį susirinkimą. Tai patvirtina pats faktas, kad visuotiniame susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė visų name (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkų, tarp jų – ir pats pareiškėjas O. J. Be to, apie visuotinį susirinkimą buvo pranešta visiems patalpų savininkams ir išsiunčiant rašytinius pranešimus apie rengiamą susirinkimą elektroniniu paštu prieš 14 dienų iki visuotinio susirinkimo.

11. Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, kad išrinktas pirmininkas neturi nuosavybės name (duomenys neskelbtini), turėjo būti išrinkta valdyba iš Bendrijos narių (namo patalpų savininkų). Pagal įstatus Bendrijos valdybos nariais galėjo būti tik patalpų name savininkai. Bendrijos valdybą turėjo sudaryti 4 valdybos nariai ir pirmininkas, t. y. iš viso - penki asmenys. Iš visuotinio susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad valdybos nariais buvo išrinkti trys Bendrijos nariai (patalpų name (duomenys neskelbtini) savininkai) S. Č., Į. K. ir D. R. Remdamasis tuo, kas išdėstyta padarė išvadą, kad Bendrijos valdyba nebuvo suformuota, nes trūko dar vieno valdybos nario. Šiuo atveju tai, kad išrinktas pirmininkas buvo valdybos sudėtyje, nesudaro pagrindo teigti, jog valdyba buvo suformuota tinkamai. Pirmininkas nėra patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl negalėjo būti laikomas valdybos nariu.

12. Teismas taip pat nustatė, jog tai, kad įstatyme nurodyta, jog valdybos narių skaičius negali būti mažesnis nei trys, nesudaro pagrindo išvadai, kad valdyba yra teisėta, kai joje yra mažiausiai trys valdybos nariai. Jeigu bendrijos įstatuose nurodyta, jog Valdybos narių skaičius turi būti didesnis nei trys (t. y. kaip nagrinėjamu atveju - keturi valdybos nariai), tai tuo atveju, jei visuotinis susirinkimas neišrenka visų valdybos narių, laikytina, kad valdyba nėra suformuota. Nesant suformuotai valdybai, pirmininkas, neturintis nuosavybės teisės name, kurį administruoja, taip pat negali pradėti veikti (DGNSBĮ 14 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog Notaras turėjo įsitikinti, kad nauji valdymo organai suformuoti neprieštaraujant naujai patvirtintiems steigimo dokumentams, t. y. įstatams.

13. Teismas pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo notaras V. L., patvirtinęs naujus Bendrijos įstatus, kuriuose nurodoma, kad Valdybą sudaro 4 valdybos nariai (kuriais gali būti tik name esančių patalpų savininkai) ir Bendrijos pirmininkas, turėjo patikrinti, ar tinkami subjektai sudaro naują valdybą (žr. nutarties 24, 25, 27, 30 punktus). Notaras turėjo įsitikinti, kad nauji valdymo organai suformuoti neprieštaraujant naujai patvirtintiems steigimo dokumentams, t. y. įstatams. Teismas sprendė, kad notaras patvirtino naujus Bendrijos valdymo organus, neatsižvelgęs į tai, kad nauja valdyba nebuvo iki galo suformuota pagal naujų įstatų reikalavimus, nes joje nebuvo visų keturių narių (namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų). Notaras turėjo atsisakyti tvirtinti duomenis apie naujus Bendrijos valdymo organus, kadangi šie organai nebuvo suformuoti pagal steigimo dokumentus (nutarties 23 punktas). Teismas nutarė, jog yra pagrindas panaikinti notaro veiksmus, kuriais jis patvirtina naujus Bendrijos valdymo organus: Bendrijos valdybą ir pirmininką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo O. J. skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl notaro veiksmų tvirtinant Bendrijos valdymo organus, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Notariato įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 2003 m. lapkričio 12 d. patvirtinus Juridinių asmenų registro nuostatus (toliau - Juridinių asmenų registro nuostatai). Nei Notariato įstatymas, nei Juridinių asmenų registro nuostatai nereikalauja notaro tikrinti duomenų susijusių su juridinio asmens valdymo organų pakeitimu, notaras patvirtino valdymo organus, neatsižvelgdamas į tai, kad valdyba nebuvo suformuota iki galo, pirmos instancijos teismas be pagrindo sprendė naikinti notarinį veiksmą, kurio notaras net neatliko.

8.2. Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas veiksmų, kuriuos turi tvirtinti notaras. Minėto straipsnio 16 dalyje numatyta, jog notaras surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, tuo tarpu 17 dalyje numatyta, jog notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Vadovaujantis minėtomis ?statymo nuostatomis spręstina, jog notaras dalyvauja tik juridinio asmens steigimo procese, tačiau notaras negali tvirtinti juridinio asmens sprendimų dėl valdymo organų rinkimo ar keitimo.

8.3. Nagrinėjamu atveju buvo keičiami juridinio asmens įstatai ir buvo keičiami juridinio asmens valdymo organai. Dokumentai, kuriuos privalo pateikti juridinis asmuo, kurio valdymo organai yra keičiami, yra nurodyti Juridinių asmenų registro nuostatų 139 straipsnyje, kuriame numatyta, jog tokiu atveju juridinis asmuo turi pateikti prašymą įregistruoti ar įrašyti pakeitimus (žr. Juridinių asmenų registro nuostatų 139.1 punktą) ir juridinio asmens organo arba juridinio asmens dalyvių, jeigu juridinio asmens organai nesudaromi, arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą pakeisti juridinio asmens Registro duomenis, jeigu duomenų tikrumas neturi būti patvirtintas notaro ar Teisingumo ministerijos; akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės ir bendrijos sprendimą patvirtinantį dokumentą pateikia visais atvejais, kai keičiami Registro duomenys ar Registro tvarkytojui pateikiami įstatymuose nurodyti dokumentai.

8.4. Teismas turėjo aiškinti ir interpretuoti naujos redakcijos Bendrijos įstatus. Interpretuodamas naujos redakcijos Bendrijos įstatus, Pirmos instancijos teismas rėmėsi išimtina lingvistiniu dokumento aiškinimo metodu, neatsižvelgė į kitas Bendrijos įstatų nuostatas, Juridinių asmenų registro praktiką, kitų LR įstatymų nuostatas ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą dėl Bendrijos narių skaičiaus, ir atitinkamai dėl nepagrįstai panaikino atliktą notarinį veiksmą.

8.5. Bendrijos pirmininkas gali būti valdybos nariu neturėdamas nuosavybės teisės objekto name, tuo tarpu paprastas valdybos narys privalo turėti nuosavybės teisę į objektą esantį name. Apeliantas nurodo, jog visuotinis narių susirinkimas spręsdamas klausimą dėl Bendrijos valdymo organų narių skaičiaus taip pat rinko tik tris valdybos narius, t. y. savo veiksmais parodė, jog intencija buvo suformuoti valdybą iš trijų namo gyventojų ir pirmininko.

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas O. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nei Notariato įstatymas, nei Juridinių asmenų registro nuostatai nereikalauja notaro tikrinti duomenų susijusių su juridinio asmens valdymo organų pakeitimu. Šie argumentai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Bet koks juridinio asmens dokumentas yra juridinio asmens steigimo dokumentų keitimas.

9.2. Pateikti dokumentus registruoti per notarą, o ne tiesiogiai per VĮ Registrų centrą buvo suinteresuoto asmens pasirinkimas, o atskirojo skundo argumentai, kad tai ne notaro kompetencija, kelia pagrįstas abejones dėl atskirojo skundo motyvų šiuo klausimu.

9.3. Tik Bendrijos narys turi teisę būti valdymo ir kitų organų nariu, bet yra ir išimtis jeigu Bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba (Lietuvos respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

3. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto atskirojo skundo argumentus.

5. Byloje sprendžiamas klausimas ar, Kauno miesto 21-ojo biuro notaras V. L., 2019 m. gegužės 17 d. tvirtindamas ir pateikdamas Juridinių asmenų registrui 2019 m. balandžio 3 d. 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintus naujus Bendrijos įstatus, išrinktus naujus Bendrijos valdymo organus – bendrijos pirmininką ir bendrijos valdybą, tinkamai patikrino tvirtinamų duomenų atitiktį įstatymų bei bendrijos steigimo dokumentų (įstatų) reikalavimams.

6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2019 m. balandžio 3 d. įvyko 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai: 1) Bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 2) praėjusio kadencijos Bendrijos valdymo organų / pirmininko atšaukimas; 3) Bendrijos pirmininko rinkimas ir jo atlyginimo nustatymas; 4) Bendrijos valdybos narių rinkimas (2 t. b. l. 12-29, 60-71). 2019 m. balandžio 3 d. Bendrijos visuotinis susirinkimas išrinko tris valdybos narius: S. Č., I. K. ir D. R.; Bendrijos pirmininku 3 metų kadencijai išrinktas suinteresuotas asmuo byloje A. M. Notaras ginčijamu byloje 2019 m. gegužės 17 d. notariniu veiksmu patvirtino priimtus Bendrijos įstatus, naujų valdybos narių išrinkimą ir pirmininko išrinkimą, pateikė juos įregistruoti Juridinių asmenų registre (1 t. b. l. 80-83). Visuotinio Bendrijos susirinkimo metu patvirtinti Bendrijos įstatai ir suformuoti bendrijos valdymo organai įregistruoti Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. gegužės 20 d. (1 t. b. l. 81).

7. Byloje buvo skundžiamas notaro atliktas notarinis veiksmas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog buvo pažeista bendrijos visuotinio susirinkimo sušaukimo procedūra, susirinkime nebuvo kvorumo, todėl priimti susirinkimo nutarimai yra neteisėti, notaras patvirtino valdymo organus, neatsižvelgdamas į tai, kad valdyba nebuvo suformuota iki galo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo O. J. skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto 21-ojo notaro biuro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atliktą notarinį veiksmą, (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti 319-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinkti valdymo organai; kitą skundo dalį atmetė.

8. Atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia suinteresuotas asmuo A. M., skundo argumentuose nurodoma, jog nei Notariato įstatymas, nei Juridinių asmenų registro nuostatai nenumato notaro įgalinimų tikrinti duomenų susijusių su juridinio asmens valdymo organų pakeitimu, notaras dalyvauja tik juridinio asmens steigimo procedūrose, notaras negali tvirtinti juridinio asmens sprendimų dėl valdymo organų rinkimo ar keitimo; teismas netinkamai aiškino Bendrijos įstatų nuostatas, Juridinių asmenų registro nuostatus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, kuriuo panaikino notaro atliktą notarinį veiksmą, kuriuo patvirtinti 319-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinkti valdymo organai. Apeliantas mano, jog visuotinis narių susirinkimas, spręsdamas klausimą dėl renkamų Bendrijos valdymo organų narių skaičiaus, nutarė rinkti tik keturis valdybos narius, t. y. susirinkimo valia buvo suformuoti valdybą iš trijų namo butų savininkų ir bendrijos pirmininko. Prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patenkintas skundas dėl valdymo organų suformavimo ir visiškai atmesti pareiškėjo skundą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę notarui tvirtinti dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo, dėl juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams (Notariato įstatymo 26 straipsnio 16, 17 punktai). Pagal LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 44 punktą, Registro tvarkytojui teikiamų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, jų pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus registruoti ar įrašyti galima, Nuostatų nustatytais atvejais tikrina notaras, Teisingumo ministerija ar Registro tvarkytojas. Pakeistų juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams notaras tvirtina įrašydamas prašyme tvirtinamąjį įrašą (minėtų pirmiau Nuostatų 54 punktas). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamo ginčo aspektu, teiktinų Registrui duomenų tikrumo ir pakeistų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patikrinimas, fakto, kad pakeistus duomenis registruoti galima, patvirtinimas apima notaro pareigą atlikti ne vien formalius veiksmus, kaip, pavyzdžiui, sutikrinti duomenis Juridinių asmenų registre, siekiant nustatyti asmens, kuris teikia prašymą, sąsajas su juridiniu asmeniu, nustatyti įvykusio susirinkimo, kurio metu priimti sprendimai, faktą, juridinio asmens narių informavimo faktą, tačiau ir patikrinti dokumentų atitiktį turiningąja prasme, pagal turimus ir pakankamus duomenis nustatant, ar teisėtas subjektas priėmė sprendimą sušaukti susirinkimą, ar tinkamai buvo informuoti visi nariai, ar jų dalyvavimas buvo pakankamas tam, kad galėtų būti priimti sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 27 punktas). Pirmiau nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, jog įstatymas nesuteikė teisės notarui tikrinti duomenų susijusių su juridinio asmens valdymo organų pakeitimu, tvirtinti juridinio asmens organų pakeitimą notariniu veiksmu ir kad notaras dalyvauja tik juridinio asmens steigimo procese.

10. Nors atskirajame skunde nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pripažinta, kad 2019 m. balandžio 3 d. 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant galiojusiuose nuo 1997 metų Bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos, jog buvo bendrijos nariams pranešta apie šaukiamą Bendrijos susirinkimą tinkamai ir kad 2019 m. balandžio 3 d. Bendrijos susirinkime dalyvavo būtinas bendrijos narių kvorumas. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, jog bendrijos susirinkimą 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. kovo 1 d. sprendimais inicijavo sušaukti vienuolika 319 - osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos narių (1 t. b. l. 37 - 40). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau nutartyje ir DGNSBĮ) 11 straipsnio 1 dalį, visuotinius narių susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, taip pat reikalaujant revizijos komisijai (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadaliui bendrijos narių. Tuo metu galiojusiuose (nuo 1997 metų) 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos įstatuose buvo numatyta teisė ¼ daliai bendrijos narių inicijuoti bendrijos susirinkimą (1 t. b. l. 53). Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, kurioje įsteigta Bendrija, yra 32 butų ir kitų patalpų savininkai. Įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Bendrijos susirinkimas buvo sušauktas teisėtai.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad bendrijos nariams apie būsimą susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo pranešta tinkamai ir nustatytu terminu. Iš bendrijos narių iniciatyvinės grupės 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. kovo 1 d. sprendimų turinio matyti, jog informacija apie rengiamą susirinkimą buvo pateikiama iškabinant parnešimus gyvenamojo namo laiptinėse, dedant pranešimus (per du kartus) į gyventojų pašto dėžutes ir papildomai išsiunčiant žinutes į el. paštą. Iš byloje pateiktų sprendimų sušaukti susirinkimą, pranešimo apie susirinkimą turinio, akto apie pranešimo įteikimą matyti, kad 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos nariams apie rengiamą visuotinį susirinkimą buvo pranešta tinkamai (1 t. b. l. 37 - 47). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog svarstant ir priimant nutarimus 2019 m. balandžio 3 d. 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotiniame narių susirinkime dalyvavo būtinas bendrijos narių skaičius ir nutarimai priimti pakankama balsų dauguma. Byloje nustatyta, kad visuotiniame susirinkime dalyvavo iš viso 18 Bendrijos narių, t. y. daugiau nei pusė aiškiai išreiškusių norą būti Bendrijos nariais patalpų savininkų (19 asmenų) bei daugiau nei pusė visų patalpų savininkų (32 visų galimų Bendrijos narių). Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridėtas tinkamai parengtas ir pasirašytas Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašas, kuriame pasirašė iš viso 18 balsų turinčių Bendrijos narių. Todėl notaras pagrįstai nustatė, kad visuotinis susirinkimas buvo teisėtas ir jame galėjo būti priimti sprendimai, nes susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių (DGNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodomais motyvais sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, jog nauji 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos įstatai visuotiniame susirinkime buvo patvirtinti esant būtinam balsų skaičiui, t. y. daugiau nei 2/3 dalimi visų susirinkime dalyvavusių narių balsų (DGNSBĮ 11 straipsnio 7, 9 dalys). Suinteresuotam asmeniui V. L. prieš naujų įstatų tvirtinimą buvo pateikti visi dokumentai, nurodyti DGNSBĮ 11 straipsnio 11 dalyje: visuotinio susirinkimo protokolas, šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai, dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą. Todėl notaras, gavęs minėtus ir kitus dokumentus, susijusius su balsų skaičiavimu ir dalyvavusiais Bendrijos nariais, teisingai nustatė, kad nauji Bendrijos įstatai buvo patvirtinti Bendrijos narių susirinkime pagal galiojančius teisės aktus. Dėl to pareiškėjo skundo prašymas panaikinti notaro V. L. veiksmus, kuriais šis patvirtino Bendrijos 2019 m. įstatus, teismo netenkintas pagrįstai ir teisėtai.

13. Sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo, kuria panaikintas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atliktas notarinis veiksmas, (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti 319-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinkti valdymo organai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrijos valdymo organų sudarymą ir jų tvirtinimą reglamentuoja DGNSBĮ 15 straipsnis, taip pat 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos įstatų 65 punktas (1 t. b. l. 55). Pagal DGNSBĮ 15 straipsnio 1 dalį, Bendrijos valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Įstatymas numato, jog konkretus valdybos narių skaičius yra nustatomas pačios bendrijos įstatuose. Pagal 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos įstatų 65 punktą (1 t. b. l. 55), bendrijos valdybą sudaro penki nariai – bendrijos pirmininkas ir keturi valdybos nariai, valdybos nariu gali būti tik fizinis asmuo, turintis nuosavybės teise butą ar kitą patalpą pastate.

14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotinis narių susirinkimas sprendė dėl keturių valdybos narių kandidatūrų (1 t. b. l. 12). Susirinkime buvo balsuojama už keturis iškeltus asmenis užimti valdybos narių vietas –S. Č., I. K., A. V., D. R. (1 t. b. l. 12, 13). Iš 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad balsų dauguma visi keturi iškelti kandidatai surinko būtiną balsų kiekį, todėl valdyba buvo išrinkta iš keturių narių. Tačiau po susirinkime padarytos pertraukos išrinktoji valdybos narė A. V. atsistatydino iš Bendrijos valdybos narių, todėl susirinkimas priėmė nutarimą Bendrijos valdybos nariais patvirtinti susirinkime išrinktus tris asmenis – S. Č., I. K., D. R. (1 t. b. l. 13).

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog DGNSB įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimti 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos įstatai, reglamentuojantys bendrijos valdybos narių skaičių ir jų rinkimo tvarką, nukreipti tam, kad būtų suformuoti veiksmingi bendrijos valdymo organai, kad spręsti DGNSBĮ 16 straipsnyje ir 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos įstatų 73 punkte nurodomus klausimus – nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką, valdyti ir naudoti bendrijos lėšų srautus, planuoti būsimas investicijas, rengti jų įgyvendinimo planus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas tinkamai, jame buvo būtinas narių kvorumas, išrinktieji bendrijos valdybos nariai surinko būtiną susirinkime dalyvaujančių butų savininkų balsų skaičių, konstatuoja, kad 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos valdyba buvo suformuota teisėtai. Ta aplinkybė, kad viena iš išrinktų valdybos narių – A. V. po balsavimo atsistatydino iš bendrijos valdybos narių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bendrijos valdyba iš esmės išrinkta ir suformuota neteisėtai. Išrinktų ir skundžiamu notariniu veiksmu patvirtintos valdybos narių skaičius nepažeidžia DGNSBĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus trijų narių kiekio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog išrinktoji ir notaro skundžiamu notariniu veiksmu patvirtinta 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos valdyba iš keturių asmenų yra įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. gegužės 20 d., kas reiškia, jog bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas išrinkti 319-osios daugiabučio namų savininkų Bendrijos valdybą, jame nurodant konkrečius asmenis sukėlė teisines pasekmes (1 t. b. l. 81).

16. Nurodomais šios nutarties 26-28 pastraipose motyvais apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atliktas notarinį veiksmas, (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti 319-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 235363390, 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinkti valdymo organai, nusprendžia pareiškėjo O. J. skundą šioje dalyje atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

17. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones byloje – sustabdė 319-osios daugiabučio namo bendrijos išrinktų valdymo organų valdybos narių S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgaliojimus iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas. (1 t. b. l. 86, 87, 2 t. b. l. 97-100). Kadangi išsprendus bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo skundas atmestas visiškai, pareiškėjo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro V. L. 2019 m. gegužės 17 d. atliktas notarinis veiksmas, (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti 319-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 235363390, 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinkti valdymo organai, ir pareiškėjo O. J. skundą šioje dalyje atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 319-osios daugiabučio namo bendrijos naujai išrinktų valdymo organų - valdybos narių S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgaliojimų apribojimą.

Nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas