Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. I-5637-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
I-5637-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05227-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5637-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-05227-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – TI-K) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. S. prašo priteisti po 200 Lt už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną. Skunde (b. l. 1-3, abi lapų pusės) nurodo, jog šioje įstaigoje laikytas nuo 2014-08-18 iki 2014-12-30 perpildytose, higienos normų neatitinkančiose kamerose. Dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Dėl to sutriko miegas, jautė depresiją. Skunde nurodo, jog tarp suimtųjų kyla konfliktai dėl buitinių sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovę atstovaujantis Lukiškių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 8-13) nurodo, jog 2014-08-18 R. S. atvyko į įstaigą ir buvo laikomas iki 2014-12-03. Prie atsiliepimo pridedamos pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo laikotarpiai ir kameros. Atsakovės įgaliota institucija nurodo, kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat dienas, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

Atsakovės įgaliota institucija atsiliepime pabrėžia, jog leistina norma viršijama, nes įstaigoje laikoma iki 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi ir nuteistieji.

Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, jog įstaigos administracija reikalauja, kad suimtieji ir nuteistieji gyvenamosiose vietose palaikytų tvarką, reikalingą inventorių išduoda į kameras. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius resursus, taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė paaiškina, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Atsiliepime nurodyta, kad kamerose langai vėdinimui pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Lukiškių TI-K teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad pareiškėjas pateikia abstrakčius argumentus, trūksta konkretumo. Atkreipia dėmesį, kad jo buvimo laikotarpis pakankamai trumpas. Atsakovo įgaliota institucija pabrėžia, jog šio ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, papildomų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovės įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-08-18 iki 2014-12-03 įvairiose kamerose kartu su dar 1-3 asmenimis (b. l. 8-9). Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (b. l. 14-16) nurodyta, kokiose kamerose ir kiek laiko buvo laikomas.

Skunde R. S. tvirtina, jog buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekdavo per mažai ploto, ir sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Dėl to tikina patyręs žalą, kurią vertina po 200 Lt už vieną netinkamomis sąlygomis praleistą dieną.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant šį ginčą, būtina įvertinti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas R. S. nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nustatyta, jog R. S. įstaigoje praleido 43 dienas, kai plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimu Departamento direktoriaus įsakymu. Pripažintina, jog dėl šios priežasties pareiškėjas patyrė nepatogumus, kurie galėjo įtakoti savijautos pablogėjimą. R. S. paaiškino, jog kreiptis į įstaigos psichologą būdavo sudėtinga, nes pakankamai ilgai tekdavo laukti priėmimo.

Pareiškėjas skundė ne tik kameros ploto, bet ir higienos normų neatitikimą nustatytoms normoms. Lukiškių TI-K pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog įstaigoje buvo atliekami operatyvūs patikrinimai, surašomi patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti trūkumai ir nustatyti jų pašalinimo terminai (b. l. 17-24, 26-40, 47-50, 52-62).

Atsakovės atstovas argumentų ar įrodymų, paneigiančių skunde nurodytas aplinkybes, arba patvirtinančių, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užtikrintos patalpų oro bei higienos sąlygos, nepateikė.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad R. S. teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos, taip pat padaryti kiti jo nurodyti bei teismo aptarti pažeidimai ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, iš esmės yra pagrįsti. Toks, analogiškos pastarajai, teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).

Išnagrinėjus ir įvertinus visus surinktus rašytinius įrodymus pripažintina, kad R. S. skundo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, pripažįsta, kad netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas trumpą laiką. Darytina išvada, kad prašoma priteisti kompensacija yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams, todėl priteistina suma mažintina.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė