- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-02
- Bylos Nr.
- I-305-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelsva“
- Atsakovas
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Aqua Mineralis“
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės, Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelsva“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aqua Mineralis“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Gelsva“ su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Vilniaus VMVT) 2016-02-26 sprendimą Nr. 69SV-110 (toliau – Sprendimas Nr. 69SV-110) ir sprendimą Nr. 69SV-113 (toliau – Sprendimas Nr. 69SV-113).
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Vilniaus VMVT neteisėtai Sprendimu Nr. 69SV-110 sustabdė gazuoto stalo vandens „Nino“, o Sprendimu Nr. 69SV-113 – „Nino“ ir „Suliko“ (toliau – ir Produktai) tiekimą rinkai. skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad dėl Produktų etikečių ženklinimo pažeidimų Produktai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2011-10-25 reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punkto, 18 straipsnio 1 dalies 26 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau nenurodyta jokių motyvų, kuo konkrečiai pasireiškia produktų neatitikimas minėtiems reikalavimams. Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatos nėra pažeistos, nes Produktai dėl savo kilmės šalies ar kilmės vietos neklaidina. Produktų etiketėse iš vis nebuvo nurodyta Produktų kilmės šalis ar kilmės vieta. Šiuo atveju nebuvo privaloma nurodyti kilmės šalį ar kilmės vietą remiantis Reglamento Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies i punktu. Be to, net jei tai ir būtų pažeidimas, Reglamente Nr. 1169/2011 nėra nustatyta, kad dėl šio mažareikšmio etiketės trūkumo gali būti sustabdytas produkto tiekimas rinkai. Nurodytus mažareikšmius etikečių trūkumus pareiškėjas sutinka ištaisyti ir ne kartą buvo teikęs Vilniaus VMVT derinti trūkumų šalinimo planus. Tačiau būtent Vilniaus VMVT, nederindama trūkumų šalinimo priemonių, ir nulėmė tai, kad iki šiol Produktų etikečių ženklinimo trūkumai nėra pašalinti. Vilniaus VMVT pozicija dėl Reglamento Nr. 1169/2011 30 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes Produktų etiketėse nepateikta maistingumo deklaracija, yra nepagrįsta, kadangi maistingumo deklaracija bus privaloma pateikti tik nuo 2016-12-13, o šiuo metu tokio privalomo reikalavimo nėra (Reglamento Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 55 straipsnis). Kita vertus, Reglamente Nr. 1169/2011 yra nustatyta, kad nuo 2016-12-13 įsigaliojus reikalavimui etiketėse pateikti maistingumo deklaraciją, produktai patekę į rinką nesilaikant šio reikalavimo iki 2016-12-13, galės būti parduodami, kol baigsis šių maisto produktų atsargos (Reglamento Nr. 1169/2011 54 straipsnio 1 dalis).
2.2. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – Reglamentas Nr. 882/2004) 54 straipsnio 2 dalies b punktą tam tikrais atvejais kaip priemonė gali būti taikomas pašarų, maisto ar gyvūnų pateikimo į rinką, importo ar eksporto apribojimas arba uždraudimas. Tačiau minėtame reglamente nėra nustatytos sąlygos, kurioms esant ši priemonė gali būti taikoma. Vilniaus VMVT rėmėsi Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – MĮ) 11 straipsnio 6 dalimi Tačiau šios MĮ nuostatos yra taikomos tik tais atvejais, kai yra nustatomi MĮ ar kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių pažeidimų, dėl kurių Produktus būtų nesaugu vartoti, nebuvo nustatyta, todėl Vilniaus VMVT, priimdama skundžiamus sprendimus, šiurkščiai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir viršijo savo įgaliojimus. Pritaikyta priemonė yra ne tik neteisėta, bet ir neproporcinga nustatytam Produktų etiketės ženklinimo pažeidimui. Skundžiami Sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, kadangi yra nepagrįsti teisės aktų normomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl esant identiškom faktinėm aplinkybėm Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos UAB „Aqua Mineralis“ skundą tenkino ir panaikino skundžiamą atsakovės sprendimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-16 sprendimu Nr. A2.8.-6601-891/2016, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016-07-29 nutartimi Nr. ATP-774-898/2016, pripažino, kad ginčijamas ženklinimas yra tinkamas ir neklaidina vartotojų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime (b. l. 75–82) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
3.1. Produktai pavadinti iš Gruzijos kilusiais vardais Suliko ir Nino, kurie ženklinimo etiketėse pateikti tiek lotyniškais, tiek specifiniais gruzinų kalbos rašmenimis; stalo vandens „Nino“ etiketėje vaizduojamos snieguotos kalnų viršūnės, kokių Lietuvoje nėra. Tokiu ženklinimu sukuriamas įvaizdis, kad Produktai turi sąsajų su Gruzija ir joje išgaunamu natūraliu mineraliniu vandeniu, nors minėtas vanduo yra gaminamas Lietuvoje, iš vandens, išgauto iš gręžinio Nr. 31099. Todėl dėl nenurodytos kilmės šalies vartotojas gali būti suklaidintas. Kilmės šalis turėjo būti nurodyta vadovaujantis Reglamento Nr. 1169/2011 26 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimais. Reglamento Nr. 1169/2011 30 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškintinos taip, kad, nepaisant to, jog maistingumo deklaraciją privaloma pateikti nuo 2016-12-13, tačiau iki minėtos datos ant Produktų savanoriškai pateikus maistingumo teiginius, maistingumo deklaracija privalo atitikti Reglamento Nr. 1169/2011 30–35 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Savanoriškai pateikdama maistingumo deklaraciją pareiškėja turėjo laikytis Reglamento Nr. 1169/2011 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau jų nesilaikė, nenurodė Produktų energinės vertės ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekių, kaip to reikalaujama Reglamente Nr. 1169/2011. Vilniaus VMVT manymu, nustatytų teisės aktų pažeidimų negalima laikyti mažareikšmiais. Produktų ženklinimo pažeidimai pirmą kartą buvo nustatyti 2015-12-02. Pareiškėja žinojo apie juos, tačiau nesiėmė priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Būtent dėl to Vilniaus VMVT priėmė skundžiamus sprendimus.
3.2. Pareiškėjos 2015-12-07 trūkumų šalinimo planas Vilniaus VMVT gautas 2016-01-06, 2016-01-22 trūkumų šalinimo planas – 2016-02-17, o 2016-01-25 trūkumų šalinimo planas – 2016-02-17. Visi minėti trūkumų šalinimo planai pasirašytinai suderinti Vilniaus VMVT viršininko arba jo įgalioto pareigūno jų gavimo dieną. Todėl Vilniaus VMVT pareiškėjos pateiktus trūkumų šalinimo planus derino iš karto juos gavusi.
3.3. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsniu Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė apriboti maisto pateikimą rinkai. Sąlygas, kada gali būti taikomos šios priemonės, ES valstybės narės nustato pačios. Sprendimų dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo priėmimo pagrindai taip pat nustatyti MĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Vilniaus VMVT jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamente Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones: laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos sustabdymą, maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos uždraudimą, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą. Šių sprendimų surašymo tvarka detaliai sureguliuota VMVT direktoriaus 2013-01-18 įsakymu Nr. B1-12 patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad minėti teisės aktai nesuteikė Vilniaus VMVT teisės sustabdyti Produktų tiekimo rinkai. Vilniaus VMVT yra VMVT teritorinis padalinys, todėl ji turėjo teisę priimti skundžiamus sprendimus. Aprašo 7 punkte nurodytų aplinkybių visuma yra administracinio poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas, kurį įvertinus ūkio subjektui taikoma atitinkama administracinio poveikio priemonė. Patikrinimo aktai ir Vilniaus VMVT raštai laikomi sprendimo dėl administracinio poveikio priemonių sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų laikyti neteisėtais. Vilniaus VMVT sutinka, kad skundžiamuose sprendimuose netinkamai nurodyta MĮ 11 straipsnio 6 dalis, tačiau atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, tai laikytina techninio pobūdžio aplinkybe, neturinčia esminės įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aqua Mineralis“ atsiliepimo nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas tenkintinas
5. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus VMVT Sprendimo Nr. 69SV-110) ir Sprendimo Nr. 69SV-113, kuriais pareiškėjai UAB „Gelsva“ buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – produktų tiekimo rinkai sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Kilusio administracinio ginčo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus VMVT, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.), iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šioje teisės normoje įtvirtinta pareiga viešojo administravimo subjektams priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
7. Pagal nagrinėjamu atveju aktualios redakcijos Aprašo 7 punktą, sprendimai parengiami ir priimami remiantis atlikto ūkio subjekto patikrinimo medžiaga, išanalizavus teisės aktų reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis VAĮ nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (3 priedas) priimamas, kai: ūkio subjektas tiekia rinkai produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka ženklinimo reikalavimų (13.1 punktas), ūkio subjekto tiekiamame produkte nustatomas (-i) teršalas (-ai), galintis (-ys) padaryti produktą (-us) netinkamą (-us) vartoti, tačiau negalintis (-ys) turėti įtakos jo saugai (13.2 punktas); ūkio subjektas tiekia produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka juslinių, sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, nesusijusių su produkto (-ų) sauga (13.3 punktas).
8. Siekiant įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar jų turinys atitinka iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus ir ar jie yra pakankamai motyvuoti. Būtina įvertinti, ar skundžiamuose sprendimuose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateikti ir išanalizuoti įrodymai, patvirtina juose nurodytų Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatų pažeidimus, dėl kurių Vilniaus VMVT sustabdė Produktų tiekimą rinkai. LVAT praktikoje patikrinimo aktai laikomi VMVT priimamų sprendimų sudėtine dalimi (žr. pvz., 2016-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016), todėl, vertinant skundžiamų sprendimų turinį juose išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu, kartu vertintinas ir patikrinimo aktų, kuriais remiantis skundžiami sprendimai buvo priimti turinys.
9. Iš Sprendimų Nr. 69SV-110 (b. l. 120–121) ir Sprendimo Nr. 69SV-113 (b. l. 122–123) turinio matyti, kad jie priimti nustačius, kad atitinkamai gazuotas stalo vanduo „Nino“ bei gazuotas stalo vanduo „Nino“ ir „Suliko“ neatitinka Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punkto (jame nustatyta, kad informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo), 18 straipsnio 1 dalies (joje nustatyta, kad prieš sudedamųjų dalių sąrašą rašoma antraštė arba tinkamas pavadinimas, sudaryti iš žodžių „sudedamosios dalys“ arba kuriame yra žodžiai „sudedamosios dalys“; į sąrašą įtraukiamos visos maisto produkto sudedamosios dalys pagal svorį mažėjančia tvarka, nustatytą tada, kai jos buvo naudojamos maisto produktui gaminti), 26 straipsnio 2 dalies a punkto (jame nustatyta, kad kilmės šalį ar kilmės vietą nurodyti privaloma, jei nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos, ypač tuo atveju, jeigu visa su maisto produktu pateikta informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita), 30 straipsnio 1 dalies (joje nustatyta, kad privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija: a) energinė vertė; ir b) riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai. Kai tinkama, šalia maistingumo deklaracijos gali būti pateiktas teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame esantis natris), 36 straipsnio 2 dalies (joje nustatyta, kad savanoriškai teikiama informacija apie maistą turi atitikti šiuos reikalavimus: a) ja nėra klaidinamas vartotojas, kaip nurodyta 7 straipsnyje; b) vartotojui ji nėra dviprasmiška ar paini; ir c) prireikus, ji grindžiama atitinkamais moksliniais duomenimis) reikalavimų. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti ir tai, jog Sprendime Nr. 69SV-110 papildomai konstatuota, kad gazuotas stalo vanduo „Nino“ neatitinka ir Reglamento Nr. 1169/2011 26 straipsnio 2 dalies b punkto (jame nustatyta, kad kilmės šalį ar kilmės vietą nurodyti privaloma mėsos, kurios Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai išvardyti XI priede, atveju. Šis punktas taikomas atsižvelgiant į tai, kad turi būti priimti 8 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai), o Sprendime Nr. 69SV-113 papildomai konstatuota, kad gazuotas stalo vanduo „Nino“ ir „Suliko“ neatitinka ir Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 2 dalies (joje nustatyta, kad informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama), 36 straipsnio 1 dalies (joje nustatyta, kad jei 9 ir 10 straipsniuose nurodyta informacija apie maistą teikiama savanoriškai, tokia informacija turi atitikti IV skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nustatytus reikalavimus) reikalavimų.
10. Sprendime Nr. 69SV-110 tik konstatuojama, kad gazuotas stalo vanduo „Nino“ neatitinka Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pateikiama nuoroda į 2016-02-25 patikrinimo akto Nr. 69NPGĮ-52 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 69NPGĮ52) medžiagą. Šiame sprendime detalesni faktai, argumentai, įrodymai, patvirtinantys jame nurodytų Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatų pažeidimus, dėl kurių Vilniaus VMVT sustabdė gazuoto stalo vandens „Nino“ tiekimą rinkai, nėra pateikti ir išanalizuoti. Iš Patikrinimo akto Nr. 69NPGĮ52 turinio matyti, kad: patikrinimas buvo atliktas gavus 2015-07-29 vartotojo skundą apie jaučiamą stiprų sodos skonį, sumažėjus gazuoto vandens angliarūgštei (žr. 1 lapo skiltį „Vartotojų skundai“); patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Gelsva“, vykdydama Vilniaus VMVT 2016-01-22 sprendimą Nr. 69SV-23, juo sustabdyto gazuoto stalo vandens „Nino“ nerealizuoja, laiko įmonės sandėlyje (žr. 1 lapo skiltį „Trūkumų šalinimas“); patikrinimo metu įmonėje gazuoto stalo vandens „Suliko“ nerasta (žr. 2 lapo skilties „Papildoma informacija“ 2 punktą); konstatuojama, kad įmonė padarė tuos pačius pažeidimus, kurie nustatyti ankstesniuose Vilniaus VMVT 2016-01-22 priimtuose sprendimuose Nr. 69SV-23 ir Nr. 69SV-24 (žr. 2, 3 lapų skilties „Papildoma informacija“ 2 punktą) (b. l. 117–119).
11. Sprendime Nr. 69SV-113 tik konstatuojama, kad gazuotas stalo vanduo „Nino“ ir „Suliko“ neatitinka Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies a punkto, 30 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, pateikiama nuoroda į 2016-02-25 patikrinimo akto Nr. 69MPĮ-266 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 69MPĮ-266) medžiagą. Šiame sprendime detalesni faktai, argumentai, įrodymai, patvirtinantys jame nurodytų Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatų pažeidimus, dėl kurių Vilniaus VMVT sustabdė gazuoto stalo vandens „Nino“ ir „Suliko“ tiekimą rinkai, nėra pateikti ir išanalizuoti. Iš Patikrinimo akto Nr. 69MPĮ-266 turinio matyti, kad: patikrinimas buvo atliktas gavus 2015-10-13 vartotojo skundą, kad pirkėja nusipirko 2 vnt. dešros, kuri buvo prarūgusi (žr. 1 lapo skiltį „Vartotojų skundai“); patikrinimo metu nustatyta, kad pagal maisto tvarkymo subjekto 2016-01-21 patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-65 gazuotas vanduo „Nino“ ir „Suliko“ iš apyvartos buvo išimti, tačiau laikomi sandėliavimo patalpoje (žr. 2 lapo skiltį „Trūkumų šalinimas“); patikrinimo metu arba nustatyta atitiktis teisės aktų reikalavimams, arba atitiktis nebuvo tikrinama (žr. 2 lapo skiltį „Nustatyta“); patikrinimo metu gazuoto stalo vandens „Nino“ ir „Suliko“ realizuojamo prekybos vietoje nerasta, nerealizuojamas likutis laikomas sandėliavimo patalpoje, minėto vandens realizacija nutraukta pagal UAB „Gelsva“ 2016-01-26 siųstus elektroninius laiškus (žr. 2 lapo skiltį „Papildoma informacija“); Patikrinimo akte Nr. 69MPĮ-266 įrašytas siūlymas sustabdyti tiekti į rinką vandenį „Nino“ ir „Suliko“ (žr. 3 lapo skiltį „Išvados ir nurodymai“) (b. l. 63–65).
12. Įvertinus skundžiamus sprendimus, juose išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu, konstatuotina, kad nei iš šių sprendimų, nei iš juose nurodytų patikrinimų aktų turinio neįmanoma nustatyti dėl kokių konkrečių Produktų ženklinimo pažeidimų Vilniaus VMVT sustabdė Produktų tiekimą rinkai, kaip konkrečiai pasireiškė skundžiamuose sprendimuose nurodytų Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatų pažeidimai. Nei skundžiamuose sprendimuose, nei juose nurodytuose patikrinimų aktuose iš esmės nenurodyti ir neišanalizuoti pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai, susiję gazuoto stalo vandens „Nino“ ir „Suliko“ ženklinimu. Todėl nei pareiškėja, susipažinusi su skundžiamais sprendimais (juose nurodytais patikrinimų aktais), nei teismas negali įvertinti, kuo pasireiškė Vilniaus VMVT nustatyti pažeidimai, dėl kurių skundžiamais sprendimais pareiškėjai buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės, t. y. buvo sustabdytas Produktų tiekimas rinkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados niekaip nekeičia faktas, kad Sprendime Nr. 69SV-110 nurodytame Patikrinimo akte Nr. 69NPGĮ52 yra teikiama nuoroda į tai, kad įmonė padarė tuos pačius pažeidimus, kurie nustatyti ankstesniuose Vilniaus VMVT 2016-01-22 priimtuose sprendimuose Nr. 69SV-23 ir Nr. 69SV-24, nes vien nuoroda į tai, kad ankstesniais sprendimais buvo nustatytas neatitikimas ženklinimo reikalavimams nėra pakankamas Sprendimu Nr. 69SV-110 pritaikytai ekonominei sankcijai, susijusiai su kitos Produktų partijos tiekimo rinkai sustabdymu, pagrįsti.
13. Skundžiamų sprendimų turinį įvertinus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nei teisiniai, nei faktiniai skundžiamų sprendimų pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo nuomone, nustatyti šių individualių administracinių aktų trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas panaikinti skundžiamus sprendimus tenkintinas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
14. Pareiškėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad motyvų išdėstymas skundžiamuose sprendimuose neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V.de H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelsva“ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-02-26 sprendimą Nr. 69SV-113 ir 2016-02-26 sprendimą Nr. 69SV-110.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.