Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovėms Gintarei Matonytei ir Daivai Ruželienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė L. J. 2016 m. kovo 22 d. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VMVT-VILNAN-54967462-16, kuriame nurodė, kad 2016 m. sausio 21 d. po atlikto patikrinimo UAB „Gelsva“ maisto produktų parduotuvėje „Vynoteka“, Ateities g. 1F, Vilniuje, buvo realizuojamas gazuotas stalo vanduo „Suliko“ po 1,5 l, pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurių ženklinimas pateiktas stalo vandens etiketėse neatitinka 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18) 7 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies a punkto, 30 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Vilniaus VMVT nėra gavusi visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymų ir informacijos, atsakančios į Vilniaus VMVT raštuose 2016-02-23 Nr. 69D1-(69.5)-324 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens pateikimo (ženklinimo) sutvarkymo“ ir 2016-02-26 Nr. 69D1-(69.5)-348 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens „Suliko“ sutvarkymo“, 2016-03-08 Nr. 69d1-(69.5.)-393 „Dėl kvietimo atvykti ir informacijos pateikimo“ išdėstytų aplinkybių ir nurodymų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau rašte minimuose Vilniaus VMVT raštuose prašytų ir nurodytų pateikti dokumentų (trūkumų šalinimo plano) ir informacijos, kokių priemonių ėmėsi dėl gazuoto stalo vandens „Suliko“ su nustatytais ženklinimo pažeidimais realizavimo sustabdymo ir išėmimo iš prekybos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis dar nepateikė ir į tai, kad prašomi atvykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neatvyko Vilniaus VMVT nurodytu laiku bei neinformavo apie negalėjimą dalyvauti, tokie veiksmai vertintini kaip kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹³ straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad su Vilniaus VMVT susirašinėja nuo 2010 m įvairiais klausimais, visą laiką yra pasiekiamas, į visus teikiamus raštus atsako. Visus dokumentus pateikė: vasario 25 d. dokumentas dėl ženklinimo. Etiketėje neatitiko tai, kad buvo parašyta „sudėtis“, o pagal reikalavimus turėtų būti parašyta „sudedamosios dalys“. Elektroniniu paštu buvo siųstas raštas. Vasario 26 d. sustabdė vandens realizavimą, t. y. kai jis atsakė į jų raštą, kovo 14 d. nuvyko ir pateikė raštą Vilniaus VMVT dėl vandens ženklinimo, o kovo 15 d. buvo kreiptasi į policiją. Vienintelis kartas, kai jis nebuvo nuvykęs – vasario 23 d. Pagal vasario 26 d. raštą nebuvo nuvykęs, kovo 14 d. neatsimena, ar buvo nuvykęs, bet raštą teikė. Kovo 8 d. rašto negavo. Dėl vandens „Suliko“ – vanduo su tuo ženklinimu buvo realizuojamas nuo 2014 m, juo buvo prekiaujama tik parduotuvėse „Vynoteka“. Vilniaus VMVT nuolat tikrino ir ženklinimą, ir vandenį. Patikrinimai suaktyvėjo, kai buvo gautas skundas iš konkurento, tuomet jie ėmėsi aktyvių veiksmų, kad vandenį išimti iš apyvartos. Vanduo buvo realizuojamas prekyboje kol sustabdė, tada vanduo buvo išimtas. Nesutinka su Vilniaus VMVT pozicija, mano, kad ženklinimas atitinka keliamus reikalavimus.

Vilniaus VMVT atstovė Daiva Ruželienė dėl maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto paaiškino, kad buvo tikrinta parduotuvė „Vynoteka“, kadangi subjektas - „(duomenys neskelbtini)“ savo sandėliavimo patalpų neturi, jie deklaravę, kad vykdo tik pardavimą internetu, logistiką. 2015-10-16 buvo atliktas patikrinimas, o patikrinimo aktas surašytas 2016-01-21. Tikrino V. J. ir A. L.. Tikrino pagal skundą ir taip pat atliko tikslinį patikrinimą dėl vandens ženklinimo. Buvo tikrintas stalo vanduo „Nino“ ir gazuotas vanduo „Suliko“. Buvo nustatytas ženklinimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams, tai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1169/2011, išdėstyta kokių reikalavimų neatitinka. Ženklinimo pažeidimai yra išdėstyti papildomame rašte, kurį pateikė. Jame išdėstyta, kas būtent neatitinka to ženklinimo etiketėje. Skiriasi šriftas, rašmenys, čia yra nuoroda į ne lietuvišką vandenį. Asmuo yra klaidinamas dėl vandens kilmės šalies, taip pat ant etiketės yra žodis „sudėtis“, kai pagal Reglamentą turi būti „sudedamosios dalys“, taip pat mineralinių medžiagų kiekis nurodytas netinkamai, nes nurodytas intervalais, kai turėjo būti nurodytas konkretus ir stalo vandeniui tik reikšmingas kiekis. Po 2016-01-21, tai yra po atlikto patikrinimo, buvo rastas vanduo su tokiais neatitikimais. Ar iki 2016-01-21 buvo tikrintas „Suliko“ - nepamena. Buvo tikrintas būtent „Vynotekoje“ prekiaujamas vanduo. Patikrinimo aktas buvo surašytas įmonei UAB „Gelsva“, o ne „(duomenys neskelbtini)“. Dėl reikalavimų nevykdymo paaiškino, kad jie prašė pateikti informaciją, kaip bus šalinami ženklinimo pažeidimai, tai yra prašė pateikti trūkumų šalinimo planą, ir prašė tai padaryti pagal galiojančią tvarką, t. y. pagal Vilniaus VMVT direktoriaus įsakymu patvirtintą oficialią formą. Oficialiu raštu Vilniaus VMVT nebuvo informuota apie pasikeitusį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens adresą.

Vilniaus VMVT atstovė Gintarė Matonytė dėl maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto paaiškino, kad buvo pateikta tas, kas susiję su protokole nurodytomis aplinkybėmis. Jie pridėjo UAB „Gelsva“ raštą, kuriame jie nurodė, kad už „Suliko“ etikečių dizainą atsakingas „(duomenys neskelbtini)“. Ant etiketės kilmės šalis nurodyta labai abstrakčiai - Europos Sąjunga, o turi būti nurodyta konkreti kilmės šalis. Iš tokios etiketės žmogus negali aiškiai suvokti, kokia ta vieta. Dėl reikalavimų nevykdymo paaiškino, kad dėl ženklinimo pažeidimų jiems buvo siųstas raštas vasario 23 d. ir buvo išdėstytos visos aplinkybės ir paprašyta iki vasario 26 d pateikti Vilniaus VMVT ženklinimo reikalavimų pažeidimo trūkumų šalinimo planą. Tuomet Vilniaus VMVT iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo atsakymą ir pridėtą etiketę, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų, o trūkumų šalinimo plano pridėta nebuvo. Tuomet vėl buvo atliktas patikrinimas ir rasta „Suliko“. Buvo atliktas patikrinimas vasario 25 d. Ateities g. 1F ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti tokio ženklinimo tiekimą. Šis sprendimas šiuo metu yra apskųstas. Taip pat atsakant į raštą buvo pateikta etiketė ir išaiškinta, kad ji neatitinka jai keliamų reikalavimų. Buvo pakartotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paprašyta informuoti, kokių priemonių ėmėsi dėl sprendimo vykdymo, prašyta pateikti trūkumų šalinimo planą ir nurodyta, kada atvykti į Vilniaus VMVT protokolo surašymui dėl netinkamo ženklinimo. Tačiau joks „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas neatvyko nustatytu laiku ir jokių dokumentų nebuvo gauta. Tada Vilniaus VMVT surašė pakartotini raštą (2016-03-08), kurį siuntė registruotu paštu adresu, kuriuo įmonės veikla yra registruota. Buvo nurodyta, kada atvykti ir kokius dokumentus pateikti, bet asmuo neatvyko. Raštas nebuvo įteiktas, nes niekas neatsiėmė. Tik 2016-03-14 buvo gautas „(duomenys neskelbtini)“ raštas, t. y. tai dienai, kuriai asmuo buvo kviečiamas. Buvo pateikiama etiketė, kuri vėl neatitiko teisės aktų reikalavimų. Į šį raštą Vilniaus VMVT buvo atsakyta 2016-03-16 raštu, o 2016-03-15 VMVT kreipėsi į policijos komisariatą dėl atsakingo asmens atvesdinimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Taip pat buvo bandyta su atsakingu asmeniu susisiekti telefonu, bet rezultatų nedavė. Jų reikalavimą atvykti kviečiamam reglamentuoja Vilniaus VMVT nuostatų 13 punktas, taip pat Maisto įstatymo 7 straipsnio 3 dalis.

Iš Vilniaus VMVT 2016 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. 69MPĮ-65 matyti, kad Vilniaus VMVT vyriausieji specialistai – maisto produktų inspektoriai V. J. ir A. L. 2016-10-16 pagal skundą atliko neplaninį patikrinimą UAB „Gelsva“ maisto produktų parduotuvėje „Vynoteka“, Ateities g. 1F, Vilniuje. Patikrinimo akte nurodyta, kad įmonėje gazuoto stalo vandens „NINO“ ir gazuoto stalo vandens „SULIKO“ prekinis pateikimas neatitinka 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...> (OL 2011 L 304, p. 18) 7 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, taip pat nepilnai atitinka 26 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimų; atsakingam asmeniui iki 2016-01-22 Vilniaus VMVT, Jeruzalės g. 45, Vilnius, tel., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikti minėtų gaminių atitiktį patvirtinančius dokumentus, per 7 dienas nustatytų trūkumų pašalinimo planą; galutinis įvertinimas dėl minėtų gaminių atitikties bus atliktas gavus nurodytą informaciją raštu ir gaminių laboratorinių tyrimų rezultatus (b. l. 47-50).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį A. J. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims, įmonių darbuotojams bei pareigūnams už prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką, tiekimą rinkai, pardavimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius reikia remtis prekių ženklinimo reikalavimus reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, yra 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...> (OL 2011 L 304, p. 18) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1169/2011).

A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam reiškiami kaltinimai pagal ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalį tuo, kad jo vadovaujamos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamo gazuoto stalo vandens „Suliko“, po 1,5 l, kuris, kaip nustatyta, 2016-01-21 po atlikto patikrinimo buvo realizuojamas UAB „Gelsva“ maisto produktų parduotuvėje „Vynoteka“, Ateities g. 1F, Vilniuje, etiketėse pateiktas ženklinimas neatitinka Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies a punkto, 30 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Remiantis Reglamento Nr. 1169/2011 reikalavimais, ženklinant fasuotus maisto produktus būtina nurodyti: maisto produkto pavadinimą; sudedamųjų dalių sąrašą; visas alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu; tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį; maisto produkto grynąjį kiekį; minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki … (data)“; visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas; maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą; kilmės šalį ar kilmės vietą numatytais atvejais; vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą; daugiau kaip 1,2 % tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais; maistingumo deklaraciją (pateikti privaloma nuo 2016 m. gruodžio 13 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, gazuotas stalo vanduo „Suliko“ buvo paženklintas atitinkamomis etiketėmis, kuriose iš esmės yra nurodyta visa privaloma bendroji informacija apie maisto produktą, tačiau, anot, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos, patikrinimo metu rasto gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketėse pateiktas ženklinimas neatitinka kai kurių Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatų reikalavimų. O būtent protokole nurodoma, kad etiketėse pateiktas ženklinimas neatitinka Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punkto bei 2 dalies, kur nurodyta, kad „informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma: dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo“, bei kad „informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama.“, taip pat neatitinka 18 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad „prieš sudedamųjų dalių sąrašą rašoma antraštė arba tinkamas pavadinimas, sudaryti iš žodžių „sudedamosios dalys“ arba kuriame yra žodžiai „sudedamosios dalys“. Į sąrašą įtraukiamos visos maisto produkto sudedamosios dalys pagal svorį mažėjančia tvarka, nustatytą tada, kai jos buvo naudojamos maisto produktui gaminti“, taip pat neatitinka 26 straipsnio 2 dalies a punkto, kur nurodyta, kad „kilmės šalį ar kilmės vietą nurodyti privaloma, jei nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos, ypač tuo atveju, jeigu visa su maisto produktu pateikta informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita“, bei neatitinka 30 straipsnio 1 ir 2 dalių, kur nurodyta, kad „privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija: a) energinė vertė; ir b) riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai. Kai tinkama, šalia maistingumo deklaracijos gali būti pateiktas teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame esantis natris.“, 1 dalyje nurodytos privalomos maistingumo deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant vienos arba kelių šių medžiagų kiekius: a) mononesočiųjų riebalų rūgščių; b) polinesočiųjų riebalų rūgščių; c) poliolių; d) krakmolo; e) skaidulinių medžiagų; f) XIII priedo A dalies 1 punkte išvardytų vitaminų ar mineralinių medžiagų, kurių kiekiai yra dideli, kaip apibrėžta XIII priedo A dalies 2 punkte.“

Pažymėtina, kad A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodomas tik teisės aktas, kurio reikalavimai galimai buvo pažeisti ir atitinkamos jo nuostatos, tačiau pats kaltinimas yra abstraktus ir neaiškus, protokole nėra nurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė stalo vandens „Suliko“ etiketės ženklinimo neatitikimas nurodytiems Reglamento Nr. 1169/2011 straipsniams, tai yra nenurodoma, kas konkrečiai toje etiketėje neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Byloje esančiame patikrinimo akte konstatuojama, kad gazuotas stalo vanduo „Suliko“ nėra tinkamai ženklinamas, tačiau konkretūs etiketės neatitikimai patikrinimo akte taip pat nėra nurodomi. Tik iš Vilniaus VMVT 2016-05-26 pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų administracinio teisės pažeidimo byloje bei Vilniaus VMVT atstovių paaiškinimų teismo posėdžio metu galima spręsti, kad Vilniaus VMVT mano, jog patikrinimo metu gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketėje pateikta informacija buvo klaidinanti dėl maisto produkto ypatybių, tapatumo ir kilmės šalies, be to, informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama. Vilniaus VMVT atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketėje nurodymas, kad vanduo yra pagamintas ES, nėra laikytinas tinkamu kilmės šalies ar vietos nurodymu, kadangi nenurodžius konkrečios kilmės šalies vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios gazuoto stalo vandens kilmės vietos, nes gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketė leidžia daryti prielaidą, kad šis vanduo turi sąsajų su Gruzija – produktas pavadintas iš Gruzijos kilusiu vyrišku ir moterišku vardu Suliko, kuris etiketėje pateiktas tiek lotyniškais, tiek gruziniškais rašmenimis, todėl šiuo atveju etiketėje turėjo būti nurodoma konkreti kilmės šalis. Taip pat Vilniaus VMVT atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketėje pateiktoje maistingumo deklaracijoje nebuvo nurodyta stalo vandens energinė vertė ir riebalai, sočiosios riebalų rūgštys, angliavandeniai, cukrus, baltymai ir druskos kiekiai kaip to reikalaujama Reglamento Nr. 1169/2011 30 straipsnio 1 dalies nuostatose, taip pat etiketėje negerai nurodytos mineralinės medžiagos, kadangi mineralinės medžiagos nurodomos intervalais, kas nurodoma, kai mineralinis vanduo yra natūralus, o kai vanduo yra stalo vanduo, tuomet turi būti nurodomas tikslus pridedamų mineralų kiekis (norma), kai jų norma atitinka Reglamento Nr. 1169/2011 XIII priedo A dalies 1 ir 2 punktuose numatytus kiekius (normas), todėl gazuoto stalo vandens „Suliko“ ženklinimas, kuriuo siekiama šį vandenį pateikti kaip natūralų mineralinį vandenį, vertintinas kaip klaidinantis. Taip pat Vilniaus VMVT atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketėje buvo nurodyta „Sudėtis“, nors Reglamento Nr. 1169/2011 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turi būti nurodoma „Sudedamosios dalys“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Vilniaus VMVT pozicija, kad ženklinimas neatitinka keliamų reikalavimų, sutinka tik su tuo, kad etiketėje vietoje žodžių „Sudedamosios dalys“ buvo parašytas žodis „Sudėtis“, tai yra, kad nustatyti tik mažareikšmiai ženklinimo trūkumai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis nustato bendruosius informacijos apie maistą reikalavimus, tai yra bendro pobūdžio normos, nenumatančios jokių konkrečių reikalavimų ar pareigų maisto prekių tiekėjams ir panašiai. Todėl vien šie Reglamento Nr. 1169/2011 straipsniai, be nuorodos į konkrečius pažeistus reikalavimus šiuo atveju negali būti asmens administracinės atsakomybės pagrindas pagal ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalį. A. J. taip pat kaltinamas pažeidęs Reglamento Nr. 1169/2011 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi ant gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketės prieš sudedamųjų dalių sąrašą buvo nurodytas žodis „Sudėtis“, o ne „Sudedamosios dalys“, kaip tai nurodoma minėtame Reglamento Nr. 1169/2011 straipsnyje. Teismo vertinimu, žodis sudėtis yra žodžių sudedamosios dalys sinonimas, tai yra tokią pačią reikšmę turintis žodis, ir šis žodis neklaidina vartotojų, yra pakankamai tikslus, aiškus ir vartotojui lengvai suprantamas, todėl nemanytina, kad šis mažareikšmis neatitikimas galėtų būti laikomas pažeidimu ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalies prasme. Juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi priemonių šiam neatitikimui ištaisyti, tai yra pateikė Vilniaus VMVT derinti naują gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketę, kurioje jau įrašyti žodžiai „Sudedamosios dalys“. Be to, A. J. taip pat kaltinamas pažeidęs Reglamento Nr. 1169/2011 26 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus tuo, kad stalo vandens „Suliko“ etiketėje nėra nurodyta konkreti šalis, nes šiuo atveju nurodant tik tai, kad vanduo pagamintas ES, vartotojas yra klaidinamas dėl tikrosios gazuoto stalo vandens kilmės vietos, kadangi gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketė leidžia daryti prielaidą, kad šis vanduo turi sąsajų su Gruzija. Pažymėtina, kad pagal Reglamentą Nr. 1169/2011 kilmės vieta laikoma vietovė, kuri nurodoma, kaip maisto produkto kilmės vieta. Pagal Reglamento Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies i punktą, produktų etiketėse kilmės šalį ar kilmės vietą yra privaloma nurodyti tik Reglamento Nr. 1169/2011 26 straipsnyje numatytais atvejais. Remiantis 26 straipsnio 2 dalies a punktu, „kilmės šalį ar kilmės vietą nurodyti privaloma, jei nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos, ypač tuo atveju, jeigu visa su maisto produktu pateikta informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita“. Taigi tokiu atveju privaloma nurodyti arba kilmės šalį, arba kilmės vietą, tai yra, nėra imperatyviai reikalaujama nurodyti tik kilmės šalį. Kaip matyti iš gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketės, joje nurodyta, kad produktas yra pagamintas ES, tai yra etiketėje nurodoma kilmės vieta, ko pagal Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas visiškai užtenka, net ir tuo atveju, jei vartotojas būtų kažkaip klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos. Ir toks kilmės vietos nurodymas šiuo atveju negali klaidinti vartotojo ar iš produkto pavadinimo leisti jam susidaryti prielaidą, kad gazuotas stalo vanduo „Suliko“ yra pagamintas Gruzijoje, kadangi Gruzija nėra Europos Sąjungos šalis. Taigi, teismo vertinimu, Reglamento Nr. 1169/2011 26 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimai šiuo atveju nėra pažeisti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad už neteisingos informacijos apie prekės kilmę pateikimą administracinė atsakomybė yra numatyta ATPK 43 straipsnio 5 dalyje. Tačiau šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketėje pateikta informacija apie prekės kilmę būtų neteisinga, be to, toks kaltinimas A. J. ir nėra reiškiamas. Taip pat A. J. kaltinamas pažeidęs Reglamento Nr. 1169/2011 30 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tai yra reikalavimus, nustatytus privalomajai maistingumo deklaracijai. Pažymėtina, kad šios Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatos negalėjo būti pažeistos, nes šiuo metu nėra privaloma maisto produktų etiketėse pateikti maistingumo deklaracijas, tai bus privaloma daryti tik nuo 2016 m. gruodžio 13 d. (Reglamento Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies l punktas, 55 straipsnis). Kita vertus, Reglamento Nr. 1169/2011 54 straipsnyje yra nustatyta, kad maisto produktai, pateikti į rinką arba paženklinti anksčiau nei 2016 m. gruodžio 13 d. ir neatitinkantys 9 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto reikalavimo, gali būti parduodami, kol baigsis šių maisto produktų atsargos.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą bei Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad A. J. reiškiamas kaltinimas pagal ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalį nėra konkretus, mano, kad šiuo atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad nustatyti mažareikšmiai gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketės neatitikimai Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatoms, gali būti kategoriškai vertinami kaip šios prekės nepaženklinimas teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. J. padarė ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalį teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl ATPK 43 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė piliečiams ir pareigūnams už neįleidimą ar kitokį kliudymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimą jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šioje teisės normoje numatytas kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų teisėtų reikalavimų nevykdymas – tai tyčiniai, dažniausiai aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais trukdoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, sutrukdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos subjektų veiklą.

A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam reiškiami kaltinimai pagal ATPK 43 straipsnio 1 dalį nurodant, kad Vilniaus VMVT nėra gavusi visų UAB „Aqua mineralis“ atsakymų ir informacijos, atsakančios į Vilniaus VMVT raštuose 2016-02-23 Nr. 69D1-(69.5)-324 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens pateikimo (ženklinimo) sutvarkymo“ ir 2016-02-26 Nr. 69D1-(69.5)-348 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens „Suliko“ sutvarkymo“, 2016-03-08 Nr. 69d1-(69.5.)-393 „Dėl kvietimo atvykti ir informacijos pateikimo“ išdėstytų aplinkybių ir nurodymų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau rašte minimuose Vilniaus VMVT raštuose prašytų ir nurodytų pateikti dokumentų (trūkumų šalinimo plano) ir informacijos, kokių priemonių ėmėsi dėl gazuoto stalo vandens „Suliko“ su nustatytais ženklinimo pažeidimais realizavimo sustabdymo ir išėmimo iš prekybos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis dar nepateikė ir į tai, kad prašomi atvykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neatvyko Vilniaus VMVT nurodytu laiku bei neinformavo apie negalėjimą dalyvauti, tokie veiksmai vertintini kaip kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas.

Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinimas A. J. pagal ATPK 43 straipsnio 1 dalį taip pat nėra visiškai aiškus, yra abstraktus, painus, protokole nėra konkrečiai nurodoma, kokių konkrečių prašytų ir nurodytų pateikti dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Vilniaus VMVT, skliaustais išskiriant tik vieną iš galimai nepateiktų dokumentų – trūkumų šalinimo planą. Kita vertus pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad A. J. savo tyčiniais, aktyviais veiksmais kliudė Vilniaus VMVT pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas.

A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo ATPK 43 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo neigė, nurodydamas, kad su Vilniaus VMVT susirašinėja nuo 2010 m įvairiais klausimais, visą laiką yra pasiekiamas, į visus teikiamus raštus atsako, šiuo atveju taip pat į Vilniaus VMVT siųstus raštus, kuriuos jis gavo, atsakė, o vienintelis kartas, kai jis nebuvo nuvykęs, yra pagal vasario 26 d. raštą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat Vilniaus VMVT atstovių paaiškinimų teismo posėdžio metu, Vilniaus VMVT siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus 2016-02-23, raštas Nr. 69D1-(69.5)-324 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens pateikimo (ženklinimo) sutvarkymo“, 2016-02-26, raštas Nr. 69D1-(69.5)-348 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens „Suliko“ sutvarkymo“, 2016-03-08, raštas Nr. 69D1-(69.5.)-393 „Dėl kvietimo atvykti ir informacijos pateikimo“ bei 2016-03-16, raštas Nr. 69D1-(69.5.)-469 „Dėl realizuojamo gazuoto stalo vandens „Suliko“ sutvarkymo“. Byloje yra duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. du kartus pateikė Vilniaus VMVT atsakymus, tai yra 2016-02-25, atsakydamas į 2016-02-23 raštą, bei 2016-03-14. Kaip matyti iš A. J. surašyto kaltinimo, jam reiškiamas kaltinimas tuo, kad jis nepateikė Vilniaus VMVT raštuose prašyto ir nurodyto pateikti dokumento – trūkumų šalinimo plano. Tačiau pažymėtina, kad, kaip matyti iš A. J. Vilniaus VMVT teiktų atsakymų, jis, atsakydamas į reikalavimą pateikti trūkumų šalinimo planą nurodė, kad atsižvelgdamas į šį reikalavimą jis teikia suderinimui sutvarkytą gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketės maketą, tai yra matyti, kad A. J. atsakė į Vilniaus VMVT rašte pateiktą reikalavimą, nevengė pateikti trūkumų šalinimo plano, o iš karto ėmėsi trūkumų šalinimo veiksmų – ne vieną kartą teikė suderinimui sutvarkytą gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketės maketą. Be to, pažymėtina, kad A. J. neturėjo imperatyvios pareigos pateikti trūkumų šalinimo planą, kadangi tokia pareiga nėra numatyta jokiame teisės akte. Remiantis VMVT direktoriaus 2015-01-28 įsakymu patvirtintų Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 35 punktu, „nustačius planinio ar neplaninio ūkio subjekto veiklos patikrinimo metu teisės aktų pažeidimus, ūkio subjektas, kai tai nurodoma Patikrinimo akte, privalo per 14 dienų suderinti su jo veiklą kontroliuojančiu Tarnybos teritoriniu padaliniu šių Taisyklių priede nurodytos formos Trūkumų šalinimo planą, kuriame nurodomi Tarnybos ar Tarnybos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų nustatyti teisės aktų pažeidimai, taip pat nurodomi šiems pažeidimams pašalinti būtinos priemonės ir šių priemonių įgyvendinimo terminai, kurie negali būti ilgesni kaip 56 dienos“. Taigi teisės aktais ūkio subjektui yra numatyta ne pareiga pateikti, o pareiga suderinti trūkumų šalinimo planą, ką šiuo atveju pateikdamas suderinimui sutvarkytą gazuoto stalo vandens „Suliko“ etiketės maketą ir stengėsi daryti A. J.. A. J. administracinio teisės pažeidimo protokole reiškiamas kaltinimas ir tuo, kad nepateikė Vilniaus VMVT informacijos, kokių priemonių ėmėsi dėl gazuoto stalo vandens „Suliko“ su nustatytais ženklinimo pažeidimais realizavimo sustabdymo ir išėmimo iš prekybos. Tačiau, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. Vilniaus VMVT pateikto 2016-03-14 rašto, jis tokią informaciją pateikė, nurodydamas, kad dėl tariamo etikečių ženklinimo neatitikimo yra sustabdytas gazuoto stalo vandens „Suliko“ tiekimas rinkai. Taip pat A. J. reiškiamas kaltinimas ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neatvyko Vilniaus VMVT nurodytu laiku bei neinformavo apie negalėjimą dalyvauti. A. J. pats pripažįsta, kad jis ne visada kviečiamas į Vilniaus VMVT nuvykdavo. Tačiau teismas pažymi, kad vien tik asmens neatvykimas į instituciją ar įstaigą negali jam užtraukti administracinės atsakomybės, o juo labiau tai negali būti laikoma kliudymu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. Be to, šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad visi raštai, kvietimai atvykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteikti, kaip nurodė A. J., Vilniaus VMVT 2016-03-08 rašto jis negavo, Vilniaus VMVT atstovės teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jų 2016-03-08 raštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu nebuvo įteiktas. Todėl daryti išvadą, kad A. J. piktybiškai nevykdė Vilniaus VMVT pareigūnų reikalavimų ir vengė atvykti į Vilniaus VMVT, negalima. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. padarė ATPK 43 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra, jog savo veiksmais kliudė Vilniaus VMVT pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog A. J. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 43 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl A. J. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 43 straipsnio 1 dalį teisena taip pat turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje ir 163¹³ straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose šių pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.