- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-367-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16498-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- G. N., K. N.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-40410-1052/2025 pagal suinteresuoto asmens G. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuotiems asmenims K. N., G. N. ir antstoliui Sauliui Užkuraičiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. suinteresuotas asmuo G. N. (toliau – suinteresuotas asmuo) prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1006-661/2025 ir tenkinant pareiškėjos prašymą nustatyti, jog K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o likusi ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklauso G. N..
2. Prašyme nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydama nustatyti, jog jos skolininkui K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, jog K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025 m. kovo 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1006-661/2025, kuria paliko galioti pirmos instancijos nutartį. VĮ Registrų centras, vadovaudamasis įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, padarė atitinkamus pakeitimus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir įregistravo: K. N. vardu ½ dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); likusią ½ dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), - K. N. ir G. N. vardu. Taigi, nors teismai nustatė, kad K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, VĮ Registrų centre įregistruota, jog K. N. priklauso ne tik ½ dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto, bet ir ½ dalis G. N. priklausančio turto, ko pasėkoje G. N. šiuo metu dalis teismo sprendimo pagrindu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje liko tik ¼ viso nekilnojamojo turto. G. N. kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama ištaisyti, jos nuomone, esančią klaidą, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad šioje byloje įvyko ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. VĮ Registrų centras tuo pačiu nurodė, jog šioje byloje nebuvo vykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad teismas sprendimu iš esmės ne nustatė turto dalį, iš kurios turi būti išieškoma, o sumažino G. N. bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį, t. y. sutuoktiniui atiteko ½ dalis turto ir dar liko ½ dalis kaip bendroji nuosavybė likusioje ½ dalyje. Akivaizdu, jog G. N. bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl to, kaip bus su kita ½ dalimi santuokoje įgyto turto, nes teisėtai ir pagrįstai tikėjo, jog jos nuosavybės teise priklausančio turto dalis dėl priimto teismo sprendimo nesumažės. Šios aplinkybės paaiškėjo tik 2025 m. rugpjūčio mėn., t. y. gavus VĮ Registrų centro atsakymą į 2025 m. liepos 30 d. raštą, ir jos laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis šios bylos aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas. Nagrinėjamu atveju susidarė iš esmės neteisinga situacija, kai nagrinėjant bylą yra keliamas klausimas dėl skolininko turimo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir tuo pačiu yra išsprendžiamas ne tik šis klausimas, bet ir iš esmės sumažinama pareiškėjos G. N. nuosavybė, tuo ne tik paneigiant sutuoktinių lygių dalių principą, bet ir priimant sprendimą klausimu, kuris nebuvo šios bylos dalykas, pareiškėja to neprašė, o G. N. net neturėjo galimybės gintis nuo to. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. tai, kad teismas ne tik nustatė skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, bet ir iš esmės sumažino G. N. turtą turi esminės įtakos tam, kad būtų panaikinta nutartis, atnaujinus procesą, kur būtų aiškiai nustatytos sutuoktinių dalys bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens G. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
4. Teismas nurodė, kad 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje e2VP-742-528/2025, teismas nustatė, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. N., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N., priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis palikta nepakeista (2025 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1006-661/2025).
5. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad K. N. ir G. N. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą nėra, Povedybinė sutartis galioja nuo 2018 m. kovo 27 d., o jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgytas iki Povedybinės sutarties sudarymo, tai šiam jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai, 3.102 straipsnio 2 dalis), t. y. šis turtas yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Taigi teismas nustatė, jog suinteresuotų asmenų K. N. ir G. N. po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui K. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (CPK 177, 178, 185, 667 straipsniai). Teismo nutartimi nebuvo sumažinta G. N. priklausanti pagal įstatymą turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ši nutartis negalėjo būti teisiniu pagrindu VĮ Registrų centre įregistruoti mažesnę nei ½ G. N. turto dalį bendroje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje. VĮ Registrų centras veiksmai negali būti pagrindu nagrinėti civilinės bylos iš naujo, nes nėra duomenų, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių byloje galėjo būti priimtas kitoks procesinis sprendimas. Šiuo atveju VĮ Registrų centras atlikti įrašai atsirado jau po bylos nagrinėjimo ir neegzistavo teismui priimant teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo bylos nagrinėjimo atnaujinimui.
6. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo įsiteisėjusiai teismo nutarčiai peržiūrėti atnaujinant bylos procesą, todėl suinteresuoto asmens prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog VĮ Registrų centras atlikti įrašai atsirado jau po bylos nagrinėjimo ir neegzistavo teismui priimant teismo sprendimą, tačiau laiko, kad dėl šio fakto nėra pagrindo bylos nagrinėjimo atnaujinimui. VĮ Registrų centro veiksmai, t. y. atlikti įrašai yra pasekmė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad teismas ne tik nustatė skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, bet ir iš esmės sumažino G. N. turtą. Tokia teisinė situacija susiklostė dėl netinkamų teisės normų taikymo priimant teismo sprendimą, dėl ko G. N. nuosavybės dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje neteisėtai sumažėjo įregistravus teismo sprendimą viešajame registre.
7.2. Teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą, taip pat nurodė, kad ši nutartis negalėjo būti teisiniu pagrindu VĮ Registrų centre įregistruoti mažesnę nei ½ G. N. turto dalį bendroje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl šios įstaigos teisių ir pareigų, tačiau šis faktas lemia, kad VĮ Registrų centrui įregistravus mažesnę nei ½ G. N. turto dalį bendroje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje teismo sprendimo pagrindu ir teismui aiškiai suprantant, kad G. N. turto dalis sumažėjo teismo sprendimo pagrindu neteisėtai, teismas šią teisės taikymo klaidą gali pašalinti tik per proceso atnaujinimo institutą.
7.3. Neatnaujinus šio proceso būtų nepasiekti proceso atnaujinimo tikslai, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtinti principai dėl teisingumo vykdymo ir pagrindinės teismo funkcijos teisingai išspręsti šalių ginčą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl suinteresuoto asmens G. N. atskirojo skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilęs ginčas dėl proceso atnaujinimo.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).
12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Suinteresuotas asmuo G. N. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025, kurioje Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1006-661/2025 Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Naujai paaiškėjusia aplinkybe suinteresuotas asmuo nurodė VĮ Registrų centro atliktus įrašus, pagal kuriuos K. N. priklauso ne tik ½ dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto, bet ir ½ dalis G. N. priklausančio turto, ko pasėkoje G. N. šiuo metu dalis teismo sprendimo pagrindu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje liko tik ¼ viso nekilnojamojo turto.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens G. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025 nebuvo sumažinta G. N. priklausanti pagal įstatymą turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ši nutartis negalėjo būti teisiniu pagrindu VĮ Registrų centre įregistruoti mažesnę nei ½ G. N. turto dalį bendroje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje. VĮ Registrų centro veiksmai negali būti pagrindu nagrinėti civilinės bylos iš naujo, nes nėra duomenų, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių byloje galėjo būti priimtas kitoks procesinis sprendimas.
15. Apeliantė nurodo, kad VĮ Registrų centro veiksmai, t. y. atlikti įrašai yra pasekmė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad teismas ne tik nustatė skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, bet ir iš esmės sumažino G. N. turtą. Tokia teisinė situacija susiklostė dėl netinkamų teisės normų taikymo priimant teismo sprendimą, dėl ko G. N. nuosavybės dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje neteisėtai sumažėjo įregistravus teismo sprendimą viešajame registre.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025 nustatė, kad suinteresuotų asmenų K. N. ir G. N. po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui K. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog K. N. priklauso ½ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 169/4200 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o kita ½ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 169/4200 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso G. N. ir K. N., nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios pagrindu būtų naikinama Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025 ir klausimas dėl skolininko K. N. dalies bendrojoje nuosavybėje su G. N. nustatymo būtų išspręstas kitaip. Tokį įrašą atliko VĮ Registrų centras, nors kaip minėta Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-742-528/2025 nustatyta, kad suinteresuotų asmenų K. N. ir G. N. po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir pripažinta, kad skolininkui K. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
17. Pažymėtina, kad G. N. 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu ištaisyti netikslius ir (ar) klaidingus duomenis registre, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Taigi, suinteresuotas asmuo aiškiai suprato, kad VĮ Registrų centro įrašai atsirado jau po bylos nagrinėjimo. Šį Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojo sprendimą suinteresuotas asmuo G. N. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos turėjo teisę skųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ir ši teisė suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta. Byloje nėra pateikta duomenų, jog suinteresuotas asmuo būtų skundęs Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojo sprendimą.
18. Apibendrinant tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, todėl nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.