- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-1006-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16498-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- G. N., K. N.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuotiems asmenims K. N., G. N. ir antstoliui S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad skolininkui K. N. ir jo sutuoktinei G. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nurodytas nekilnojamasis turtas, kurį antstolis S. U., vykdydamas priverstinį išieškojimą, areštavo. Šio turto dalys nenustatytos. 2024 m. spalio 30 d. patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko K. N. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nes skolininkas ir jo sutuoktinė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo. Prašo nustatyti skolininko K. N. bendro turto dalį pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. N. atsiliepime į pareiškimą prašo nustatyti, kad jam bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso 16,57 proc. nekilnojamo turto: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini).
4. Suinteresuotas asmuo K. N. nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjai nėra žinomos faktinės aplinkybės dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančio turto įsigijimo ir pagerinimo, o jos paneigia įstatyme įtvirtintą prezumpciją dėl sutuoktinių lygių dalių. Pareiškėjos nurodytą nekilnojamąjį turtą jis su sutuoktine įsigijo 2004 m. birželio 17 d. už 230 000 Lt (66 612,60 Eur). Tačiau, 2008 m. liepos 15 d. gyvenamajame name įvykus karšto vandens katilo sprogimui, gyvenamasis namas tapo netinkamas gyventi. Jau tuomet jis turėjo finansinių problemų, todėl minėtą namą už 153 101,30 Lt (44 341,20 Eur) suremontavo jo sutuoktinė G. N. iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, jog jo sutuoktinė investavo į bendrą turtą asmenines lėšas, jos dalis bendroje nuosavybėje sudaro 66,56 proc., o bendro sutuoktinių turto dalis sudaro 33,44 proc., todėl jam priklauso tik 16,57 proc. minėto nekilnojamojo turto.
5. Suinteresuotas asmuo G. N. atsiliepime į pareiškimą prašo nustatyti, kad skolininkui K. N. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso 16,57 proc. nekilnojamo turto: pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas.
6. Suinteresuotas asmuo G. N. nurodė, kad minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo 2004 m. birželio 17 d. už 230 000 Lt, o 2008 m. liepos 15 d. gyvenamajame name įvyko karšto vandens ruošimo katilo sprogimas ir namo vidus ne tik apdegė, bet ir buvo užlietas – tapo netinkamu gyventi. Buvo būtina atlikti vandens tiekimo bei šildymo sistemos rekonstrukciją ir namo vidaus kapitalinį remontą (išardyti visas namo grindis, iš naujo pakloti grindų šildymo vamzdžius ir atlikti daugybę kitų darbų). Jos sutuoktinis K. N. jau tuomet turėjo finansinių problemų ir neturėjo lėšų namo remontui, todėl šį remontą G. N. atliko iš asmeninių lėšų, kurių suma siekė 153 101,30 Lt (44 341,20 Eur). Sutuoktinis K. N. žinojo ir sutiko, kad namo kapitalinį remontą ji atliktų savo asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į investuotas į bendrąją jungtinę nuosavybę asmenines lėšas turto kapitaliniam remontui, sutuoktinei G. N. priklausanti asmeninės nuosavybės dalis bendrame turte padidėjo ir sudaro 66,56 proc., o bendro turto su sutuoktiniu dalis sudaro 33,44 proc., todėl K. N. priklauso 16,57 proc. nekilnojamo turto bendroje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje. Prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti iš dalies.
7. Antstolis S. U. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos 7 vykdomosios bylos, kuriose skolininkas yra K. N.. Vykdomoji byla Nr. 0034/23/00444 vykdoma nuo 2023 m. kovo 15 d. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis skolininkui K. N. ir jo sutuoktinei G. N. nuosavybės teise priklauso turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). Šis turtas įkeistas AB Luminor bankui. Minėtas turtas buvo areštuotas 2022 m. gegužės 23 d., tačiau įkaito turėtojas AB Luminor bankas nesutiko prisijungti prie išieškojimo. 2024 m. rugsėjo 4 d. to turto įkaito turėtoju tapo S. U., kuris sutiko prisijungti prie išieškojimo, kai bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2024 m. rugsėjo 11 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir pasiūlyta skolininkui bei jo sutuoktinei iki 2024 m. spalio 1 d. pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma. Susitarimas negautas. 2024 m. spalio 30 d. buvo priimtas patvarkymas dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuris išsiųstas išieškotojams. Su pareiškėjos pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sutinka, nes įstatyme įtvirtinta prezumpcija nustato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos VMI prašymas patenkintas: nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ (viena antroji) dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis). Tačiau pagal paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (CPK 667 straipsnį). Taigi, šioje byloje, tik nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (pvz., nesprendžiama dėl teisės į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, atstatyti ar pagerinti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnis ir kt.).
9.2. Nors suinteresuotas asmuo teigia, jog gyvenamojo namo remontui panaudojo asmenines lėšas, kurias jai padovanojo jos tėvai, tačiau objektyvių įrodymų, kad E. P. ir M. P. 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais disponavo 60 000 Lt + 55 000 Lt + 40 000 Lt, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 Lt turėjo būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.). Kaip matyti, E. P. dovanojimo rašteliuose dovanojimo sumos viršija 50 000 Lt, todėl konstatuojama, kad jie neatitinka įstatymo nustatytos dovanojimo sutarties formos. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, todėl šie rašteliai negali būti laikomi patikimais įrodymais pagrindžiančiais, kad suinteresuotam asmeniui G. N. buvo realiai padovanotos tuose rašteliuose nurodytos lėšos, o ji jas panaudojo sutuoktiniams priklausančio gyvenamojo namo remonto atlikimui.
9.3. Į vykdomąją bylą pateikti Atliktų statybos darbų aktai 2008 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 1 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 2, PVM sąskaitos faktūros 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000151 ir Nr. 0000149 patvirtina, kad UAB „Valatkai“ atliko namo grindų demontavimo iki perdangos, šiukšlių išvežimo, šildymo sistemos demontavimo, šildymo punkto ir naujos šildymo sistemos įrengimo, grindų betonavimo bei naujų grindų dangų įrengimo darbus pagal G. N. užsakymą, tačiau minėtuose dokumentuose nenurodyta kur tie darbai buvo atlikti, kas, kada ir iš kokių lėšų už juos sumokėjo. Objektyvių įrodymų, kad už nurodytus darbus buvo sumokėta suinteresuoto asmens G. N. asmeninėmis lėšomis, byloje nėra.
9.4. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie suinteresuoto asmens G. N. asmenines lėšas ir jų panaudojimą sutuoktiniams priklausančio gyvenamojo namo remontui, daroma išvada, kad nenustatytos svarbios aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo įstatyme numatytos sutuoktinių santuokos metu įgyto bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir skolininkui K. N. nustatyti mažesnę dalį į turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas vykdymo procese.
9.5. Taigi K. N. ir G. N. po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui K. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Suinteresuotas asmuo G. N. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – nustatyti, kad skolininkui K. N. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso 16,57 proc. nekilnojamo turto: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir 169/2100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Šalies argumentai
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Teismas ignoravo antstolio S. U. atsiliepime nurodytą informaciją, jog skolininkas K. N. turi dar prievolę kreditoriui S. U., kurio reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamo turto hipoteka. Nutartis priimta apie bylą neinformavus hipotekos kreditoriaus. Teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas spręsdamas dėl skolininko turto dalies nustatymo nekilnojamame turte, kuris yra įkeistas kreditoriui hipoteka, neįtraukė šio hipotekos kreditoriaus S. U. į bylą.
11.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas buvo suremontuotas asmeninėmis G. N. lėšomis, iš viso 153 101,30 Lt (įskaitant jos tėvų dovanotus pinigus). Kadangi G. N. investavo savo asmenines lėšas į nekilnojamą turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, jai teisėtai priklauso didesnė nekilnojamo turto dalis. Teismas, ignoruodamas į bylą pateiktus įrodymus, formaliai taikė įstatymo prezumpciją ir nusprendė, kad K. N. priklauso 1/2 dalis nekilnojamo turto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 169/2100 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11.3. Atsižvelgus į G. N. ginčo namui panaudotą pinigų sumą jos asmeninės nuosavybės dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje sudaro 66,56 procentus, o bendro turto su sutuoktiniu dalis sudaro 33,44 procento. Vadovaujantis sutuoktiniams priklausančio bendro turto lygių dalių prezumpcija, nustatytina, kad K. N. priklauso 16,57 proc. dalis nekilnojamo turto bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Atskirajame skunde iš esmės keliami du klausimai: 1) kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą hipotekos kreditoriaus S. U.; 2) kad teismas neatsižvelgė, jog ginčo turtas buvo suremontuotas G. N. lėšomis, todėl pasikeitė jos dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir negalėjo būti pripažinta, kad suinteresuotam asmeniui K. N. priklauso ½ ginčo namo.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta vien tik dėl to, kad hipotekos turėtojas S. U. buvo neįtrauktas į šios bylos nagrinėjimą.
15. Sutintina su skundžiamos nutarties argumentais, jog šioje byloje buvo sprendžiamas tik skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas, jokie kiti klausimai sprendžiami nebuvo.
16. CPK 754 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
17. Kadangi ginčo turtas yra įkeistas hipoteka, tai netgi ir esant kitų skolininkų (kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu) pirmiausia bus tenkinami būtent hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Taigi skolininko K. N. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas neturi jokios tiesioginės įtakos S. U. interesams, nes bet kokiu atveju jo reikalavimai bus pirmiausia patenkinti iš įkeisto turto.
18. Be to, antstolis nurodė, kad S. U. sutiko prisijungti prie išieškojimo, kai bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taip pat pažymėtina, kad pats S. U. ginčijamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė.
19. Apeliantė nurodo, kad S. U. pats yra inicijavęs bylą dėl skolininko K. N. dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-33777-451/2024 atsisakyta priimti pareiškėjo Ž. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-148-460/2025, minėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi šiuo metu teismuose nėra nagrinėjama jokia S. U. inicijuota byla dėl skolininko K. N. turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Dėl nurodytų priežasčių atmetami atskirojo skundo argumentai, kad į bylą neįtraukus S. U., skundžiama nutartimi buvo pažeisti jo interesai.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino tai, jog ginčo namas buvo suremontuotas jos lėšomis, kurių didžiąją dalį paskolino jos tėvai ir dėl to pasikeitė G. N. turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
21. Apeliantė pateikė raštelius, kad: 2008 m. rugpjūčio 20 d. M. P. dovanoja savo dukrai G. N. asmeninėn nuosavybėn 40 000 Lt; 2008 m. rugsėjo 20 d. E. P. dovanoja savo dukrai G. N. asmeninėn nuosavybėn namo avarijos remontui 55 000 Lt; 2008 m. rugpjūčio 10 d. E. P. dovanoja savo dukrai G. N. asmeninėn nuosavybėn avarijos remontui 60 000 Lt.
22. CK 6.469 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2015 m. sausio 1 d., buvo nurodyta, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos.
23. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
24. Taigi apeliantės pateikti rašteliai, kad E. P. dovanoja savo dukrai G. N. 55 000 Lt ir 60 000 Lt sumas negali būti laikomi pinigų dovanojimo faktą patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 str.).
25. Apeliantės pateikti statybos darbų aktai 2008 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 1 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 2, PVM sąskaitos faktūros 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000151 ir Nr. 0000149 patvirtina, kad UAB „Valatkai“ atliko namo grindų demontavimo iki perdangos, šiukšlių išvežimo, šildymo sistemos demontavimo, šildymo punkto ir naujos šildymo sistemos įrengimo, grindų betonavimo bei naujų grindų dangų įrengimo darbus pagal G. N. užsakymą. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose nenurodyta kur tie darbai buvo atlikti, kas, kada ir iš kokių lėšų už juos sumokėjo. Taigi minėti dokumentai negali būti laikomi įrodymais, kad remonto darbai buvo atlikti name (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai byloje nėra įrodymų, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas G. N. asmeninėmis lėšomis (CPK 178 str.).
26. Dėl išvardintų priežasčių nebuvo pagrindo nukrypti nuo prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje yra lygios bei konstatuoti, kad skolininkui K. N. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso 16,57 proc. turto.
27. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. N. priklauso ½ (viena antroji) dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 169/2100 dalys žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.