Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamoji A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra M. M. ir sūnumi L. M. Butas nuosavybes teise priklauso jai. Kartais pas ją nakvoja ir jos sugyventinis I. V. Su sugyventiniu ji bendrauja apie du metus. Narkotikų A. M. nevartoja, alkoholiu piktnaudžiauja, dirba (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 30 d. apie 19 val. ji kartu su savo sugyventiniu I. V. nuėjo į parduotuvę, apsipirko maisto ir dar abu užėjo į kazino, esantį prekybos centre „ Mandarinas“, Baltupiuose, Vilniuje. I. lošė, o A. M. sėdėjo prie baro ir gėrė brendį. Maždaug apie 21-22 val. jie išėjo iš kazino ir grįžo pas A. M. į namus (duomenys neskelbtini). Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriuos greičiausiai iškvietė M. M., bet A. M. to negirdėjo. M. M. yra prieš A. M. santykius su I. V. ir turbūt jai nepatiko, kad jiedu grįžo išgėrę. Namuose nevartojo alkoholinių gėrimų, kiek ji pamena, namuose buvo ramūs, nešūkavo. Galbūt I. V. ir pasakė kažkokį grubesnį žodį jai, bet tikrai jos nemušė ir kažkokio didesnio konflikto tarp jų tikrai nebuvo. Tuomet pareigūnai I. V. liepė susiruošti, apsirengti ir pasakė, kad jį veš į policijos komisariatą. Ji atsimena, kad pareigūnai I. V. užlaužė rankas, gal dėl to, kad jis aiškinosi, galbūt ir priešinosi sulaikomas dėl to, kad yra išvežamas dėl nieko. Pati ji neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes buvo gan stipriai išgėrusi, neatsimena, kad būtų kuriam nors iš pareigūnų sugriebusi už rankos ir neleistų sulaikyti, tai yra išvesti I. V., ar kad būtų du kartus kumščiu trenkusi pareigūnui į šoną, tačiau tiki tuo, ką sako pareigūnai ir visiškai su tuo sutinka, nes kaip ir minėjo, buvo išgėrusi ir tikrai nepamena, kaip viskas vyko. A. M. pamena, kaip pareigūnai jai dėjo antrankius ir ji prašė, kad juos nuimtų, nes buvo stipriai užveržta, gal dėl to ji ir priešinosi, norėjo išsilaisvinti. Taip pat ji neatsimena, kad spyrė pareigūnui į kojas, bet sutinka, kad taip galėjo būti. Kad vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, taip pat šito nepamena. Pamena tik kaip kartu su I. V. buvo išvežti į policijos komisariatą. Nori pareigūno atsiprašyti. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (b. l. 18-19, 25).

Nukentėjusysis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. Įvykio metu jo pamaina buvo nuo 2016 m. sausio 29 d. 20 val. iki 2016 m. sausio 30 d. 8 val., minėtąją pamainą jis dirbo kartu su porininku L. S. 2016 m. sausio 30 d. apie 2 val. 10 min. iš budėtojo gavę pranešimą nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo esmė buvo tokia, kad pranešėjos motinos sugyventinis jai grasina, keikia necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje buvo moteris A. M. ir jos sugyventinis I. V. M. M. dėl I. V. veiksmų pageidavo rašyti pareiškimą, todėl jam buvo paaiškinta, kad teks važiuoti į policijos komisariatą. Abu sugyventiniai buvo akivaizdžiai neblaivūs. I. V. atsisakė vykti į komisariatą, jam buvo paaiškinta, kad gali būti panaudota prievarta prieš jį, bet jis nereagavo. Staiga kambaryje A. K. ant stalo pastebėjo cigarečių pakelius su rusiškais užrašais, jis nusprendė paimti ir pažiūrėti, viskas vyko svetainėje. Iš viso buvo 14 pakelių cigarečių, A. K. paklausė iš kur, A. M. atsakė, kad pirko turguje ir bandė iš A. K. paimti cigarečių pakelius, jis jai pasakė, kad to nedarytų, tada A. K. už rankos paėmė I. V. A. K. jam pasakė, kad kuo greičiau jį paleistų, bet jis nereagavo, tuomet L. S. panaudojęs kovinių imtynių veiksmus paguldė jį ant žemės ir uždėjo antrankius. A. K. su L. S. planavo I. V. ir kontrabandines cigaretes pristatyti į komisariatą. Dar būnant viduje ir vedant I. V. iš buto, prie A. K. staiga pribėgo A. M. ir 2 kartus kumščiu trenkė jam į kairįjį šoną. Dėl šių veiksmų buvo nuspręsta ir ją sulaikyti, bet ji priešinosi, visaip stengėsi išvengti sulaikymo. Bandant uždėti antrankius A. M. A. K. vieną kartą spyrė iš kojos, pataikė A. K. į abi kojas. Realūs sužalojimai A. K. nepadaryti, buvo sukeltas trumpalaikis skausmas, jis toliau tęsė tarnybą, į teismo medikus neketino kreiptis. Įvykio naktį į minėtąjį butą A. K. su L. S. vyko du kartus, maždaug valandą prieš pareigūnus kvietė A. M. su sugyventiniu dėl to, kad M. M. jų neįleidžia į namus, tą kartą situacija išsisprendė pati, niekas nerašė pareiškimų (b. l. 10).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2016 m. sausio 30 d. apie 2.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. M. sugriebė jį už rankos trukdydama sulaikyti I. V., taip pat du kartus trenkė į kairįjį šoną, vėliau spyrė į kojas, taip sukeldama A. K. fizinį skausmą. Į medikus dėl sužalojimų jis nesikreipė, taip pat nesikreipė į specialistus dėl sužalojimo masto nustatymo. A. K. taikytis su A. M. atsisako, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 13).

Iš policijos pareigūnų L. S. ir A. K. 2016 m. sausio 30 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog juose L. S. ir A. K. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir A. K. savo ikiteismino tyrimo metu duotose parodymuose (b. l. 6, 7).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog A. M. 2016 m. sausio 30 d., 2.38 val. buvo nustatytas 2,08 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 31).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. M. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamoji A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. sausio 30 d. apie 19 val. ji kartu su savo sugyventiniu I. V. nuėjo į parduotuvę, apsipirko maisto ir dar abu užėjo į kazino. I. lošė, o A. M. sėdėjo prie baro ir gėrė brendį. Maždaug apie 21-22 val. jie išėjo iš kazino ir grįžo pas A. M. į namus (duomenys neskelbtini). Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriuos greičiausiai iškvietė M. M., bet A. M. to negirdėjo. M. M. yra prieš A. M. santykius su I. V. ir turbūt jai nepatiko, kad jiedu grįžo išgėrę. Namuose nevartojo alkoholinių gėrimų, kiek ji pamena, namuose buvo ramūs, nešūkavo. Galbūt I. V. ir pasakė kažkokį grubesnį žodį jai, bet tikrai jos nemušė ir kažkokio didesnio konflikto tarp jų tikrai nebuvo. Tuomet pareigūnai I. V. liepė susiruošti, apsirengti ir pasakė, kad jį veš į policijos komisariatą. Ji atsimena, kad pareigūnai I. V. užlaužė rankas, gal dėl to, kad jis aiškinosi, galbūt ir priešinosi sulaikomas dėl to, kad yra išvežamas dėl nieko. Pati ji neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes buvo gan stipriai išgėrusi, neatsimena, kad būtų kuriam nors iš pareigūnų sugriebusi už rankos ir neleistų sulaikyti, tai yra išvesti I. V., ar kad būtų du kartus kumščiu trenkusi pareigūnui į šoną, tačiau tiki tuo, ką sako pareigūnai ir visiškai su tuo sutinka, nes kaip ir minėjo, buvo išgėrusi ir tikrai nepamena, kaip viskas vyko. A. M. pamena, kaip pareigūnai jai dėjo antrankius ir ji prašė, kad juos nuimtų, nes buvo stipriai užveržta, gal dėl to ji ir priešinosi, norėjo išsilaisvinti. Taip pat ji neatsimena, kad spyrė pareigūnui į kojas, bet sutinka, kad taip galėjo būti. Kad vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, taip pat šito nepamena (b. l. 18-19, 25). Tokie kaltinamosios parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis policijos pareigūnas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad 2016 m. sausio 30 d. apie 2 val. 10 min. dirbant su porininku L. S. iš budėtojo gavę pranešimą nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo esmė buvo tokia, kad pranešėjos motinos sugyventinis jai grasina, keikia necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje buvo moteris A. M. ir jos sugyventinis I. V. M. M. dėl I. V. veiksmų pageidavo rašyti pareiškimą, todėl jam buvo paaiškinta, kad teks važiuoti į policijos komisariatą. Abu sugyventiniai buvo akivaizdžiai neblaivūs. I. V. atsisakė vykti į komisariatą, jam buvo paaiškinta, kad gali būti panaudota prievarta prieš jį, bet jis nereagavo. Staiga kambaryje A. K. ant stalo pastebėjo cigarečių pakelius su rusiškais užrašais, jis nusprendė paimti ir pažiūrėti, viskas vyko svetainėje. Iš viso buvo 14 pakelių cigarečių, A. K. paklausė iš kur, A. M. atsakė, kad pirko turguje ir bandė iš A. K. paimti cigarečių pakelius, jis jai pasakė, kad to nedarytų, tada A. K. už rankos paėmė I. V. A. K. jam pasakė, kad kuo greičiau jį paleistų, bet jis nereagavo, tuomet L. S. panaudojęs kovinių imtynių veiksmus paguldė jį ant žemės ir uždėjo antrankius. A. K. su L. S. planavo I. V. ir kontrabandines cigaretes pristatyti į komisariatą. Dar būnant viduje ir vedant I. V. iš buto, prie A. K. staiga pribėgo A. M. ir 2 kartus kumščiu trenkė jam į kairįjį šoną. Dėl šių veiksmų buvo nuspręsta ir ją sulaikyti, bet ji priešinosi, visaip stengėsi išvengti sulaikymo. Bandant uždėti antrankius A. M. A. K. vieną kartą spyrė iš kojos, pataikė A. K. į abi kojas. Realūs sužalojimai A. K. nepadaryti, buvo sukeltas trumpalaikis skausmas, jis toliau tęsė tarnybą, į teismo medikus neketino kreiptis (b. l. 10). Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų L. S. ir A. K. 2016 m. sausio 30 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 7). Netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes viso tyrimo metu jie buvo nuoseklūs bei išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai būtų linkę apkalbėti kaltinamąją ir duoti jai nepalankius parodymus. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog įvykio metu A. M. buvo neblaivi, jai 2016 m. sausio 30 d., 2.38 val. buvo nustatytas 2,08 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 31). Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamoji A. M., būdama neblaivi, sugriebė nukentėjusįjį - patrulį A. K. už rankos, taip trukdydama pareigūnui sulaikyti I. V., į pareigūnų įspėjimus bei reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo ir tyčia du kartus kumščiu trenkė patruliui A. K. į kairįjį šoną, taip sukėlė jam fizinį skausmą, po to, pareigūnams bandant jai uždėti antrankius, ji aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas, bandė išsilaisvinti, nustumti pareigūnus, po to spyrė patruliui A. K. į kojas ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi sulaikoma, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t. y. pasipriešino savo pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui (valstybės tarnautojui).