Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dėl atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį ieškovės atstovė pažymėjo, kad nesutinka, jog iš sienos ploto būtų išskaičiuotas joje esančių langų plotas, kadangi tokios sienos dažymas yra daug sudėtingesnis, turi būti dažomi tarpeliai, visi plotai greta lango, taip pat darbus apsunkina sienoje esantys šildymo įrenginiai, todėl rangovai skaičiuoja darbų vertę už visą sienos plotą. Taip pat nurodė, kad darant remonto darbus susidaro atliekos, medžiagos, kurias reikia išvežti. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėjas D. G. 2024 m. sausio 18 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2025 m. vasario 6 d. ieškovė buvo apdraudusi draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad 2024 m. liepos 29 d. per kilusią audrą užlietos ir sugadintos draudėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), sienos paviršius. Ieškovė, nustačiusi kad butas aplietas dėl nesandarių išorinių konstrukcijų, paskaičiavo apdraustam turtui padarytus nuostolius – iš viso 327,38 Eur ir išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

8. Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

9. Įstatymu taip pat nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

10. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

11. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Išorinės namo konstrukcijos yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūra, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių elementų savalaikį keitimą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Todėl būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, turėjo pareigą laiku pastebėti išorinių konstrukcijų defektus ir laiku juos pašalinti, kad neįvyktų avarija.

12. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo išorinės namo konstrukcijos, priežiūrą, t. y. atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, netinkamai vykdant savo tiesiogines pareigas, dėl 2024 m. liepos 29 d. įvykusio draudžiamojo įvykio atsirado žala draudėjui, kuomet buvo apgadintas jo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

13. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė, taip pat nėra ginčo dėl atsakovės, kaip namo administratorės atsakomybės, šių aplinkybių pateiktame atsiliepime neginčijo ir atsakovė.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos nurodytam butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo išorinių namo konstrukcijų, savalaikiai neužtikrino tinkamos jų būklės, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

15. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

16. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 237,38 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo fotonuotraukomis, nuostolių apskaičiavimu-remonto sąmata, buto planu su pažymėtomis apgadintomis sienomis, mokėjimo nurodymu. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nustatytus nuostolius sudaro 17,825 kv. m. apgadintų sienų perdažymas – 262,38 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas – 35 Eur bei transporto išlaidos – 30 Eur. Nuostolių suma paskaičiuota, atsižvelgiant į nusidėvėjimą.

18. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad 17,825 kv. m. sienų dažymo kaina yra 220,73 Eur. Iš šios sumos atėmus 90 Eur išskaitą, maksimali žala, be langų ploto eliminavimo, sudaro 130,73 Eur. Langų plotas sudaro didesnę dalį sienų ploto, todėl atsakovės nurodyta sienų remonto kaina turėtų būti mažinama pusiau. Atsakovė pateikė į bylą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog paruoštų dažymui lubų dažymo darbų kaina – 190,73 Eur, transportas – 30 Eur, iš viso darbų kaina su pridėtinės vertės mokesčiu – 267,08 Eur.

19. Lokalinėje sąmatoje, kuria vadovaujasi atsakovė, prašydama mažinti žalos dydį, nurodyti paruoštų lubų dažymo darbai, kai nagrinėjamu atveju buvo atlikti sienų perdažymo darbai. Be to, atsakovė niekaip nepagrindė aplinkybės, kodėl sienų remonto kaina turi būti mažinama dėl joje esančių langų, nepateikė objektyvių skaičiavimų ir tokių skaičiavimų metodikos. Priešingai, ieškovės atstovė paaiškino, kad sienos, kurioje yra langai, dažymo darbai yra sudėtingesni, juos atlikdami rangovai skaičiuoja visą sienos plotą. Atsakovė lokalinėje sąmatoje transporto paslaugas įvertino 30,00 Eur, tačiau ieškovė nurodė, kad paskaičiavo taip pat statybinių šiukšlių pakrovimo, išvežimo darbus, įvertinusi juos 35,00 Eur. Akivaizdu, kad atliekant bute remonto darbus, susidarė įvairios atliekos, kurias reikėjo sutvarkyti, sukrauti į transporto priemonę ir išvežti. Atsakovė ginčijo žalos dydį, tačiau objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota ir atlyginta nuostolių suma yra per didelė, į bylą nepateikė.

20. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, nurodytų darbų realumu ir jų kaina, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovės paskaičiuota ir atlyginta suma. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius bei tirtus įrodymus, ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas laiko pagrįstu, todėl tenkina, iš atsakovės priteisiant 237,38 Eur žalos atlyginimą (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 237,38 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 38 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (237,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.