- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- I1-3755-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01998-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (reorganizavus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 12 448 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. birželio 7 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, vienu metu buvo 3–4 asmenys, pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimą. Nors vienu metu, kaip minėta, buvo laikomi 3–4 asmenys, tačiau kėdžių kamerose buvo tik dvi. Sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, neužtikrintas jų privatumas, jaučiamas nemalonus kvapas. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būdavo pilna tarakonų, nebuvo valomi langai, o dėl įstatytų grotų patys nuteistieji neturėjo galimybės prieiti ir išvalyti langus. Nors jam buvo užtikrinamas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas pasivaikščiojimų kiemeliuose, tačiau tai neatitiko tarptautinių standartų, pagal kuriuos suimtajam arba nuteistajam turi būti suteikta galimybė gryname ore praleisti 8 val. per dieną. Duše nebėgo šiltas vanduo ir nebuvo užtikrinta galimybė kartą per savaitę nusiprausti visą kūną po šiltu vandeniu. Teisės aktuose nustatytas 15 min. trukmės prausimosi laikas kartą per savaitę, pareiškėjo nuomone, yra šiurkštus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas bei tarptautinių standartų nesilaikymas. Kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, dėl to puvo čiužiniai, rūdijo metalinės lovos, o švaraus oro kiekis ir judėjimo greitis neatitiko norminių reikalavimų. Taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, kadangi natūralaus apšvietimo neužteko, o nuo elektros lempučių skleidžiamos šviesos stiprumo skaudėdavo galvą ir akis; kamerose nebuvo jungiklių, todėl nebuvo galimybės išjungti šviesą. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, nes žiemą buvo tik 10–14 laipsnių šilumos, o vasarą karštis siekė iki 35 laipsnių. Pažymi, kad tiekiamas maistas buvo neskanus, jo energetinė vertė nebuvo pakankama, todėl neužtikrinta maisto kokybė ir kiekis. Pasak pareiškėjo, ginčo laikotarpiu jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, sukėlusios jam dvasinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, blogą savijautą, turėsiančius įtakos jo psichikai ateityje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo jį atmesti; taip pat prašo pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Be to, Lukiškių TI-K negalėjo daryti įtakos suimtų ir nuteistų asmenų – tiek atvykstančiųjų, tiek esančiųjų įstaigoje, skaičiui. Dėl to kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytas ribas. Teigia, kad už tvarkos kamerose palaikymą atsakingi ir patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), todėl mano, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Nurodo, kad vidinių grotų įrengimas neprieštaravo galiojantiems teisės aktams ir nepažeidė kamerose laikomų asmenų teisių, priešingai, jos apsaugojo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo (daiktų, raštelių permetimas ir pan.). Teigia, kad sanitariniame mazge pagal teisės aktus turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančius teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, be to, tokie atitvėrimai negalėtų užtikrinti nuolatinės suimtųjų (nuteistųjų) kontrolės ir priežiūros. Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus, o asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsiradusio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigia, kad kamerose temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus, kadangi Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema ir šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Nurodo, kad buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitiko nustatytas normas. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K nurodė, kad laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema, o dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K asmenims suteikė galimybę gryname ore būti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, pareiškėjo minima 8 val. per dieną rekomendacija taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu, bet ne pasivaikščiojimui gryname ore. Mano, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
3. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl 12 448 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas M. M. kildina iš, jo nuomone, neteisėtų valdžios institucijos – Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K), veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. birželio 7 d.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).
6. Teismas, visų pirma, pažymi, kad ši byla jau kartą buvo išnagrinėta iš esmės, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-3433-463/2018, nusprendė pareiškėjo M. M. skundą patenkinti iš dalies, priteisdamas jam 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Kaip matyti iš VAAT minėto sprendimo, teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. birželio 10 d. taikė ieškinio senatį; tad teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
VAAT taip pat konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 7 d.) buvo padaryti šie pažeidimai:
1) kamerose teko mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. laikotarpiais 2015 m. birželio 11 d., nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 24 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d., nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. vasario 2 d., nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 8 d., nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 13 d. (2016 m. vasario 11 d. ne visą parą buvo laikomas kameroje Nr. 257), nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 1 d. (ne visą parą buvo laikomas kamerose Nr. 264 ir Nr. 107), 2016 m. kovo 4 d. (ne visą parą buvo laikomas kameroje Nr. 254), 2016 m. kovo 8 d. buvo laikomas nuo trijų iki dešimties asmenų kamerose Nr. 132, 336, 161, 309, 105, 257, 274, 264, 107, 254, 319, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas;
2) pareiškėjas 2015 m. birželio 11 d., 13 d., 16–24 d., 26–28 d., 30 d., laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 2 d., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 4 d. iki 2015 m. spalio 6 d., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 24 d., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. (buvo laikomas ne visą parą) iki 2016 m. vasario 10 d., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. kovo 1 d. (buvo laikomas ne visą parą), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. (buvo laikomas ne visą parą), 2016 m. gegužės 9 d. (buvo laikomas ne visą parą), laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 6 d. buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta tik 1,5 m aukščio pertvara, tačiau toks atskyrimas nėra laikomas pakankamu privatumui užtikrinti, todėl konstatuota, kad pareiškėjo teisė į privatumą minėtais laikotarpiais buvo pažeista;
Žemesnės instancijos teismas
3) pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose, įskaitant Nr. 106, 113, 115, 118, 119, 126, 132, 157, 161, 193, 199, 211, 254, 254, 255, 257, 264, 272, 274, 336, 358, 405, dėl kurių patikrinimo aktų ar kitų objektyvių duomenų nėra pateikta, kurie paneigtų pareiškėjo skundžiamus higienos normų pažeidimus, todėl teismas konstatavo, kad tose kamerose buvo skundžiami higienos normų pažeidimai ir dėl to Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus;
4) pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas gyvenamosiose kamerose trise laikotarpiais 2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 24 d., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d., 2016 m. sausio 22 d. (buvo laikomas ne visą parą), laikotarpiu 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. vasario 10 d., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 1 d. (buvo laikomas ne visą parą), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. gegužės 9 d. (buvo laikomas ne visą parą), kamerose esant įrengtoms tik 2 kėdėms vietoje 3 kėdžių, todėl pareiškėjui neužteko kėdžių ir vietos sėdėti prie stalo, o dėl to jo kalinimo sąlygos buvo bloginamos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Taigi, VAAT 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendime nustatė neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, susijusius su pareiškėjui suteiktu gyvenamuoju plotu kamerose, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, taip pat higienos normų reikalavimų neatitikimais bei inventoriaus trūkumu. Kiti pareiškėjo nusiskundimai, susikę su kalinimo sąlygomis, buvo atmesti kaip nepagrįsti.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A-459-525/2020, minėtą VAAT sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatytiems pažeidimams pagrįsti rėmėsi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir išvardijo laikotarpius, kuriais buvo padaryti nurodyti pažeidimai, tačiau konkrečiai neapskaičiavo ir nenurodė kiekvieno iš šių pažeidimų trukmės (nutarties 21 punktas). Be to, LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį, sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą; byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikšmiai, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais (nutarties 22 punktas). Taip pat LVAT konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimu ir jo dydžio nustatymui yra ypač aktualu tinkamai konstatuoti ne tik pažeidimo pobūdį, tačiau tiksliai nurodyti laiką (paromis, dienomis), kurį pareiškėjas praleido esant nustatytiems pažeidimams; tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas formaliai išdėstydamas laikotarpius, konkrečiai ir tiksliai nenurodė laiko, kiek tęsėsi kiekvienas iš nustatytų pažeidimų (nutarties 24 punktas). Šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti tinkamai apskaičiuota pažeidimų trukmė tam, kad būtų galimybė nustatyti priteistinos žalos dydį (nutarties 25 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Taigi, kaip matyti iš šių LVAT pateiktų išaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmos instancijos teismo nustatytais pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimais, susijusiais su jam (pareiškėjui) suteiktu per mažu gyvenamuoju plotu kamerose, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, taip pat higienos normų reikalavimų neatitikimais bei inventoriaus trūkumu, ir tai, kad pareiškėjas patyrė žalą; taip pat LVAT nurodė, kad pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Tad akivaizdu, kad šioje byloje yra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Tačiau tam, kad būtų galimybė nustatyti pareiškėjui priteistinos žalos dydį, LVAT pavedė pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo tinkamai apskaičiuoti pažeidimų trukmę, t. y. kiek konkrečiai tęsėsi kiekvienas iš nustatytų pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo yra privalomi aukštesnės instancijos teismo šioje konkrečioje byloje pateikti išaiškinimai. Tad nagrinėjant bylą bus atsižvelgiama į minėtus LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.
Tuo pačiu atsakovo atstovo pateikti argumentai, kad nėra jo neteisėtų veiksmų, taip pat jog šioje byloje pareiškėjui iš viso neturėtų būti priteista neturtinė žala, - atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
10. Šioje byloje, minėta, pareiškėjo reikalavimams taikyta ieškinio senatis, t. y. laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. birželio 10 d., todėl pažeidimai konstatuoti tik laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 7 d.
11. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimo, susijusio su per mažai jam tekusio gyvenamojo ploto.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 7 d.), laikomam kartu su kitais asmenimis ir mažesnėse nei priklauso kamerose, teko mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto šiais laikotarpiais: 2015 m. birželio 11 d. (1 parą), nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 24 d. (5 paras), nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d. (3 paras), 2016 m. sausio 25 d. (ne visą parą, todėl skaičiuojame kaip 0,5 paros), nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. vasario 2 d. (5 paras), nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 8 d. (5 paras), 2016 m. vasario 10 d. (1 parą), 2016 m. vasario 11 d. (0,5 paros), nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 13 d. (2 paras), nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. vasario 24 d. (9 paras), 2016 m. kovo 1 d. (0,5 paros), 2016 m. kovo 4 d. (0,5 paros), 2016 m. kovo 8 d. (1 parą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl Lukiškių TI-K ploto bei asmenų, laikomų jose, skaičiaus, matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. kovo 8 d. su pertraukomis pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas 34 paras; šiomis dienomis pareiškėjui teko apytiksliai nuo 2,46 kv. m iki 3,47 kv. m ploto, o visą kitą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį minimalaus ploto norma nebuvo pažeista. Taigi, pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, buvo pažeista 34 paras.
12. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų, susijusių su jo privatumo pažeidimu naudojantis sanitariniu mazgu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017; ir kt.). Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas, priimtas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Nustatyta, kad 2015 m. birželio 11 d. (1 parą), 2015 m. birželio 13 d. (1 parą), 2015 m. birželio 16–24 d. (9 paras), 2015 m. birželio 26–28 d. (3 paras), 2015 m. birželio 30 d. (1 parą), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. (71 parą), 2015 m. rugsėjo 12–15 d. (4 paras), 2015 m. rugsėjo 17–23 d. (7 paras), nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 2 d. (8 paras), 2015 m. spalio 4–6 d. (3 paras), 2015 m. spalio 8–22 d. (15 parų), nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. (12 parų), nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (19 parų), nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 10 d. (46 paras), 2016 m. sausio 12–21 d. (10 parų), 2016 m. sausio 23–24 d. (2 paras), 2016 m. sausio 25 d. (0,5 paros), nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 10 d. (16 parų), nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (18 parų), 2016 m. kovo 1 d. (0,5 paros), nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. (59 paras), 2016 m. gegužės 6 d. (0,5 paros), 2016 m. gegužės 9 d. (0,5 paros), nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (7 paras), nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 6 d. (13 parų) pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta tik 1,5 m aukščio pertvara.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad minėtas pažeidimas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. 327 paras.
13. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų, susijusių su higienos normų pažeidimu.
Pagal byloje esančius duomenis (Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų medžiagą ir pan.) ginčo laikotarpiu tikrintose kamerose Nr. 105, Nr. 107, Nr. 108, Nr. 121, Nr. 123, Nr. 125, Nr. 147, Nr. 210, Nr. 258, Nr. 309, Nr. 319, Nr. 386, Nr. 389, Nr. 400, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais, skundžiamų higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Tačiau pareiškėjas buvo laikomas taip pat ir kitose kamerose, apie kurių atitikimą higienos normoms informacijos nepateikta, t. y. 2015 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 132 (1 parą), nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 193 (4 paras), nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 336 (6 paras), 2015 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 119 (1 parą), nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 161 (3 paras), 2015 m. birželio 29 d. kamerose Nr. 126 ir Nr. 113 (1 parą), nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 157 (140 parų), 2016 m. sausio 22 d. kamerose Nr. 254 ir Nr. 211 (1 parą), 2016 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 255 (1 parą), 2016 m. vasario 11 d. kamerose Nr. 257 ir Nr. 274 (1 parą), nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 274 (17 parų), 2016 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 358 (1 parą), 2016 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 264 (1 parą), 2016 m. kovo 4 d. kamerose Nr. 254 ir Nr. 106 (1 parą), nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 106 (2 paras), 2016 m. gegužės 9 d. kamerose Nr. 405 ir Nr. 118 (1 parą), nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 272 (14 parų).
Kadangi nėra pateikta duomenų apie kitas kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad, nors nėra galimybės objektyviai patikrinti, ar kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo konstatuoti skundžiami higienos normų pažeidimai, tačiau jo teisinė padėtis negali būti bloginama ir dėl to konstatuotina, jog Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo skundžiamų higienos normų pažeidimų; tad šiuo aspektu pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, iš viso 196 paras.
14. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų, susijusių su inventoriaus trūkumu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas gyvenamosiose kamerose trise laikotarpiais 2015 m. birželio 11 d. (1 parą), nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 24 d. (5 paras), nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d. (3 paras), nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. vasario 2 d. (5 paras), nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 8 d. (5 paras), 2016 m. vasario 10 d. (1 parą), nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 13 d. (2 paras), nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. vasario 24 d. (9 paras), 2016 m. kovo 1 d. (0,5 paros), nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 3 d. (2 paras), 2016 m. kovo 8 d. (1 parą), 2016 m. gegužės 9 d. (0,5 paros).
Lukiškių TI-K nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Akivaizdu, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas trise, buvo tik dvi kėdės, nors pagal teisės aktus kėdžių turėjo būti trys. Kadangi Lukiškių TI-K nepaneigė fakto, kad kamerose trūko kėdžių, nepateikė duomenų apie tikslų kėdžių skaičių kamerose ginčo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo šiuos pažeidimus, LVAT sutiko su tokiu sprendimu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui nurodytais ginčo laikotarpiais neužteko kėdžių ir vietos sėdėti prie stalo 35 paras, o tuo jo kalinimo sąlygos buvo bloginamos.
15. Kiti pareiškėjo nurodomi laikymo sąlygų neatitikimai nėra išsamiai ir aiškiai detalizuoti, taip pat nėra įrodyti, tad tai negali būti pagrindu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
17. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
Nagrinėjamu atveju, minėta, LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjui M. M. turi būti priteista neturtinė žala pinigais.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; ir kt.).
Sprendžiant ginčus dėl asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų, Lietuvos administracinių teismų praktikoje vertinamas ir kumuliacinis kalinimo sąlygų poveikis, taip pat konkretūs pareiškėjo tvirtinimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016; 2016 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016; 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016 ir kt.).
19. Byloje neginčijamai nustatyta, minėta, kad pareiškėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigų kamerose: 1) pažeidžiant jo teisę į tinkamą ploto suteikimą, iš viso 34 paras; 2) pažeidžiant jo privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, iš viso 327 paras; 3) pažeidžiant jo teisę į tinkamą inventorių bei jo kiekį, iš viso 35 paras; 4) pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš viso 196 paras.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, nustatytų pažeidimų kumuliatyvų poveikį ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinus ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovas sąmoningai būtų stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, taip pat atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į tai, kad byloje nenustatyta, jog minėti pažeidimai realiai būtų neigiamai atsiliepę pareiškėjo sveikatai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
21. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.