- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-821-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00566-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. M., I. M.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. M. ir I. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8339-559/2023, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei taikyti restituciją natūra – grąžinti G. M. ir R. M. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika, jog turtas bus perleistas asmenims, iš kurių jį išreikalauti, taikius restituciją, taptų neįmanoma, sumažėtų jo vertė. Įvertinus itin reikšmingą G. M. skolos dydį, nėra abejonių, kad visas ginčo turtas privalėtų būti realizuojamas, vykdant išieškojimą, dėl ko egzistuoja rizika, kad ginčo turtas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus perleistas, siekiant išvengti išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims.
5. Teismas nurodė, kad, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, jo akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Ieškovė savo reikalavimą grindžia ieškinyje aiškiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šioje proceso stadijoje nėra duomenų, liudijančių akivaizdų ieškinio nepagrįstumą.
6. Ieškovės reiškiamo reikalavimo patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą, todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti dar ir kiti ginčo nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti apsunkintas, kadangi ieškovė ginčija nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį. Kol ginčijamas minėtas sandoris, atsakovai gali disponuoti pastarųjų vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu. Atsakovėms A. M. ir I. M. perleidus ar kitaip suvaržius teises į nekilnojamąjį turtą, būtų apsunkintas galimai ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju priimto sprendimo vykdymas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovės A. M. ir I. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šiuo atveju svarbu įvertinti visas aplinkybes, būtinas objektyvios tiesos nustatymui, ir individualizuoti esamą situaciją. Ieškiniu ginčijamas 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytas sandoris, G. M. neturint jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei. Be to, ieškovė yra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pareikšti. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM turi prieigą prie VĮ „Registrų centras“ ir nuo patikrinimo akto surašymo dienos, t. y. 2018 m. spalio 18 d., turėjo pareigą įvertinti G. M. sudarytus sandorius, tuo labiau, kad ieškinyje nurodo, jog G. M. nuo 2016 m. gruodžio 15 d. turi prievolę ieškovei. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo G. M. ir R. M. turimų kreditorinių įsipareigojimų I. M. ir A. M., kadangi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos A. M. piniginės lėšos. I. M. skolino G. M. ir R. M. pinigines lėšas namo įrengimui.
7.2. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas visiškai nevertino atsakovių, kurioms nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, sąžiningumo. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jų ketinimą perleisti turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų. Šio turto savininkėmis apeliantės tapo dar 2017 m. rugsėjo 13 d. ir ieškinio pateikimo dienai nekilnojamasis turtas vis dar yra jų dispozicijoje. Nei didelė skolos suma, nei atsakovių I. ir A. M. turtinė padėtis pačios savaime nėra priskiriamos prie grėsmę sprendimo vykdymui patvirtinančių aplinkybių. Ieškovė nėra pateikusi jokių, net tikėtinų, įrodymų, pagrindžiančių atsakovių I. M. ir A. M. nesąžiningumą.
7.3. Teismas apeliančių neinformavo apie priimtą teismo procesinį sprendimą areštuoti joms nuosavybės teise priklausantį turtą.
8. Atsakovės su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį, banko sąskaitos išrašą, susitarimą dėl kreditų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atsakovių atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai neturės įtakos teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, jie gali būti teisiškai reikšmingi, bylą nagrinėjant iš esmės, vertinant ieškinio pagrįstumą. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Kadangi pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, juos atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui ieškinį atsakovams A. M., R. M., I. M., G. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kartu prašydama taikyti restituciją natūra – G. M. ir R. M. grąžinti 2017 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
16. Pažymėtina, kad, atliekant ieškinio preliminaraus, tikėtino pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan.
17. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
18. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė savo ieškinio pagrįstumą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, nėra vertinami šalių pateikti įrodymai, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu, atmestini.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys (pareiškimas) būtų patenkintas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo rizikos (CPK 144 str. 1 d.).
21. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).
22. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo. Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių padėtį nepakitusia (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).
23. Ieškovė grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui grindė aplinkybe, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės gali perleisti joms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio sugrąžinimo siekiama byloje pareikštu ieškiniu, tretiesiems asmenims, dėl ko neliktų sprendimo įvykdymui įgyvendinti reikalingo turto, o teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
24. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo.
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir restitucijos, sugrąžinant perleistą nekilnojamąjį turtą natūra, taikymo. Ieškinio reikalavimų patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų nekilnojamąjį turtą. Taigi, atitinkamų draudimų nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas ir būtinumas ginčo objekto statusą išlaikyti nepakitusį, siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad, perleidus ar kitaip suvaržius teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, būtų apsunkintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
26. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.