Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam K. O., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei, nuketėjusiosios Kari E. O. įstatyminei atstovei Simonai Grėbliūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. O. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Norvegijoje, Norvegijos Karalystės pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirba žurnalistu, rašytoju savarankiškai, gyvena (duomenys neskelbtini), Norvegija, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. O. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei

2014-05-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stipriai laikydamas savo mažametę dukrą Kari E. O., gim. 2004 m., už rankos ir alkūnės, nutempė ją į kambarį, tyčia pargriovė ant grindų, įkišo pirštus jai į burną bei tyčia ją spausdamas, sukėlė mažametei nukentėjusiajai Kari E. O. fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką stvėrė ją gulinčią ant grindų už abiejų pečių, tyčia stipriai spaudydamas kairįjį petį ją purtė, taip mažametei nukentėjusiajai Kari E. O. padarė kraujosruvas kairio peties srityje ir kairiajame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G1903/14 (01)), tuo sukėlė mažametei nukentėjusiajai Kari E. O. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. K. O. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 str.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis K. O. nurodė, jog kaltinamąjį aktą gavo jam suprantama kalba, kaltinimą supranta, kaltės neprisipažįsta. Paaiškino, kad jam kaltinimų buvo ne vienas. Praėjus mėnesiui po įvykio jis buvo iškviestas apklausai, keletą dienų iki šio įvykio vyko tėvų susirinkimas mokykloje ir viena dukros draugės motina pasakojo, kad E. draugei ar mobiliajame telefone, ar planšetėje rodė kaltinamojo draugės Aušros nuotraukas. Tuo metu E. gyveno su motina, nors buvo kitoks susitarimas. Kaltinamasis tą dieną nuėjo į mokyklą ir pasakė E., kad nori su ja pasikalbėti. Tai buvo apie 16-17 val., pėsčiomis jie ėjo Gedimino prospektu. Nusprendė iš karto pasikalbėti su dukra. Ji atsisėdo ant lovos, o jis atsisėdo šalia ant kėdės ir paklausė, ar ji jam turi ką papasakoti. Ji pasakė, kad nieko blogo nepadarė. Papasakojo visą situaciją ir paprašė E. telefono. Ji suprato, apie ką kalbama, kaltinamasis paprašė jos pasakyti savo slaptažodį. Ji pradėjo verkti bei išsisukinėti, po kurio laiko vis dėlto pasakė. Kaltinamasis surado nuotraukas. Jis su ja kalbėjosi ir norėjau priversti susimąstyti. Ji tiesiog verkė ir nenorėjo kalbėti. Liepė jai sėdėti kambaryje ir pagalvoti apie savo elgesį, kol ateis A., o pats nuėjo į virtuvę gaminti maisto. Po kažkiek laiko vaikas apsiramino, bet liko savo kambaryje. Kažkur po 20 min. grįžo A.. Dukra buvo nusiminusi ir jai buvo gėda. Kaltinamajame akte parašyta, kad jis atėjęs į mokyklą, šaukė ant E., tempė ją per gatvę, tačiau jeigu taip būtų buvę, jam dėl to ką nors būtų pasakę mokytojai ar kiti mokiniai. Tuo metu buvo intensyvus eismas ir jis tiesiog ją paėmė už rankos, jokio smurtinio veiksmo nebuvo. Visą laiką kol gyveno Gedimino pr. iš lauko pusės tualeto durų nebuvo galimybės atrakinti. Vaikas smuiku grojo gatvėje tam, kad užsidirbtų pinigų. Kaltinamasis tam prieštaravo, mano, kad pinigai galėjo atitekti buvusiai žmonai. E. daug meluoja ar prisigalvoja. Jam yra labai nesmagu dėl tokio dukters elgesio. E. pabuvusi su mama pasikeitė į blogąją pusę.

Pokalbio su vaiku metu kaltinamasis kalbėjo aiškiai ir griežtai, bet nerėkdamas. Su ja kalbėjo norvegiškai. Dukra neturi problemų dėl kalbos supratimo. Rugpjūčio mėnesį ji pradėjo lankyti mokyklą Norvegijoje todėl ji norvegiškai kalba dar geriau. Ji turi geriausius įvertinimus. Bendraujant su vaiko motina nei karto jai negrasino. Jam pačiam grasino jos brolis ir ji pati. Bendraujant su Rūta ji nieko nežinojo apie daromus garso įrašus. Tai buvo vienintelis kaltinamojo įrodymas, kai vykdavo kažkokie konfliktai. Iki šio įvykio neįrašinėjo pokalbių. Negalėjo patikslinti, ar A. nuotraukos buvo telefone, ar planšetėje. Susirinkimas buvo ketvirtadienį, o visas veiksmas vyko pirmadienį. Keletą dienų svarstė, kaip reikėtų su dukra pasikalbėti apie tai. Įrašinėti pokalbius pradėjo todėl, kad buvo susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Motina neišleisdavo dukros pas kaltinamąjį pagal susitarimą. Buvo susirūpinęs, nes vaikas buvo pagautas ne kartą meluojant. Susirūpino jos raida, psichologine būkle. Nieko negali paaiškinti ir pakomentuoti apie sužalojimus. Nuo gegužės 21 iki birželio 6 d. yra pakankamai ilgas laikotarpis. Nieko nežinojo, kas vyksta iki tol, kol buvo iškviestas į policija. Iki išsiskiriant su R. O. sunkiausias metas vaikui buvo 2014 m., ji buvo pasimetusi, nežinojo kaip elgtis. Šiuo metu santykiai yra puikūs. Buvo periodų, kai dukra buvo pagaunama meluojant. Buvo momentų, kai santykiai buvo draugiški ir geri, buvo ir blogų momentų. Jai gyvenant SOS kaime, santykiai buvo geresni nei vėl grįžus į namų aplinką.

Dėl įvykio 2013 m. ir santykių su dukra - viską yra sudėtinga prisiminti, nes įvykis ganėtinai senas. Jam pasirodė, kad dukra tik pasivalė dantis ir jis parodė, kaip tai turi būti daroma. Žaidžiant pvz. gaudynes galima sugriebti ir už plaukų, ir už rankos bet tai neturi būti laikoma kaip noras kažką padaryti ar sukelti skausmą. Niekada nesielgė taip, kad sukeltų dukrai skausmą. Nieko konkretaus iš kaltinamojo akto nebuvo. Ji buvo nusiminusi, verkė, buvo pagauta meluojant. Negali pasakyti, ar ji buvo užsirakinusi tualete. Galbūt kaltinamasis pajudino durų rankeną, atrakinti nebandė, nes tualetas iš išorės neatsirakina. Kada matėsi su dukra prieš gegužės 21 d. ir po to, neprisimena. Pas dukrą į mokyklą užeidavo dažnai. Mano, kad matė ją ir susirinkimo dieną. Taip pat dukrą matė maždaug savaitė po įvykio. Nei dukra, nei motina nesakė, kad yra pareiškimas. Apie tai sužinojo tik iškviestas į policiją. Santykiai su dukra dabar yra puikūs. Ji integravosi Norvegijoje. Viskas yra puiku, kol nepradeda klausinėti apie mamą. Dukra apie mamą kalba bendromis frazėmis ir neatvirauja. Mano, kad su mama bendrauja reguliariai, gal net ir kasdien. Motina su dukra Norvegijoje skambinasi telefonu (t. 1, b. l. 188-189).

Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-69). Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog E. rodė mokykloje Aušros nuotraukas, padarytas vonioje, kur ji nufotografuota be drabužių. Jis apžiūrėjo E. planšetinį kompiuterį ir iš tikrųjų pamatė Aušros nuotraukas vonioje, jas vėliau ištrynė. Apie nuotraukas nusprendė pakalbėti su E., 2014-05-21 atėjo į mokyklą, norėjo pasikalbėti su E.. Pokalbio metu namuose su E. kaltinamasis planšetėje jai parodė nuotraukas, nes mergaitė neigė jas padariusi. Jas pamačiusi mergaitė apsiverkė, pradėjo atsiprašinėti. Jis pasakė, kad vaikas turi atsiprašyti ne jo, o Aušros, pasakė, kad ji turi neišeiti iš kambario, turi pagalvoti apie savo pokalbį, pats išėjo į virtuvę. E. liko kambaryje, jis uždarė, bet neužrakino duris. Po pusvalandžio grįžo Aušra, E. su ja kalbėjosi lietuviškai. Daugiau su E. apie įvykį nekalbėjo, nuotraukas ištrynė. E.pabėgusi nuo jo nebuvo, nebuvo užsirakinusi tualete, tualeto durys iš išorės neatsirakina, nebuvo jos paėmęs nei už rankų, nei už alkūnės, nebuvo pargriovęs ant grindų, fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo (t. 1, b. l. 68-69). Šias aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 74-79).

Apklausta kaip liudytoja R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra E. O. tėvas. Paaiškino, kad pirmi įvykiai buvo dėl E. nesilankymo mokykloje, vėliau bendravo su tyrėja dėl smurto. Kai buvo apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu atsiminė įvykį, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo gegužės 21 d. Tai buvo pavasaris. Šiaip po pietų vaiko pasiimti ateidavo arba tėvas, arba jo draugė, kartais ji į namus eidavo viena. Tą dieną atvyko tėvas ir tarp jų vyko pokalbis. Jokių veiksmų apie ką kalbėjo tyrėja tuo metu nebuvo. Tėvas kalbino ją vykti į namus. Paskui atrodo vaikas išėjo. Tai galėjo būti tarp 15-17 val. Pas juos yra popietinė grupė. Vaikas ruošia pamokas, groja, vyksta popietinė veikla. Ji su E. bendraudavo nuo ryto iki vakaro. Planšetinio kompiuterio ji neturėjo. Kartais atsinešdavo telefoną. E. turėjo paprastą telefoną, tikrai ne išmanųjį. Vaikai telefonus laikydavo kišenėse, nes mokykloje jų nenaudodavo. Popietinėje grupėje taip pat nematė, kad ji būtų naudojusi telefoną. Niekada nematė, ar E. turėjo planšetinį kompiuterį. E. buvo labai uždara. Apie tėvą, šeimą nepasakojo. Ant E. kūno niekada nebuvo pastebėta sužalojimų. Nematė, kad E. kažkam ką nors būtų rodžiusi telefone. Planšetės su ja niekada nematė. Iki pirmo skambučio iš vaikų teisių nepagalvojo, kad ji turi problemų. Ji buvo rami, draugiška, šiltas vaikas. E. dažnai ryte vėluodavo į mokyklą ir būdavo, kad praleisdavo pamokas, todėl ir bendravo su vaikų teisėmis, tačiau jie neklausdavo, dėl kieno kaltės vaikas neatvyksta į mokyklą. Tėvą mokykloje matydavo. Jis neateidavo į susirinkimus, mano, kad dėl kalbos barjero. Negalėjo pasakyti, kad tėvo ir dukros bendravime būtų kažkokių tai problemų. Pykčių tarp jų nepastebėjo. Tėvas klausdavo kaip vaikui sekasi. Sunkiau bendrauti buvo dėl kalbos barjero. E. niekada neišsidavė dėl sunkumų su tėvu ar motina. Įvykio dieną tėvas bandė įkalbinti vaiką eiti į namus, apie ką jie kalbėjosi, liudytoja negalėjo pasakyti. Tėvas su vaiku bendravo. Jis bandė ją įkalbėti. Vaiko veide kažkokių tai papildomų emocijų, kurios išduotų jaudulį - nebuvo. Nepastebėjo, kad bendravimas būtų piktas (t. 1, b. l. 189-190).

Apklausta kaip liudytoja E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra psichologė, buvo koordinatorė ir psichologė. E. prisimena, nes vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. pabaigoje buvo atsiuntęs raštą, kad būtų teikiamos konsultacijas E., nes galimai jos būklė nėra labai gera, tėvai konfliktuoja dėl jos auklėjimo ir nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. balandžio, mergaitė lankė konsultacijas. Liudytoja buvo susitikus ir su tėčiu ir su mama. E. iš pradžių buvo žymiai daugiau nerimastinga, ji turėjo mokyklinių problemų, stengėsi bėgti iš pamokų, iš jos suprato, kad jos būsena buvo nerami, dėl neapibrėžtos gyvenamosios vietos, ir kas už ją atsakingas. Tada vaiko teisių apsaugos skyrius inicijavo posėdį, kur mergaitė buvo patalpinta į SOS kaimo laikinuosius globos namus, ir per tą laiką derino grafiką. Buvo nustatyta, kad jos gyvenamoji vieta bus su tėčiu, tada pavyko viską stabilizuoti ir mergaitės būsena pagerėjo. Paskutiniu metu jos nematė, nes ji buvo išvykusi gyventi į Norvegiją. Konsultacijų pradžioje mergaitė rodė padidintą susirūpinimą dėl mamos savijautos ir sveikatos. Stengėsi kontaktuoti, visada skambino mamai, kas įrodė, kad ji labai nerimavo. Santykiuose su tėčiu iš pradžių buvo priešiškumo, nes tėtis kūrė naują partnerystę. Tuo metu buvo pykčio, nes ji pagal savo amžių rodė ypatingą susirūpinimą, kad ji turi pasirūpinti mama, vėliau tas keitėsi, mama ją lankydavo, tapo valdoma, nes iš pradžių atrodė, kad ji nevaldoma, ne dėl to, kad pas tėtį būtų blogai, bet ji jautė didelį nerimą dėl to, kas atsitiks su mama. Mergaitė to labai apibūdinti negalėjo, tačiau liudytoja turbūt daugiau girdėjo iš tėčio ir iš tarnybų, kad mama turėjusi didesnių problemų, vartojusi alkoholį, kad mergaitė grojusi gatvėje su smuiku, mergaitė apie tai pasakojusi, kad ji pinigėlius pagrinde atiduoda mamai, mama sakydavo, kad jai blogai, ir mergaitė pradėjo labai rūpintis ta situacija. Mergaitė yra minėjusi, kad tėvai pykdavosi, bet kokio pobūdžio pykčiai, kaip jie atrodė nepasakojo, bet ji jautė baimės nerimą. Tiksliai datų negali pasakyti, bet kad jos atžvilgiu tiesiogiai būtų smurtauta nėra minėjusi, bet kad ji buvusi kaip liudytoja tokių scenų, liudytoja mano, kad buvo. Jie norėjo pagerinti vaiko būklę, konsultuotis su jos tėvais, pasitarti kaip sureguliuoti santykius tarp jų, kad sumažinti jos nerimą, chaotiškumą, todėl buvo pritaikyta tokia priemonė patalpinti į globos namus, kad nei viena pusė nebandytu jos paveikti. Lūžis atsirado prieš Kalėdas 2014 m. Negalėjo pasakyti dėl kokios priežasties, tai buvo pastebima. Pradėjus gyventi globos namuose iš pradžių buvo blogas periodas, bet vėliau sumažėjo ir mokykloje geresni rezultatai tapo. Kada jau mergaitei buvo paskirta su tėčiu gyventi, tėtis buvo inicijavęs kelis pokalbius, dar vieną iniciatyvą jis parodė liepos pabaigoje, kai centras gavo tokį laišką, gal jie galėtų jai ką nors rekomenduoti Norvegijos mokykloms, geresnei vaiko savijautai, adaptacijai (t. 2, b. l. 42-44).

Apklausta kaip liudytoja T. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta K. ir R. O.. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2011 m. lapkričio 23 d, išbraukta 2015 m. šiuo laikotarpiu mes su šeima bendravom, tiesiog per visus tuos metus, buvo stebima šeima, lankomasi, vykdomos konsultacijos, šalys kaltina vienas kitą smurtu vaiko atžvilgiu. Šeimoje buvo vienas vaikas, E.. Su E. neteko bendrauti, bendravo dažniausiai su mama. Nuolat buvo tos problemos, kad E.nuolat išreikšdavo, kad tėtis prieš ją smurtavo, o mamą visada gindavo, bet visada būdavo su mama, todėl jie ir siuntė darbuotoją išsiaiškinti, ką mergaitė jaučia, ką galvoja. Darbo su šeima metu bendraudavo tiek su Knut, tiek su Rūta, abu skundėsi, tekdavo išklausyti vieną nuomonę, tada kitą, dėl to būdavo susitikimai organizuojami vaikų teisų apsaugos skyriuje. Skundžiamasis būdavo, kad už plaukų patempdavo, už rankos, kažką stipriau suimdavo. Pokalbių su vaiku metu dažniausiai būdavo mama, yra tekę kalbėti ir su mergaite viena, ji irgi sakė, kad tėtis mane skriaudžia, bet ir gi kažkur kažką patempia, kažko neleidžia. Vaikas tai išreikšdavo tiesiog žodžiu, ko nors pastebėję mėlynių ar pan. nebuvo. Prieš mamą vaikas nesakydavo nieko blogo. Liudytoja apie tėvą nieko neturi blogo pasakyti, jis tikrai domėdavosi, blogo elgesio iš jo pusės nėra pastebėjusi, o mama pastebėta ir neblaivios būsenos, yra tekę ir kviesti greitąją. Būdavo drabužiai išmėtyti, mergaitė negalėjo patekti į namus, ir tada buvo tėtis kviečiamas iš Norvegijos, administracinė byla yra mamai. Dažniausiai būdavo iš tėčio pusės gauta informacija, kad Rūta grįžo neblaivi ir naktį, ir paryčiais, paskui bandydavo kalbėti su mama, bet ji teigdavo priešingai. Mama skųsdavosi, kad vyras prieš ją smurtauja, kad jis neblaivus grįžta, ant mergaitės puola, jos negali išsimiegoti.

Apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje R. O. parodė, kad ji pati įvykio nematė ir negirdėjo. E. telefonas buvo išjungtas, tada ji paskambino tėčiui, kuris pasakė, kad tegul ji elgiasi normaliai, tada ji gaus telefoną. Liudytoja išgirdo, kad E. verkė. Po pusvalandžio atėjo pas liudytoją ir buvo linksma, nieko nesakė. Liudytoja klausė, kas ten vyko. E. atsakė, kad ai nieko tokio, žinai kaip tėtis, atėjo į mokyklą, pašaukė ir viskas. Kitą dieną liudytoja klausė E., kas tau yra su tais dantimis. E. sakė liudytojai, mama čia neraudona? Liudytoja jai sakė, ne, nuo ko turėtų būti raudona. Tada E. pasakė, kad vakar tėtis buvo labai piktas, ji užsirakino tualete, jis išlaužė duris, nusivedė į kambarį, paguldė ant grindų ir sukišęs visą ranką į burną spaudė dantenas. Klausė E., ką dabar darom, sakė paskambinti inspektorei, kaliausė, ar E. sutinka, kad paskambintų inspektorei. Ji sakė, taip, kad jo bijo. Tada liudytoja paskambino inspektorei, sakė, kad nieko nematė. Inspektorė tada pakalbėjo su E., sakė, kad jeigu ji nori rašyti pareiškimą, tai turi apsispręsti, kad ją visur kvies ir visur jis sakys tą patį, tada galbūt kažkas pasikeis. Tada jos nuėjo į policiją ir liudytoja, kaip vaiko atstovė, viską surašė, ką pasakojo E..

Į klausimus paaiškino, kad burnoje nieko ypatingo nebuvo, bet tas dantenų spaudimas, stipriai spaudžia. Liudytoja tai suprato, nes kaltinamasis pastoviai liudytoją mušdavo, jis gali visą kumštį sukišti, jai tik dabar visi dantys atsistatė. Dėl įvykio kalbėjo su inspektore A. J.. Ji sakė, kad vaikeli tu turi apsispręsti, nes žinok, kad bus tas pats, ją kvies į policiją. Liudytoja paskambino Alinai, kuri su E. pašnekėjo, sakė, kad ji turi būti pasiruošusi. E. tada buvo 10 metų. E. pasiskundė kitą dieną, sakė, kad buvo labai sunerimusi, labai verkė, sakė buvo taip baisu, kad nenorėjo prisiminti. Įvykio dieną ji išėjo į mokyklą, o tėtis ją pasiėmė. Iškarto po įvykio ji buvo atėjusi pas liudytoją. Buvo atjungtas jos telefonas, paskambino vyrui, kuris pasakė, ji privalo elgtis gerai, sakė, tegul ji atsiprašo, tada jai leis eiti pas motiną, ji atėjo po kokio pusvalandžio, buvo labai linksma, viskas gerai, nieko nesakė. Įvykis galėjo būti maždaug apie 5 val. ir tai buvo prieš ateinant sugyventinei. Neprisiminė, kokį telefoną tuo metu turėjo E., kompiuterio niekada neturėjo, planšetę atrodo turėjo. Planšetę atrodo nešėsi į mokyklą, bet mokytoja neleido. Įvykis galėjo būti 2014 gegužės 21 d. Vaikas tuo metu gyveno su liudytoja. Nebuvo susitarimo, kada galėjo būti pas tėtį, liudytoja tą diena nežinojo, kad tėtis paims ją iš mokyklos. Šiuo metu jai leidžiama matytis su dukra, pasimatymų datos nėra nustatytos datos. Motinos valdžia neapribota, Liudytoja šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje. Teigė, kad jai buvo iškeltas ultimatumas vyro, arba ji turiu paskambinti prokurorei ir pasakyti, kad melavo, arba ji nematys E. ir iki sausio mėnesio ji jos nematė. Su dukra susitikdavo vasarą, jų santykiai nuostabūs. Pas tėvą dukra nepatenkinta, nes turi netikrą brolį, kuris yra vyro sugyventinės 6 metų sūnus, turi protinį atsilikimą, jis nuolat lenda prie jos. Liudytoja nebuvo dabartinėje dukros mokykloje, ten nebuvo nuvažiavusi. Nuo jos gyvenamosios vietos iki tenai yra 2 val. traukiniu. E. nuo Naujų metų pas ją buvo 5 dienas. Vaikas niekuo nesiskundė, tačiau sakė, kad kai jis išvažiuoja, ji turi prižiūrėti mažąjį broliuką, žodžiu kaip auklė dirba, neturi savo gyvenimo. Su dukra bendrauja per instagramą, facebooką kiekvieną dieną. Su nuotraukomis buvo įvykis, tačiau tai buvo labai seniai. Dukra buvo nufotografavusi K. ir jo draugės lytinį aktą ir rodė klasiokėms. Nufotografavo mobiliuoju telefonu, neprisiminė, ar tai buvo prieš šį įvykį, ar po jo. Tačiau konkrečioj situacijoje liudytoja nesieja tėvo elgesio su minėtu atveju. Dėl nuotraukų išsiaiškino su vaiku, sakė, kad negražu taip daryti, taip pat tarpusavyje išsiaiškino su K. ir Aušra. Po aiškinimosi vaikas nakvojo pas liudytoją, neatsimena, kada dukra ėjo pas tėvą. Vaikas jai niekada nenešė pinigų, vieną karta jis buvo pasiskolinus 50 eurų, bet gražino, namuose visko buvo, buvo užgrūsti namai visokiais žaislais. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paaiškino, kad buvo didelis spaudimas jai, grasinimai, gąsdinimai, šantažas, advokatė pasiūlė, kad su tokiu vyru geriausia pasirašyti taikos sutartį, o po to atsistoti ant kojų ir atsiimti vaiką, nes sakė, kad liudytoja atsidurs ligoninėje. Daug kartų buvo ikiteisminių tyrimų pradėta ir jos, ir Knut atžvilgiu. Ji buvo bausta administracine tvarka, dėl alkoholio vartojimo. Neatsiminė, kas buvo tada, kai batai buvo išmesti, ji buvau šoke. Atrodo nebuvo kviesta policija.

Teismo posėdyje perklausius kompaktiniame diske (t. 1, b. l. 209, 80) esančius garso įrašus liudytoja R. O. paaiškino, kad negali pasakyti, ar šiuose įrašuose užfiksuotuose pokalbiuose kalbėjo ji, su kuo vyko juose įrašyti pokalbiai, juose esančių pokalbių neprisimena, savo balso neatpažįsta. Vėliau teigė, kad yra ir jos balso, tačiau negali 100 procentų pasakyti, kad visuose pokalbiuose yra jos balsas (t. 2, b. l. 45-51).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. O. parodė, kad 2014-05-22 dukra atėjo iš mokyklos į jos gyvenamąją vietą. Persirenginėdama parodė savo mėlynes ant kairio žasto. Neleido prie tos vietos prisiliesti, nes jai skaudėjo. Dukra pasakė, kad tai vakar padarė K. O.. Ji pradėjo dukros klausinėti, kas atsitiko. Dukra pasakė, kad 2014-05-21 apie 16:00 val. tėvas atėjo į mokyklą jos pasiimti, buvo labai piktas, atėmė telefoną, stvėrė už rankos ir išsitempė jėga verkiančią į savo gyvenamąją vietą. Visą kelią tėvas rėkė ant dukros ir kartojo, kad reikia jiems pasikalbėti. Dukra nesuprato, dėl ko buvo supykęs tėvas ir norėjo pasikalbėti. Ji paminėjo, kad tėvas dažnai būna toks piktas ir ji nesupranta kodėl. Kai įėjo į butą E. užsirakino tualete, bandydama pasislėpti nuo tėvo, nes jo labai bijojo. Knut atrakino tualeto duris, nusivedė E. į kambarį, pargriovė ant grindų ir su savo pirštais pražiodė, stipriai spaudė dantis ir jų dantenas, taip pat stipriai purtė ir spaudė kairį petį. E. buvo labai išsigandusi, nesuprato, dėl ko tėvas taip elgiasi ir kad jis bijo grįžti pas tėvą (t. 1, b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji Kari E. O. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šioje apklausoje ji parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta į teismą. Paaiškino, kad 2014-05-21 ji buvo mokykloje, visi valgė vakarienę, ji turėjo ant stalo telefoną, tėtis jį paėmė, įsidėjo į kišenę ir pradėjo rėkti ant jos. Dėl ko jis rėkė, ji nesuprato. Kai pabaigė valgyti, tėtis stvėrė jai už rankos ir nusitempė pas save namo. Namai yra netoli mokyklos, nepaleisdamas rankos tėtis tempė ją iš mokyklos iki namų, sakė turi pasišnekėti. Dėl ko pasišnekėti, neminėjo. Kai atitempė į butą, jame buvo tik jis ir tėtis, jis uždarė buto duris. Liudytoja išsigando ir tada nubėgo į tualetą ir užsirakino, o jos tėtis kažkokiu būdu atrakino duris. Išsigando, nes tėtis rėkė ant jos, paskui laikė ranką. Kai tėtis atrakino tualeto duris, stvėrė vėl už rankos, nutempė į kambarį, pargriovė ant grindų. Tada tėtis įkišo pirštus jai į burną, spaudė ir jai labai skaudėjo. Ji verkė ir šaukė. Jis kartojo, kad turi pasikalbėti, bet ji nesuprato, dėl ko. Kiek laiko tai truko, negalėjo pasakyti. Tuo metu ji dar gulėjo ant grindų, tėtis vis kalbėjo, kad reikia pasikalbėti. Kai tėtis spaudė už kairio peties – labai skaudėjo. Tada jis ją pakėlė, ji atsisėdo ant kėdės. Daugiau jos nelietė, tik kažką kalbėjo, ji nesuprato ką. Jis kalbėjo norvegiškai, ji viską supranta norvegiškai, bet kadangi jis kalbėjo rėkdamas, todėl nesuprato. Po to jis aprimo, nes kažkas paskambino telefonu, kol jis kalbėjo telefonu, liudytoja atsisėdo ant grindų prie durų ir pradėjo verkti. Jis vėl priėjęs kažką pasakė, bet ji nesuprato ką. Kai jis aprimo, ji pradėjo piešti, o tėtis sėdėjo prie stalo. Ji prašė leisti eiti pas mamą, bet jis neleido. Prašė apie 7 kartu, bet jis neleido. Daugiau jos nelietė, tik buvo piktas ir bambėjo. Tada ji pradėjo jo atsiprašinėti, prašyti leisti pas mamą, verkti, kad paleistų pas mamą, nors ji nieko blogo nebuvo padariusi. Prašė leisti paskambinti mamai, bet jis neleido, tikriausiai dėl to, kad ji verkė. Paskui paleido ją pas mamą, atidavė mobilųjį telefoną, bateriją ir kortelę. Ji išėjo, o tėtis ėjo jai iš paskos. Kitą dieną papasakojo mamai, kad tėtis ant jos rėkė. Kitą dieną pasakojo todėl, kad tą pačią dieną nieko nenorėjo prisiminti. Mama kreipėsi į gydytoją, nes jai ant kairio peties atsirado mėlynės. Gydytojas ją apžiūrėjo. Anksčiau irgi būdavo tokių atvejų su tėčiu, bet tada tėtis buvo ypatingai piktas, anksčiau irgi stverdavo už riešo, už ko dar stverdavo neprisimena (t. 1, 29-30). Savo parodymus K. E. O. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 34-38).

Apklausta teismo posėdyje nepilnametė nukentėjusioji Kari E. O. paaiškino, kad jai šiuo metu yra 12 metų, mokosi Norvegijoje, 6-oje klasėje, sekasi visai gerai. Vilniuje buvo beveik taip pat kaip ir dabar. Su draugais žaisdavo, bet neprisimena, ką tiksliai. Kai ėjo į mokyklą, turėjo telefoną. Tą laiką nori pamiršti, nes tėvai labai pykosi, reikėjo eiti į policiją. Daugiau nieko neprisimena. Ją čia pasikvietėte pasikalbėti kaip, jai buvo anksčiau ir kaip dabar. Prieš dvejus metus, ji buvo supykusi ant Aušros, todėl paėmė telefoną ir nufotografavo ją, kai ji buvo neapsirengusi. Po to ji parodė tas nuotraukas keletui draugių. Kas buvo toliau nebeprisimena. Kaip draugės reagavo neprisimena. Nuotraukas matė tik dvi draugės. Apie tai sužinojo kažkas iš suaugusiųjų, vienos draugės mama ir jos tėtis. Tada tėtis supyko, atėjo į mokyklą jos pasiimti. Ji suprato, kad jis supykęs, nes kai grįžo namo, jis pradėjo su ja kalbėti griežtu balsu. Jis suėmė ją už rankos ir jai nestipriai skaudėjo, jis turbūt net nesuprato, kad jai skauda. Kas buvo toliau nebeprisiminė. Jis ją paleido ir paprašė planšetės, ji atidavė ją ne iš karto, vėliau sutiko ją atiduoti, ir jis ištrynė nuotraukas. Neprisiminė, ar čia tą pačią dieną ar kitą, o gal tą pačią dieną apie nuotrauką sužinojo A., ji buvo nuliūdusi, gal ir supykusi. jos pasikalbėjo ir ji atsiprašė. Jos padavė viena kitai rankas.

Tėtis atrodo suėmė ją už peties, ji norėjo eiti, o jis norėjo ją sustabdyti, tai ir suėmė. jai iš tikrųjų skaudėjo. Ji nenorėjau atiduoti planšetės ir atsidūrė ant kilimo. Ar vyko dar kažkas daugiau neprisimena. Jai tėtis kažką pasakė, ji atsistojo nuo kilimo ir atsisėdo ant lovos. Tada atidavė planšetę, tėtis ištrynė nuotrauką ir jie dar pasikalbėjo. Mano, kad pirštus jis įkišo nenorėdamas. Tuo metu ji galvojo, kad elgiasi blogai, tuo metu ji verkė, nes tėtis kalbėjo labai griežtu balsu, neprisimena ar bijojo tėčio. Ji ištrūkti norėjau į kitą kambarį, nebeprisimena, kaip atsidūrė tualete, tėtis buvo namie, gal prie durų. Į tualetą nuėjo, nes bijojo, kad tėtis pradės griežtai kalbėti. Paskui tėtis suprato, kad į tualetą ėjo ne į „tualetą“, ji buvo užsirakinus, o tėtis iš išorės atrakino duris, o gal ji jas atidarė belaikydama, neprisimena.

Šiuo metu su tėčiu sekasi gerai, kartais pasipyksta, kartais ginčijasi. Dažniausiai ji būna pikta, tėtis žiūri televizorių, o ji su įbroliu daug ginčijasi, nes įbrolis jai atsibodo. Kartais tėtis susipyksta su mama dėl jos važiavimo pas mamą, tai ir ji su tėčiu dėl to susipyksta. Su mama norėtų matytis daugiau. Kai mama turi laisvas dienas jos kartais būna namie, o kitą dieną eina į atrakcionų parką. Būnant su tėčiu jai viskas patinka, su mama taip pat viskas patinka. Su tėčiu jai patinka žiūrėti talentų laidas, klausytis jo komentarų. O su mama jai patinka taip pat žiūrėti televizorių ir eiti pasivaikščioti. Jai labai atsibodo jos įbrolis, kaip sako Aušra, jam reikia labai daug dėmesio, atėjus jo draugams, jis eina į jos kambarį, skaičiuoja tualetinį popierių, kai ji būna tualete. Ji nelabai myli Aušrą, dabar jau yra geriau, nes dabar ji pasidarė truputį juokingesnė. Su mama jos mažiau žiūri televizorių, su ja daugiau eina pasivaikščioti. Po įvykio su nuotrauka neprisimena, su kuo gyveno, gal su tėčiu. Kažkada jau buvo pakviesta apie tai papasakoti, buvo čia. Mama nelabai ką ir sakė apie tuos įvykius, neprisimena, kad būtų ką nors sakiusi.

Apklausta kaip liudytoja A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta visą O.šeimą, tėvą, vaiką ir mamą, nekartą teko susitikti dėl kelių įvykių. Kreipėsi mama su vaiku. Tyrimo pradžioje nepamena ar kalbėjosi su vaiku, bet mano, kad turėjo matyti mergaitę, ką ji pasakojo negali pasakyti. Mama kreipėsi, kad tėtis atėjo pasiimti vaiko į mokyklą, o vaikas nenorėjo eiti namo, tėvas suėmė vaiką už rankos, dėl skausmo mergaitė negalėjo savaitę groti smuiku. Ikiteisminių tyrimų buvo ir daugiau abiejų tėvų atžvilgiu. Kokia jų baigtis nežino. Šeima skyrėsi, buvo konfliktai. Neprisimena ar apklausiant mamą ji buvo viena ar su vaiku. Aplinkybę, kad vaikas negali groti smuiku nurodė mama. Liudytojai žinomos mamos problemos dėl alkoholio bei kitos, girtumai buvo nustatyti ne kartą, atsitiktinai gavo pranešimą, kad asmuo viešoje vietoje neblaivus, bet tai nesusiję su šia byla, tai kiti atvejai.

Apklausta kaip liudytoja D. A. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta visą šeimą. Apie bylą papasakojo Aušra. Liudytojos dukra jai papasakojo, kad E. rodė mokykloje nuotraukas. Jos dukra jai tai pasakė kažkada grįžusi iš mokyklos. Buvo tėvų susirinkimas trečios klasės mokslo metų pabaigoje, kuriame ji pasakė apie tas nuotraukas Aušrai ir pasiūlė pasikalbėti su E., kad taip elgtis negražu. Į tėvų susirinkimą ji ėjo su dukra. Išeinant prie mokyklos vartų stovėjo K., R., A. ir E.. Einant Gedimino prospektu pamatė bėgančią E., paklausus kodėl bėga atsakė, kad tėvai susipyko. Liudytoja nuotraukų nematė. Dukra pasakojo, kad Aušra nuotraukoje lyg ir su marškinėliais einanti į vonią. Teigė, kad liudytojos vyras atėjo daugiau papasakoti apie tai, kaip mama elgėsi su dukra. Kai vaikai buvo pirmoje klasėje jos Rūta paprašė pasiimti vaiką iš mokyklos, tuo metu ji su Knut buvo kavinėje, jiems atėjus į kavinę, vaikai norėjo pavalgyti, K. išėjo pirmas. Mama norėjo pasilikti, o ji jau norėjau eiti namo, R. supyko ir tampė E. už plaukų.

Apklausta kaip liudytoja A. U. teismo posėdyje paaiškino, kad apie situaciją žino tiek, kad visas tos šeimos bendras gyvenimas yra konfliktiškas, vaikas nuolat buvo gelbėjamas nuo mamos smurto. Knut yra atsipalaidavęs žmogus, o mama konfliktiška. Apie šią situaciją žino, kad per tėvų susirinkimą prie jos priėjo D. A. ir pasakė, kad E. rodo jos pusnuogės nuotraukas mokykloje. Įvykio metu jos namie nebuvo, nes buvo darbe. Grįžus namo E. sėdėjo ir kažką žaidė ar knygą skaitė, pradėjo ruošti valgyti, pakvietė E. valgyti. Mergaitė buvo liūdna. K. jai pasakė jos atsiprašyti. E. atsiprašė maždaug po 10 min. K. su ja galėjo kalbėti praėjus savaitei po susirinkimo. Po susirinkimo prie vartų jie kalbėjo apie kažką kitą ne apie nuotraukas. R.buvo pikta, bet dėl skyrybų. K.papasakojo apie nuotraukas einant iš susirinkimo namo. Kada tiksliai K. kalbėjo su E. nežino. E. tuo metu turėjo telefoną, bet neprisimena kokį, telefonas turėjo būti išmanus. E. visada turėjo planšetinį, kartas nuo karto buvo jie sudaužomi ir pirkdavo naujus. D. A. jai asmeniškai pasakė, niekas kitas to negirdėjo. E. matė maždaug po pusvalandžio-valandos po jos pokalbio su K.. Vaikas sėdėjo ir žaidė, po to įvyko atsiprašymas. Tada paskambino mama ir pasiėmė vaiką, po ko vaikas pas juos nebegrįžo. Knut pažįsta apie 2,5 metų. 2014 m. kai buvo šie įvykiai, jie pradėjome kartu gyventi nuo Naujųjų metų, nuo 2014 m. Apie kitus ikiteisminius tyrimus sužinojo po šio įvykio ir pradėjo įdėmiau nagrinėti. Po įvykio vaikas nuvyko pas mamą, o ekspertizę atliko po kelių dienų, tai gal tas sužalojimas padarytas mamos.

2014-05-26 Vilniaus miesto 3 Policijos komisariate gautas R. O. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2014- 05-21 apie 16 val. Ankštojoje g. iš mokyklos „D.“ jos dukros Kari E. O. pasiimti atėjo vyras K. O.. Tuo metu vaikai valgė, šalia jos dukros buvo mobiliojo ryšio telefonas. Tėtis stvėrė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Tada E. pradėjo verkti, nes tėtis atrodė labai piktas. Jis stvėrė jai už rankos ir išsitepė jėga ją verkiančią į butą. Dukra sakė, kad jis visą kelią ant jos rėkė, tvirtino, jog jiems reikėtų pasikalbėti, nors ji ir nesuprato dėl ko. Kai buto durys buvo uždarytos E. užsirakino tualete, tačiau K. atrakino duris, nusivedė ją į kambarį, pargriovė ant grindų ir su savo pirštais pražiodė ir stipriai spaudė dantis ir jų dantenas, taip pat stipriai purtė ir spaudė kairį petį. Apie šį įvykį dukra papasakojo tik sekančią dieną, vakare 2014-05-23 užsirašė pas šeimos gydytoją apžiūrai, kuri patvirtino, kad mėlynės galėjo atsirasti tuo metu (t. 1, b. l. 9).

Iš 2014-08-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įėjus į butą patenkama į koridorių, priešais įėjimo duris matomos tualeto ir vonios durys. Dešinėje nuo įėjimo durų yra įėjimas į svetainę, prie svetainės yra virtuvė, priešais virtuvę yra miegamasis. Tarp virtuvės ir miegamojo kambario yra tualeto ir vonios kambarys. Arčiau miegamojo kambario yra tualetas. Ant tualeto durų spynos pažeidimo žymių nesimato, Užėjus į tualetą ir pasukus tualeto durų užraktą į dešinę, durys užsirakina, pasukus į kairę – atsirakina. Iš vidinės tualeto durų pusės užraktas yra veikiantis. Iš lauko pusės ant spynos pažeidimų nesimato. Pasukus tualeto durų spynos užraktą iš lauko pusės į dešinę, vėliau į kairę pusę spynos užraktas laisvai prasisuka, spynos liežuvėlis nejuda. Iš lauko pusės užraktas yra neveikiantis, juo negalima nei užrakinti, nei atrakinti durų (t. 1, b. l. 10-15).

Iš 2014-05-23 išrašo iš medicininių dokumentų kopijos matyti, kad apžiūrėta buvo K. E. O., at kurios kūno stebimos mėlynės kairio žasto ir peties lauke. Viena hematoma yra viršutiniame žasto viršutiniame priekiniame paviršiuje 3x05 cm dydžio, antra hematoma yra žasto viršutiniame užpakaliniame paviršiuje, 5x1 cm ir trečia hematoma yra (raštas neįskaitomas) 1x1 cm (b. l. 25-26).

Iš 2014-07-01 Kari E. O. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. R. apžiūrėjo nukentėjusiosios K. E. O. medicininius dokumentus ir nustatė, kad K.E. O. nustatyta trys poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario aplinkoje – dvi žasto viršutiniame priekiniame ir viršutiniame užpakaliniame paviršiuose bei viena ties kairės mentės užpakaliniu kraštu. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais (įvertinus aprašytus sužalojimų dydžius – nuo 1x1 iki 1x5 cm, galimai patariamo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 47).

Iš 2014-06-06 specialisto išvados Nr. G1903/14(01) matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji K. E. O., ant kairio peties ir kairio žasto srityje aiškių sužalojimų nematyti. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 2014-05-23 stebimos mėlynės kairio žasto ir peties lanko srityje, I hematoma žaste viršutiniame priekiniame paviršiuje 3x0,5 cm dydžio ir hematoma žaste viršutiniame užpakaliniame paviršiuje 5x1 cm ir III hematomos pečių srityje ties mentės viršutiniu kraštu 1x1 cm. Nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos kairio peties srityje ir kairiame žaste galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-05-21), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jie nebūdingi savęs žalojimui ir galėjo būti padaryti nuo 2 ar 3 trauminių poveikių. Jie padaryti vienos rūšies daiktais (t. 1, b. l. 50).

Iš 2014-08-29 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. O. pateikė ikiteisminiam tyrimui kompaktinį diską su telefoniniai pokalbiais įrašytais tarp K. E. O., R. O. ir jos draugės (t. 1, b. l. 80).

Šis kompaktinis diskas ir jame įrašyti pokalbiai buvo apžiūrėti 2014-09-01 apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 87-89).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad K. O. pareikštas kaltinimas šioje byloje negali būti patvirtintas.

Iš ištirtų byloje įrodymų matyti, kad K. E. O. buvo padaryta trys mėlynės kairės rankos žasto ir peties lanko srityje. Šie sužalojimai pagal laiką atitinka kaltinime nurodytą laiką, bei pagal savo pobūdį atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes. Tai, kad šias kraujosruvas nukentėjusiajai K. E. O. padarė kaltinamasis K. O. byloje nurodo liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina R. O. ir pati nukentėjusioji Kari E. O.. Kaltinamasis iš esmės neneigia tos aplinkybės, kad tarp jo ir mažametės dukros E. vyko pokalbis būtent kaltinime nurodytu laiku ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje, tačiau jis neigia, kad dukros atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ar norėjo tyčia ją sužaloti, sukenti jai fizinį skausmą.

R. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2014-05-22 dukra grįžo iš mokyklos ir persirenginėdama parodė savo mėlynes ant kairio žasto, neleido ten prisiliesti, nes jai skaudėjo. Dukra jai papasakojo, kad vakar K. O. apie 16:00 val. atėjo į mokyklą, buvo labai piktas, atėmė telefoną, stvėrė už rankos ir jėga verkiančią išsitempė į savo namus. Visą kelią rėkė ant dukros, visą kelią kartojo, kad jiems reikia apsikalbėti. Įėjusi į butą E. užsirakino tualete, tačiau Knut atrakino duris, nusivedė ją į kambarį, pargriovė ant grindų, su pirštais pražiodė, stipriai spaudė dantis ir dantenas, stipriai purtė ir spaudė kairį petį. Analogiškas aplinkybes nurodė ir pareiškime policijai. Apklausta teisme R. O. sakė, kad skambino E., telefonas buvo išjungtas. Skambino jos tėčiui, jis pasakė, kad tegu E. normaliai elgiasi, tada gaus telefoną. Ji girdėjo, kad E. verkia. Po pusvalandžio ji atėjo pas liudytoją į namus, buvo linksma, paklausus, kas ten vyksta, sakė, kad ai žinai kaip tėtis, stėjo į mokyklą, pašaukė ir viskas. Kitą dieną ji pastebėjo, kad E. vis stovi prie veidrodžio ir apžiūrinėja savo dantis, jis paklausė, kas jai ten yra. E. paklausė, ar jai ten ne raudona. Ji pasakė, kad ne ir klausė, kodėl turėtų būti raudona. Tada jai E. papasakojo, kad vakare tėtis buvo labai piktas, ji užsirakino tualete, jis išlaužė duris, nusivedė į kambarį, paguldė ant grindų ir sukišęs visą ranką į burną spaudė dantenas.

Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias iš dukros pasakojimo nurodė R. O., t. y. kad tėtis atėjo į mokyklą, ji valgė, tėtis paėmė telefoną, pardėjo rėkti. Pabaigus valgyti griebė už rankos ir nusitempė į namus, kai atitempė į butą, ji išsigandusi užsirakino tualete, tačiau tėtis kažkokiu tai būdu tualetą atrakino, tvėrė už rankos, nutempė į kambarį, pargriovė ant grindų, kišo pirštus į burną, spaudė, jai skaudėjo, ji verkė ir šaukė. Jis kartojo, kad turi pasikalbėti. Tėtis spaudė už kairio peties, labai skaudėjo, tada ją pakėlė ir pasodino ant kėdė. Daugiau jos nelietė. Apklausiama teisme ji nurodė, jog prieš dvejus metus buvo supykusi ant A. ir telefonu ją nufotografavo, kai ji buvo neapsirengusi, tas nuotraukas parodė keletui draugių. Apie tai sužinojo vienos draugės mama ir tėtis. Tėtis supyko ir atėjo į mokyklą jos pasiimti, ji suprato, kad jis supykęs, nes parėjus namo jis kalbėjo griežtu balsu. Jis suėmė ją už rankos ir jai nestipriai skaudėjo, tėtis turbūt net nesuprato, kad jai skaudėjo. Jis ją paleido ir paprašė planšetės, ji atidavė ją ne iš karto, vėliau sutiko atiduoti. Vėliau ji pasikalbėjo su A. ir ji jos atsiprašė. Tėtis ją suėmė už peties, ji norėjo eiti, o jis norėjo sustabdyti, todėl ir suėmė, jai iš tikrųjų skaudėjo. Nenorėjo atiduoti planšetės, todėl atsidūrė ant kilimo. Atsistojo nuo kilimo, atsisėdo ant lovos. Tada atidavė planšetę, tėtis ištrynė nuotraukas. Mano, kad pirštus jis įkišo nenorėdamas. Ji verkė, nes tėtis kalbėjo labai griežtu tonu, ji bijojo. Neprisimena, kaip nuėjo į tualetą, kai tėtis suprato, kad ji ten ne dėl to, jog norėjo į tualetą, jis atidarė duris iš išorės, arba ji pati jas atidarė laikydama duris.

Iš šių parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios E. O. parodymai labiau atitinka R. O. apklausose nurodytas aplinkybes, o teisme apklausta ji nurodo jau aplinkybes, kurios labiau atitinka K. O. apklausoje nurodytas aplinkybes. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek ir R. O. parodymuose yra nenuoseklumo ir neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams. K. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jo sugyventinės nuotraukos buvo planšetiniame kompiuteryje, kad kalbėjo su dukra, ji neigė padariusi nuotraukas, tada jis jai jas parodė planšetiniame kompiuteryje, ji apsiverkė. Teisme apklausiamas jis nurodė, kad nuotraukos buvo ar tai telefone, ar tai planšetiniame kompiuteryje, kad dukros prašė pasakyti slaptažodį telefono, ji verkė ir išsisukinėjo, bet galiausiai slaptažodį pasakė. Ikiteisminio tyrimo parodymuose nieko neminima apie jokį slaptažodį, kad vaikas jo nenorėjo pasakyti, bet galiausiai pasakė, Ikiteisminio tyrimo parodymuose teigiama, kad ji nepripažino, jog padarė tokias nuotraukas, todėl kaltinamasis jas surado planšetiniame kompiuteryje ir jai parodė. Toks nenuoseklumas kaltinamojo parodymuose teismo nuomone yra esminis, tai negali būti paprastas suklydimas, dėl to, kad jau gerai neprisimenama aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu vaikas nieko nekalbėjo apie tai, kokia buvo pokalbio, konflikto su tėvu priežastis. Buvo nurodoma, kad tėvas kalbėjo piktai, todėl ji nesuprato, ką jis kalbėjo, ir apie ką norėjo pasikalbėti su vaiku. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nieko nukentėjusioji nekalbėjo apie jokias netinkamas nuotraukas kaip nemalonaus pokalbio ar konflikto su tėvu priežastį, tik tai, kad tėvas atėmė iš jos telefoną. Apklausiama teisme jau teisminio bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad buvo supykusi ant Aušros, todėl paėmė telefoną ir nufotografavo ją, kai ji buvo neapsirengusi. Tačiau pokalbio su ja metu tėvas reikalavo duoti jam planšetinį kompiuterį, ji atidavė jį ne iš karto, vėliau sutiko jį atiduoti ir tėvas iš jo ištrynė fotonuotraukas. Taigi ši nukentėjusiosios parodymų dalis taip pat yra nenuosekli – nuotraukas ji padarė telefonu, bet tėvas jas ištrynė iš planšetės, ir nieko neminima apie tai, kad iš jos būtų reikalaujama pasakyti telefono kodą. Analizuojant R. O. parodymus, kuriuose jis atpasakoja tai, ką jai vaikas papasakojo apie tai, kas praėjusią dieną vyko pas tėvą namuose, tai matyti, kad šie parodymai yra labai detalūs, nuoseklūs ir vaizdingi. Tokias aplinkybes išgauti iš tokio amžiaus vaiko yra labai sunku. Kita vertus, iš dalies šių parodymų, o taip pat ir pačios E. O. parodymų, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pvz. Vakarienės metu, kai visi vaikai valgė vakarienę, atėjo tėtis, paėmė jos telefono ir pradėjo rėkti ant jos. Pabaigus valgyti tėvas už rankos jėga išsitempė verkiantį vaiką iš mokyklos į namus, einant į namus jis visą laiką rėkė. Tačiau liudytoja apklausta nukentėjusiosios mokytoja R. V. šių aplinkybių nepatvirtino – tėvas ant vaiko nešaukė, ji neverkė, jis jos už rankos neištempė. Tėvas atėjęs kalbino dukrą, jie bendravo, jis ją įkalbinėjo eiti namo, vaiko vaide, kažkokių papildomų emocijų, kurios išduotų jaudulį nebuvo, mokytoja nepastebėjo, kad bendravimas būtų buvęs piktas. Iš R. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad E. tuo atveju, jeigu jos iš mokyklos paimti ateidavo motina, su ja išeidavo noriai, o jeigu ateidavo tėvas, ji nenorėdavo su juo eiti, atsikalbinėdavo, jam reikėdavo ją įkalbinėti, tačiau mokytojos akivaizdoje jis smurto prieš vaiką niekada nenaudojo (t. 1, b. l. 40). Taigi, darytina išvada, kad ir įvykio dieną tarp tėvo ir dukros vyko įprastas pokalbis. Apklausta E., taip pat ir jos motina nurodė, kad namuose dukra bijojo tėvo, todėl užsirakino tualete, tačiau tėvas atrakino duris iš išorės ir jėga už rankos nutempė ją į kambarį. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tualeto durys bute, kuriame vyko šioje byloje nagrinėjami įvykiai, yra rakinamos užraktu ir kad jis užsirakina, ir atsirakina tik iš vidaus, o iš išorės jų atrakinti neįmanoma, taip pat ant šių durų ir spynos nėra jokių laužimo žymių. Tiek motina, tiek dukra nurodė, kad pokalbio metu tėvas kišo dukrai, gulinčiai ant žemės, pirštus į burną ir stipriai spaudė dantenas, dėl to jai labai skaudėjo, jis klykė, rėkė. Teisme motina teigė, kad kaltinamasis sukišo visą ranką į burną ir kad jis taip pat nuolat darydavo motinai –stipriai spausdavo dantenas, gali visą kumštį sukišti ir kad jai (motinai) dantys tik dabar atsistatė, iš šios patirties jai buvo aišku, kad tėvas tą patį smurtą naudojo ir prieš dukrą. Tačiau jeigu paskaityti R. O. parodymus, aprašytus 2013-11-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-00775-13 (t. 2, b. l. 23), kuriuose yra daug pasakojama apie tai, kaip K. O. smurtauja prieš nukentėjusiosios motiną, matyti, kad R. O. nenurodė tokio neįprasto, bet kaltinamajam būdingo smurtavimo būdo, kaip rankos, pirštų kišimas į burną ir dantenų spaudimas. Kitose procesiniuose dokumentuose R. O. apie tokį smurtavimo būdą taip pat neužsimena. Be to, ir vaiką parodžius gydytojai 2014-05-23, ji ant jos kūno nustatė tris kraujosruvas, tačiau jokių smurto požymių burnoje nėra nurodyta. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog ši detalė – kad K. O. smurtavo kišdamas K. E. O. pirštus į burną, yra galimai išgalvota motinos.

Iš byloje esančių nukentėjusiosios K. E. O. charakteristikų matyti, kad E. yra ypatingai atsidavusi motinai, jai ypatingai reikšmingas ir svarbus yra santykis su motina, ji yra absoliučiai lojali motinai. Nors psichologiniai tyrimai tuo aspektu, ar E. yra linkusi meluoti išsigalvoti, nebuvo atliekami, tačiau iš E. apibūdinimų, kuriuos nurodė byloje apklausta mokytoja R. V., psichologė E. P., matyti, kad vaikas buvo atsidavęs motinai. Iš E. P. parodymų matyti, kad tuo metu, kai vaikas buvo pradėtas konsultuoti, jis rodė padidintą susirpinimą mamos sveikata ir savijauta, santykiuose su tėčiu iš pradžių buvo priešiškumo, nes jis kūrė naują partnerystę. Tuo metu buvo pykčio, nes vaikas ne pagal savo amžių rodė ypatingą susirūpinimą, kad ji turi pasirūpinti mama. Iš į bylą pateiktų telefoninių pokalbių, kurie buvo įrašyti K. O. telefonu, kuomet vaikas juo bendraudavo su motina, matyti, kad motina vis tik darė poveikį vaikui. Darė vaiką savo sąjungininke sprendžiant teisinius ginčus su K. O., nuteikinėjo vaiką prieš jos tėvą – kaltinamąjį, ir jo sugyventinę Aušrą, aiškino jai, ką ji turėtų kalbėti teisme, mokė meluoti ir pan. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, vaikas šiuo metu gyvena su tėvu, tačiau jis reguliariai bendrauja ir su motina – telefonu, skaipu ir kitų socialinių tinklų pagalba, taip pat susitinka su ja, vaikui ir toliau labai reikšmingas ir svarbus asmuo yra jo motina, nors panašu, kad santykiai su tėvu šiuo metu taip pat yra geri. Įvertinus visų aukščiau aprašytus įrodymus matyti, kad vaikas buvo ir vis dar yra įtakojamas suaugusiųjų, jie vis dar stengiasi vaiką išnaudoti savo asmeniniams tikslams pasiekti. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu – t. y. nuo 2014-05-21 vaikas pradėjo gyventi su motina, vėliau jis vėl kurį laiką gyveno su tėvu, dar vėliau buvo apgyvendintas globos įstaigoje SOS vaikų kaime, tačiau pareiškimas dėl smurto, ikiteisminis tyrimas, vaiko apklausos buvo atliekami tuo metu, kai vaikas gyveno su motina, kurios suinteresuotumas kaltinime nurodytais įvykiais iš bylos duomenų yra akivaizdus, todėl teismas mano, kad vaiko parodymai yra įtakoti motinos. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad vaikui buvo padarytos trys mėlynės, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau teismo nuomone remtis vien vaiko parodymais nustatant, kokiomis aplinkybėmis šios mėlynės ant vaiko kūno atsirado, negalima, nes nėra aišku, kiek šie parodymai yra vaiko, kiek jie yra autentiški, o kiek jie yra įtakoti suaugusiųjų. Mėlynių išsidėstymas ir pobūdis rodo, kad jos galėjo būti padarytos ir stipriai purtant vaiką už peties, tačiau kokia tai buvo situacija iš tikrųjų, ar jis ne abejotinai leidžia daryti išvadą, kad vaikas stipriai už peties suimtas ir purtytas buvo suprantant, jog jam bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sveikatos sutrikdymas, ar tai atsitiko elgiantis neatsargiai, byloje surinkta ir ištirta įrodymų visuma neleidžia padaryti vienareikšmiškų išvadų. Pažymėtina ir tai, kad parodymų patikrinimo metu, vaikas nurodė, kad paguldytas ant žemės buvo suimtas už abiejų pečių ir purtomas, labiau veikiant kairį petį, tačiau nors vaikas apžiūrėtas gydytojo 2014-05-23, ant dešinio peties jokių smurto požymių nesimato. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kažkoks pokalbis, kažkoks konfliktas tarp jo ir vaiko 2014-05-21 jo namuose vyko, tačiau kaltinamasis neigia smurtavęs prieš vaiką ar kitaip tyčia jį žalojęs.

Įvertinus šiuos aukščiau aptartus įrodymus, esančius prieštaravimus tarp jų, įrodymų nenuoseklumus, jų prieštaravimą kitiems byloje esantiems įrodymams, suaugusiųjų suinteresuotumą bylos baigtimi ir įtaką vaikui, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios Kari E. O. parodymai yra nepatikimi, vien jais remiantis negalima padaryti neabejotinų išvadų dėl to, kokiu būdu ant K. E. O. kūno atsirado mėlynės, dėl K. O. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, o taip pat dėl kaltinimo pagrįstumo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų E. K. O. parodymus, byloje nenustatyta. Nesant galimybės pašalinti byloje esančių abejonių, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. O. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Byloje esančius kompaktinius diskus su 2014-06-12 nepilnametės K. E. O. apklausa IT 14-1-00670-14 ir K. O. pateiktais garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.