- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 1-943-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31111-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį galutine 30 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. birželio 30 d. apie 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis R. A., priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme. R. A. teisiamajame posėdyje kaltu visiškai pripažino. Teismo posėdžio metu parodė, kad paskirtą arešto bausmę pageidauja atlikti savaitgaliais, kadangi dirba, apšildo fasadus, objektuose darbus turi pabaigti iki metų pabaigos. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 30 d. su G. G. namuose, kuriuose gyvena (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholį. G. G. pasigėręs nuėjo į automobilį miegoti. Apie 13.10 val. draugui G. G. priklausančiu automobiliu Audi A4, važiavo į Išlaužą pirkti alkoholio ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Prašo nekonfiskuoti G. G. priklausančio automobilio, sutina sumokėti jo vertę, atitinkančią pinigų sumą – 500,00 Eur. Jis gyvena kartu su močiute P. A., kuri jį užaugino, kartu gyvena jo sutuoktinė, nepilnamečių vaikų neturi. Gyvena vienkiemyje, jis turi padėti namuose pasirūpinti malkomis. Savo poelgį vertina blogai, alkoholį vartoja retai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 273 straipsniais teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėja. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys:
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. vakare savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugą R. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su R. A. vartojo alkoholį. 2018 m. birželio 30 d. nuo ryto vėl gėrė alkoholį. Geriant jis sėdėjo savo automobilyje priekinėje sėdynėje. Užvedimo rakteliai buvo spynelėje. Užmigo nuo per didelio kiekio išgerto alkoholio. Paskutinį momentą atsimena, kad, sėdėdamas savo automobilyje, užsidarė dureles, atsirėmė galvą į sėdynę ir užmigo. Nubudo pažadintas policijos pareigūnų. Nepajautė nei kai R. A. užsivedė automobilį, nei kai kažkur važiavo. Kai jį pažadino policijos pareigūnai pamatė, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Paklausė pareigūnų kas vairavo jo automobilį. Jie pasakė, kad R. A.. R. A. neperdavė savo automobilio, kad šis vairuotų, nes tuo metu miegojo. Galimai R. A. jo klausė ar gali vairuoti jo automobilį, gal ką jam ir atsakė, bet tiksliai neprisimena. Automobilį įvertina 500,00 Eur (b. l. 20-21).
L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju, parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. dirbo kartu su Alytaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. P. ir tyrėju G. Ž.. Patruliuojant apie 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Audi A4“. Kadangi kilo įtarimas, jog vairuotojas gali būti neblaivus, sustabdė automobilį patikrinimui. Iš karto matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas atsakė, kad jo neturi, nes teisė vairuoti yra atimta. Vairuotojas prisistatė esąs R. A.. Alkoholio matuokliu R. A. nustatė 1,77 promilių girtumą (b. l. 23-24).
2018 m. birželio 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Ž. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2018 m. birželio 30 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini) ties 37 namu sustabdė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį G. G., kurį apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių girtumas, vairavo R. A., kuriam nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 5-7).
2018 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 11-14).
2018 m. liepos 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6510/2018 (01) nurodyta, kad R. A. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).
Aptartų duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis R. A. kaltę iš esmės pripažino, prašo teismo peržiūrėti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, leidžiant arešto bausmę atlikti savaitgaliais, motyvuodamas tuo, kad dirba, įsipareigojęs prisiimtus darbus užbaigti iki šių metų pabaigos, privalo padėti namuose ūkio darbuose, nes gyvena su garbaus amžiaus jį užauginusia senele ir sutuoktine, supranta pasielgęs neatsakingai, savo poelgį vertina kritiškai.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Byloje paties kaltinamojo R. A. prisipažinimas, jo parodymai teismo posėdžio metu, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir kitų pirmiau aptartų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma (ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, alkotesterio rodmenys, paimtas kraujo mėginys bei gauti tyrimo rezultatai) duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo R. A. veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kvalifikuota teisingai, nes jis vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6510/2018(01) nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. A. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
R. A. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis). Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, veikdamas tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis R. A. teistas (b. l. 55-64), baustas administracine tvarka, 2015 m. spalio 27 d. už analogišką teisės pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, jam 12 mėnesių laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 50-53), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 67), dirba (b. l. 49).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. R. A. su prokuroro siūlymu užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, paskiriant galutinę 44 parų arešto bausmę, taikant baudžiamojo poveikio priemonę 2 metų terminui draudimą naudotis specialiąja teise ir transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimu sutiko (b. l. 83-84), jis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, prašo teismo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, prokuroras tokiam prašymui neprieštarauja.
Sprendžiant bausmės rūšies, dydžio parinkimo R. A. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas laikytinas šiurkščiu ne tik dėl kaltinamajam nustatyto didesnio nei vidutinis, neblaivumo laipsnio, bet ir dėl pateis nusikaltimo pobūdžio, jo pavojingumo visuomenei. R. A. praeityje teistas, baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Šios aplinkybės taip pat formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, kaltinamasis veikė sąmoningai, suprasdamas dėl to kilsiančias galimas pasekmes, kurių galimai tikėjosi išvengti. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ne tik nubausti, bet ir prevenciškai pataisyti kaltinamąjį bus pasiekti R. A. paskyrus 60 parų arešto bausmę.
Kadangi kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamasis prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, nurodė, kad bausmės atlikimas įprasta tvarka sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir šeimos nariams, kadangi dirba objektuose, kuriuose darbus turi iki metų pabaigos pabaigti prisiimtus pagal užsakymus atlikti darbus, dirba su pagalbiniais darbuotojais, kuriems irgi turi įsipareigojimų, be to, turi padėti namuose motinai ir sutuoktinei. Prokuroras sutinka, jog kaltinamajam būtų leista arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, bausmės atlikimas įprasta tvarka, pasak jo, sukels neigiamas pasekmes jo gyvenime, nes negalės dirbti ir gauti pajamų, kurios yra šeimos pragyvenimo šaltinis, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, manytina, kad yra teisinis pagrindas paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. A. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai, atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet BK nuostatas. Ir nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti R. A. veiksmai bet kuriuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.
Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. A., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga R. A. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad R. A. nustatytinas vidutinis draudimo naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti transporto priemones terminas – 2 metai yra adekvatus ir neperilgas asmeniui, kurio atžvilgiu nebe pirmą kartą taikoma tokio pobūdžio poveikio priemonė ir nesant byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų perlaikęs vairavimo kvalifikacinius egzaminus po ankstesniu teismo procesiniu sprendimu atimtos specialiosios teisės.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)
Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam R. A. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas – G. G. (b. l. 40). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad minėtą automobilį jis pasiėmė be savininko žinios jam nežinant, nes šis miegojo. Transporto priemonės savininkas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tokias pačias aplinkybes, tai, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios, jis miegojo automobilyje, atsibudo sustabdžius policijos pareigūnams. Kadangi transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti G. G. priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas sprendžia, kad išieškant iš R. A. konfiskuotino turto, kurią nurodė savininkas, vertę būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris sutinka atlyginti tokias išlaidas.
Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82) paliktina galioti iki visiško arešto bausmės atlikimo (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. birželio 30 d. 13.30 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 08.55 val. (1 para) išbūtą laiką, laikinajame sulaikyme išbūtą laiką prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. A. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) sumą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. G. grąžinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK saugomą automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki visiško arešto bausmės atlikimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo kopiją perduoti VĮ „Regitra“.
Įteikti kaltinamajam R. A. ir automobilio savininkui G. G. nuosprendžio nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas gali pakeiti ją įprastine arešto atlikimo tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.