Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1125-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

K. A. (K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. A. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – savo sugyventinei, o būtent: jis, 2024 m. birželio 14 d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) – kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – jo sugyventinės I. L. – metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį I. L. į veidą, taip sukeldamas I. L. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis K. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje smurtavo prieš sugyventinę. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 3 metus. 2024 m. birželio 13 d. sugyventinis gavo pašalpą, po ko kartu vartojo alkoholį. 2024 m. birželio 14 d. apie 10.50 val., namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ji gėrė degtinę pavadinimu „Knes“ 38 proc. stiprumo, o sugyventinis gerdamas degtinę kartu dar vartojo alų. Vartojant alkoholį apie 14.00 val. tarp jų išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji paslėpė degtinę, kad daugiau nebegertų. Kaltinamasis užpykęs pradėjo konfliktuoti žodžiu, o vėliau miegamojo kambaryje jai sėdint ant lovos sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, jautė didelį apie 8 balų skausmą. Po suduoto smūgio ji pabėgo atstumdama sugyventinį nuo savęs ir išėjusi iš namų išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė sugyventinį. Po suduoto smūgio jos smakro srityje atsirado mėlynė, medikai atvykę į namus suleido jai vaistų nuo skausmo. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereikš.

3.2. Iš skundo apie nusikalstamą veiką teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 14 d. apie 14.15 val., name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaltinamasis su ranka sudavė vieną smūgį sugyventinei į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

3.3. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra Bendrajame pagalbos centre gauto I. L. pranešimo telefonu garso įrašas. Iš garso įrašo nustatyta, kad nukentėjusioji bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog ją sumušė sugyventinis. Teigia, kad „barzdoje fanaras“, greitosios pagalbos atsisakė.

3.4. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos „Body camera“ įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakoja, jog ją sumušė. Ant moters smakro matyti hematoma. Smūgio metu teigė, jog skaudėjo.

3.5. Iš nukentėjusiosios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės apžiūros protokolo bei teismo medicinos eksperto specialisto išvados teismas nustatė, kad nukentėjusiajai objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota.

3.6. Alkotesterio duomenimis 2024 m. birželio 14 d. 17.50 val. kaltinamajam buvo nustatytas 3,37 promilės neblaivumas.

K. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados.

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą K. A., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – sugyventinei.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama K. A. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: 2024 m. birželio 14 d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) – kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – jo sugyventinės I. L. – metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį I. L. į veidą. Taip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. L., sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą.

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo dėl alkoholio.

9. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi nukentėjusiosios parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.

10. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

11. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl K. A. skirtinos bausmės.

12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinamajam siūlo paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 1 metų laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus, nuobaudos nesumokėtos, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo asmens pavojingumui.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas K. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 14 d. 16.50 val. iki 2024 m. birželio 16 d. 14.53 val., (2 paras), laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

20. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. (K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. (K. A.) paskirti – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti K. A. (K. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti K. A. (K. A.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 14 d. 16.50 val. iki 2024 m. birželio 16 d. 14.53 val., (2 (dvi) paras), laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms. K. A. (K. A.) skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.