- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2-117-877/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20758-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Melga“, K. P. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui D. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Melga“, K. P. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas 2020 m. liepos 13 d. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo D. P. ir ieškovo L. L. dėl automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta ir taikyti restituciją: įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą D. P. grąžinti ieškovui L. L. 5 900 Eur, priteisti iš atsakovo D. P. ieškovo L. L. naudai 420,15 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje ir atstovė teismo posėdyje nurodė:
1.1. 2018 m. rugsėjo 11 d. su atsakovu D. P. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovui pardavė transporto priemonę Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas atsakovui už šią transporto priemonę sumokėjo 5 900 Eur sumą. Parduodamas transporto priemonę atsakovas patikino, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir pateikė Techninės priežiūros rezultatų kortelę. Kaip matyti iš šios kortelės, automobilio pirmos registracijos data Lietuvoje yra 2018 m. liepos 20 d., o ieškovui jis buvo parduotas 2018 m. rugsėjo 11 d., taigi iš to galima daryti logišką išvadą, kad automobilį atsakovas pats įsigijo su tikslu parduoti arba jį pardavė dėl to, kad žinojo, jog tam, kad galėtų naudotis automobiliu pats, reikės nemažų papildomų investicijų.
1.2. Nusipirkus transporto priemonę ji sugedo po poros dienų, todėl ieškovas ją nuvežė į UAB „Autotoja“, automobilių Toyota atstovybę Kaune, kur buvo atlikta Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) diagnostika. Iš pradžių buvo manyta, kad automobiliui sutvarkyti pakaks atlikti pirminę variklio diagnostiką, išvalyti EGR vožtuvą ir oro srauto daviklį, tačiau atlikti darbai tik šiek tiek pagerino padėtį, kadangi po kelių dienų automobilis vėl pradėjo dūminti ir užgesdavo juo ilgiau pavažiavus. Nuvarius automobilį antrą kartą į UAB „Autotoja“, buvo atliktas kuro purkštuko lizdo valymas, buvo pakeistas kuro purkštuko žiedas ir sandarinimo tarpinė, tačiau šiems atliktiems darbams nebuvo suteikta garantija, kadangi buvo nustatyta, jog 4-o cil. kuro purkštuko lizdas turi įkirtimų. Šios aplinkybės matyti iš pridedamos 2018 m. spalio 26 d. UAB „Autotoja“ sąskaitos.
1.3. Ieškovas įsigijo automobilį tam, kad galėtų juo naudotis, todėl tokiam dideliam gedimui atsiradus nepraėjus nei mėnesiui laiko po transporto priemonės įsigijimo, iškart kreipėsi į UAB „Autotoja“, kuri yra oficiali TOYOTA atstovė, t.y. ketino transporto priemonę taisyti ir toliau ja naudotis, tačiau nesitikėjo, kad gedimų šalinimas kainuos panašiai tiek, kiek automobilis vertas rinkoje. Susisiekus su atsakovu telefonu paaiškino, jog jis ieškovui pardavė techniškai netvarkingą ir eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, todėl paprašė grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir pasiimti automobilį. Atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko ir nuo to laiko pradėjo vengti ieškovo skambučių. Tada ieškovas pradėjo rašyti atsakovui sms žinutes, tačiau jis pradėjo aiškinti, jog mašina neturėjo gedimų ir atsisakė iškilusią problemą spręsti taikiu būdu, nurodydamas, kad dėl visų problemų, kilusių su mašina, kreiptųsi į autoservisą Melga.
1.4. Ieškovas kreipėsi į oficialų Toyota atstovą Lietuvoje UAB „Autotoja“ ir paprašė nurodyti, kokius darbus reikia atlikti, kad mašinos gedimai būtų pataisyti ir mašina būtų tinkama ir saugi eksploatuoti. 2018 m. lapkričio 13 d. pažymoje UAB „Autotoja“ nurodė, kad automobilis Toyota Rav4 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į servisą buvo atvarytas dėl nesandaraus 4-o cil. degalų purkštuko lizdo, o patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad „<...> variklio galvoje (kuro purkštuko lizde) yra įkirtimai. Norint pašalinti gedimą reikia keisti variklio galvutę“.
1.5. 2018 m. lapkričio 16 d. UAB „Autotoja“ ieškovui pateikė pasiūlymą dėl automobilio Toyota Rav4 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto. Kaip matyti iš šio pasiūlymo pataisyti atsakovo parduotą automobilį kainuotų 4 247,03 Eur, kai už šį automobilį ieškovas atsakovui sumokėjo 5 900 Eur. Pažymėtina, kad į šios transporto priemonės remontą jau yra investavęs 420,15 Eur (2018 m. rugsėjo 28 d. – 292,33 Eur, 2018 m. spalio 26 d. – 126,82 Eur). Taigi automobilio tvarkymas, sudėjus kartu jau sumokėtus pinigus ir pasiūlymo sumą, gautųsi 4 667,18 Eur.
1.6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kreipėsi į Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą prašydamas įvertinti transporto priemonę Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant rinkos vertę, pastebėtus trūkumus, atkūrimo sąnaudas ir liekamąją vertę. Vertintojai nurodė, kad: 1) „Apžiūrėjus variklį pastebėta, kad deformuotas ir epoksidinėmis dervomis apklijuotas variklio cilindrų bloko galvutės dangtelis (charakteringa ir labiausiai tikėtina apgadinimo atsiradimo priežastis – mėginimas buitinėmis sąlygomis, be spec. įrangos išimti kuro purkštuvą).“; „IV-o cilindro kuro purkštuvas labiau iškeltas likusių trijų atžvilgiu. <...> matoma <...> mėginimo mechaniniu būdu pašalinti degimo apnašas.“ „Išėmus IV-o cilindro kuro purkštuvą, cilindrų bloko galvutėje, purkštuvo lizde, matomi gilūs įkirtimai, charakteringi keičiant kuro purkštuvus buitiškai, be spec. įrangos (labiausiai tikėtina apgadinimų atsiradimo priežastis – mėginimas aštriu daiktu įkirsti lizde prikepusį sandarinimo žiedą, siekiant jį pašalinti iš purkštuvo lizdo). Dėl metalų struktūros nevienodumo (sandarinimo žiedas varinis, o cilindrų bloko galvutė aliumininė), įkirtimas atsikartojo minkštesniame metale (aliuminyje), tokiu būdu sugadindamas cilindrų bloko galvutę. Trumpą laiką su tokiu pažeidimu transporto priemonę eksploatuoti dar galima, tačiau ilgainiui minėto pažeidimo vietoje cilindrų bloko galvutė pradegs. Tiek cilindrų bloko galvutę, tiek dangtelį ir tarpiklių komplektą dėl esamų apgadinimų būtina keisti.“ 2) „Patikrinus automobilio kėbulą pastebėta, kad deformuotas priekinio buferio apdangalas <...>. Priekinės panelės apdaila užfiksuota vienu <...> laikikliu. Priekiniai žibintai <...> neužfiksuoti specialiai tam padarytose priekinių sparnų angose.“ 3) <...> automobilio kėbulas remontuotas ir dažytas. Vietomis net (galinių sparnų viršutinės dalys, bei galinis gaubtas) ženkliai viršijant maksimalų leistiną dažų-glaisto sluoksnio storį. Dėl šios priežasties galinius sparnus reikia išlyginti ir iš naujo perdažyti.“ Taip pat vertintojas nurodė, jog transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kadangi atkūrimo sąnaudos (5 443,83 Eur) viršija transporto priemonės rinkos vertę – 4 800 Eur. Kadangi po atlikto vertinimo paaiškėjo, jog atsakovo ieškovui parduotas automobilis turi dar daugiau techninių trūkumų, 776,65 Eur suma (5 443,83 Eur suma pagal vertinimą – 4 667,18 Eur UAB Autotoja paskaičiuoti remonto kaštai, keičiant tik variklio galvutę ir netvarkant 2, 3 punktuose pagal vertinimą nurodytų trūkumų tvarkymo) išaugo ir jo remonto sąnaudos.
1.7. Tokia suma, atsižvelgus į automobilio kainą, kurią ieškovas sumokėjo, yra itin didelė ir neproporcinga sumokėtai daikto kainai. Atsakovas suklaidino ieškovą parduodamas naudoti netinkamą transporto priemonę. Atsakovas parduodamas automobilį sakė, kad automobilis yra tvarkingas ir pateikė techninės apžiūros išrašą, todėl ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad nusipirktu automobiliu galės naudotis tik po papildomos investicijos, kuri prilygs jau už automobilį sumokėtos kainos sumai, tikrai nebūtų su atsakovu sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties. UAB „Autotoja“ nustatytas gedimas – kuro purkštuko lizdo įkirtimai – nėra toks gedimas, kurį ieškovas būtų galėjęs pastebėti pats apžiūrint transporto priemonę išoriškai ir šiam gedimui nustatyti reikia specialių žinių. Gedimai paaiškėjo praėjus keletui savaičių, tačiau iš pradžių nesitikėjo, kad automobilio gedimai yra tokie rimti ir buvo nusiteikęs investuoti iki 500 Eur savų lėšų į automobilio remontą, kad šis būtų tinkamas tolimesniam saugiam naudojimui.
1.8. Šiuo atveju automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimai, kurių pataisymui iš viso reikalinga 5 443,83 Eur investicija, kuri yra labai arti 5 900 Eur sumos už kurią automobilis buvo įsigytas, yra esminis sutarties pažeidimas. Kokybės trūkumų mastas procentine išraiška palyginus už automobilį sumokėtą kainą ir remonto kainą siekia 92 procentus, todėl yra ekonomiškai nenaudingas. Automobilio gedimas buvo užslėptas ir paaiškėjo tik ieškovui pradėjus jį naudoti, šiuo metu automobilis nenaudojamas dėl savo gedimų.
1.9. Atsakovas parduodamas transporto priemonę nepaminėjo ir tos aplinkybės, jog jo parduodamos transporto priemonės kėbulas buvo apgadintas autoįvykyje, todėl buvo dažytas ir remontuotas. UAB ,,Autotoja“ atstovams ir Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovui buvo parduotas daiktas, kuris yra sugedęs ir nėra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį neinvestavus ieškovui asmeniškai didelės pinigų sumos, kuri praktiškai prilygsta sumokėtai automobilio kainai, atsakovo netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, dėl ko ieškovas prašo nutraukti tarp šalių 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarytą rašytinę transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, bei priteisti ieškovo naudai 5 900 Eur, o atsakovui iš ieškovo priteisti transporto priemonę – automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl atsakovo veiksmų realiai patyrė 420,15 Eur nuostolius tvarkydamas transporto priemonę, kurią pardavė atsakovas, ką patvirtina pridedamos UAB „Autotoja“ sąskaitos. Kadangi atsakovas pardavė eksploatuoti netinkamą transporto priemonę ir ieškovas, siekdamas naudotis nusipirkta transporto priemone, į ją investavo asmenines lėšas, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas privalo 420,15 Eur grąžinti.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje ir atstovas teismo posėdyje nurodė:
2.1. 2018 m. liepos 14 d. prieš įsigydamas automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „Melga“, esančią Šiauliuose, dėl automobilio patikros, nes prieš perkant norėjo sužinoti automobilio problemas, buvo perkamas naudotas automobilis, 2006 metų. UAB „Melga“ nurodė, jog yra problemos: priekinės stabdžių kaladėlės, galinės rankinio kaladėlės, priekinių šakių galiniai sail x2, galinio balkio sail x2, galinis kairės pusės rato išvirtimas. Šiems nurodytiems taisymams išlaidos sąlyginai nebuvo didelės, tad automobilį įsigijo. 2018 m. liepos 14 d. per elektroninę registracijos sistemą, pasirenkant darbų pradžią 2018 m. liepos 16 d. 8:00, užregistravo automobilį į UAB „Melga“, esančią (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Melga“, esančią (duomenys neskelbtini), atliktus techninius automobilio būklės patikros duomenis remonto darbams, variklio alyvos su visais filtrais keitimui ir techninės apžiūros atlikimui. Gautas registracijos patvirtinimas. 2018 m. liepos 16 d. UAB „Melga“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta eilė darbų ir panaudotos detalės, visa tai įvardinta 2018 m. liepos 20 d. paraiškoje remontuoti automobilį Nr. (duomenys neskelbtini)ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte, suteikta garantija. Atsakovo žiniomis, UAB „Melga“ jokių remonto darbų varikliui neatliko išskyrus alyvos keitimą, kuris su kuro purškimo sistema neturi nieko bendro. Anot UAB „Melga“ rašto, jokių intervencijų variklyje nebuvo vykdyta. 2018 m. liepos 20 d. automobilį atsiėmė iš UAB „Melga“ jau su privalomosios techninės apžiūros dokumentu, liudijančiu galimybę naudotis šiuo techniškai tvarkingu automobiliu. Kartu buvo pateiktas ir atliktų darbų aktas bei suteiktas garantinis laikotarpis atliktiems ir akte paminėtiems darbams bei pakeistoms detalėms. Minėtą aktą, kaip garantinį dokumentą, parduodant automobilį, geranoriškai perdavė ieškovui.
2.2. Esant nesandarumui variklyje, tekantys skysčiai bei normas viršijantis dūmingumas būtų buvę pastebėti techninių apžiūrų centre. Pagal automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę, buvo tikrintas variklis aukštais sūkiais, kurio metu fiksuotas dūmingumo parodymas 6,66 karto mažesnis nei leistina maksimali riba. Tad variklis buvo be defektų. Automobilis buvo pirktas sutuoktinei, tačiau jai ši transporto priemonė netiko (per didelė), todėl įdėjo skelbimą norėdamas parduoti. Skelbime nurodė, jog pirkėjas „automobilį gali tikrinti bet kuriame pasirinktame autoservise“. Taip pat skelbime nurodyta, kad „parvežus automobilį iš Estijos, prieš registraciją jo paruošimu ir TA atlikimu rūpinosi „Melga“ servisas. Pateikė būsimam pirkėjui visą turimą ir žinomą informaciją apie automobilį, nieko nenuslėpė.
2.3. 2018 m. rugsėjo 9 d. pirmą kartą paskambino ieškovas ir apie 18 val. atvyko pirmai automobilio apžiūrai. Vizualiai apžiūrėjo automobilį (atsakovas atidarė kapotą ir dirbant varikliui nuėmė ant variklio esantį apdailini plastmasinį dangtį). Ieškovas pats važiuodamas išbandė automobilį. Kadangi VĮ „Regitra“ pirmadieniais ((duomenys neskelbtini)) neaptarnauja klientų, tai sutarė dar kartą susitikti 2018 m. rugsėjo 11 d. (antradienį) ir paprašė iki antradienio neparduoti automobilio. Geranoriškai susitarimo laikėsi ir automobilį rezervavo iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 2018 m. rugsėjo 11 d. vėl paskambino ieškovas, susitiko. Jis pats važiavo su automobiliu. Atsakovas siūlė nuvažiuoti į UAB „Melga“ servisą ar bet kokį kitą, tačiau atsakė, jog nereikia. 2018 m. rugsėjo 11 d. surašė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Po sandorio sutarties įforminimo „Regitroje“ adresu Taikos pr. 145, Kaunas abipusiu sutarimu automobiliu RAV4, tuo metu vairuojant ieškovui, nuvyko į artimiausią banko „Luminor“ filialą adresu (duomenys neskelbtini) ir ten sutartą sandorio sumą pavedimu sumokėjo K. P. J..
2.4. Praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po automobilio pardavimo, ieškovas skambučio metu 2018 m. spalio 26 d. 14:50 val., pareikalavo susitikimo dėl neįvardintų problemų su nupirktu automobiliu. Jausdamas interesą visokeriopai pagelbėti pirkėjui pagal visą žinomą informaciją, susijusią su šiuo automobiliu, atsakovas paprašė įvardinti kylančias problemas. Pirkėjas vengdamas atsakymo argumentavo, jog tai ne telefoninio pokalbio klausimas. Primygtinai klausiant dar kartą, kokie visgi gedimai verčia kreiptis pirkėją, buvo įvardijamas galimai kažkokio (neįvardijant konkrečiai kokio) diržo keitimas ar defektai ir noras susitikus peržvelgti atliktų remonto darbų minėtam automobiliui sąrašą, išrašytą 2018 m. liepos 20 d. „Melgoje“ Kauno padalinyje, adresu Taikos pr. 127D, Kaunas. Akto peržiūros poreikis buvo argumentuojamas neva netaikoma žadėta garantija akte minimiems darbams ir detalėms. Atsakovas susisiekė telefonu su UAB „Melgos“ Kauno padalinio vadovu, kuris užtikrino, jog visos garantinės sąlygos tebegalioja net ir pasikeitus automobilio savininkui, tačiau minėto UAB „Melgos“ darbuotojo teigimu, ieškovas net nesikreipė dėl kažkokių gedimų į juos. Šis faktas ir vengimas įvardinti tikrąsias problemas iškart sukėlė įtarimą, jog pirkėjas gali siekti materialinės naudos dėl tariamų gedimų. Atsakovas dar kartą sms informavo ieškovą, jog kreiptųsi į UAB „Melga“, nes ji atliko visus darbus pagal pateiktą sąrašą, atsakovas tik pylęs kurą, nurodė darbuotojo vardą, pavardę ir telefono numerį. Bet dėl atsakovui nežinomų priežasčių, ieškovas į UAB „Melga“ dėl automobilio iki šios dienos nesikreipė.
2.5. Ieškovas patvirtina, jog prieš pirkdamas automobilį kelis kartus su juo važiavo ir jokių akivaizdžių trūkumų nepastebėjo. Atsakovas važinėjo ginčo automobiliu ir jokių problemų nepastebėjo, juolab, automobilis buvo atiduotas patikrai ir remontui į UAB „Melga“ autoservisą. Atsakovas pats nei šio, nei kito automobilio netaisė/neremontavo ir gedimo priežasčių neieško, nes mano, tam yra specialios paskirties įmonės - autoservisai, kurie ir atlieka darbus. Atsakovas siūlė ieškovui nuodugniai pasitikrinti perkamo automobilio būklę bet kuriame pasirinktame autoservise ar kitais įmanomais būdais. Abu kartus ieškovas to atsisakė. Buvo atlikti bandomieji važiavimai iki sandorio, buvo pakeltas variklio dangtis ir veikiant varikliui. Deja pretenzijų/klausimų iš ieškovo atsakovas nesulaukė. Atsakovas visada elgėsi sąžiningai, nieko nuo ieškovo neslėpė.
2.6. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog automobilis po poros dienų sugedo, po to vėl gedo. Tačiau atsakovą informavo apie neva esamą gedimą tik spalio pačioje pabaigoje, kai buvo eksploatavęs automobilį, nežinia ką su juo daręs ir nuvažiavęs beveik 3000 km. 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Autotoja“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, jog pirkėjo L. L. (nuvažiuota 1202 km) pateiktam automobiliui - ginčo automobiliui buvo atlikta diagnostika – variklio pirminė diagnostika ir filtro valymas, kuro purkštuko valymas, vožtuvo nuėmimas/pastatymas, vožtuvo valymas, oro srauto daviklio valymas. Tad nieko nėra paminėta apie 4 -o cil. kuro purkštuko lizdo įkirtimus, nes jų tuo metu dar nebuvo. Tik 2018 m. spalio 24 d. UAB „Autotoja“ užsakymo paraiškoje nurodo „iškapotas purkštuko lizdas! Per įkirtimus ir prapūtė“. Tačiau 2018 m. rugsėjo 28 d. atliekant diagnostiką - variklio pirminę diagnostiką, jokių panašių problemų nenustatyta. Pirminės patikros metu atliekama išsami variklio kompiuterinė ir mechaninė diagnostika. Diagnostikos metu nustatomi gedimai bei jų atsiradimo priežastys. Atliekant diagnostiką - važiuojant automobiliu ir stebint parametrus įvairiomis variklio apkrovomis, leidžia tiksliai nustatyti gedimų priežastis ir greičiau jas pašalinti. Ieškovo įvardintos priežastys nebuvo nustatytos 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Autotoja“ atliekant pirminę variklio diagnostiką, vadinasi problema atsirado vėliau – 2018 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. spalio 24 d. laikotarpiu. Tačiau tuo metu automobilio savininkas jau buvo ieškovas.
2.7. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą“ dėl vertinimo ataskaitos. Automobiliu į minėtą biurą atvažiavo pats ieškovas (dar vis važinėjo automobiliu), pravažiuota 10 030 km nuo automobilio įsigijimo dienos. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija: 1) autoekspertas A. V. turi tik turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, jokio išduoto pažymėjimo A. V. dėl autoeksperto kvalifikacijos nėra, šis asmuo nėra įrašytas į autoekspertų sąrašą, tokios ekspertizės rūšies sąrašuose net nėra. 2) Asmuo, turėdamas kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, vertina defektus, sugadinimo šalinimo išlaidas, tačiau neturi teisės spręsti priežasčių analizės: kas, nuo ko atsitiko/įvyko; kilnojamojo turto vertintojui niekas nesuteikė daryti ekspertinio vertinimo - tai techninė ekspertizė, kurioje nurodyta: nuo ko, kas, kodėl padaryta, kokios priežastys; 3) Ataskaitos antrame nuotraukų lape (pateiktos ginčo automobilio nuotraukos atidarius kapotą), kuriame matosi, kad nėra tam tikrų detalių: priekinės panelės apdaila užfiksuota vienu vieninteliu (dešiniuoju kraštutiniu) laikikliu. Tačiau atsakovo darytose automobilio nuotraukose, patalpintose skelbiu.lt, matosi, jog priekinės panelės apdaila užfiksuota minimum 5 laikikliais, t. y. dviem laikikliais apdailos kraštuose ir trimis laikikliais priekinėje apdailos dalyje (tiek matosi skelbimo nuotraukoje). Vadinasi, arba buvo autoįvykis, arba kažkas paėmė laikiklius ar pan. Pateiktą ataskaitą negalima vertinti kaip įrodymo šioje byloje įrodinėjant automobilio variklio 4 -o cil. kuro purkštuko lizdo įkirtimus, nes kilnojamojo turto vertintojas vertinimą pateikė išeidamas už jam suteiktos kvalifikacijos pažymėjimo ribų.
2.8. Liudytojas P. M. 2019 m. spalio 16 d. posėdžio metu paaiškino, kad automobiliui turint gedimą variklio 4 -o cil. kuro purkštuko lizdo įkirtimus, automobilis meta dūmus, kuo toliau, tuo labiau (12 min. 16 s.); paprastas, eilinis automobilio naudotojas, neturintis spec. įrangos ar žinių gali nuimti ir uždėti variklio plastmasinę dalį (14 min. 02 s.), esančią ant viršaus; automobilis su variklio 4 -o cil. kuro purkštuko lizdo įkirtimais, pakeitus tarpinę, gali važiuoti keletą mėnesių, bet kartosis gedimas: prapūs kompresiją, atsiras pašaliniai garsai, suodžių kvapas salone (16 min. 02 s.). Parodžius liudytojui Ataskaitoje pateiktą nuotrauką (penktas fotonuotraukų lapas), liudytojas nurodė, jog nuėmus variklio plastmasinę dalį, ši derva matosi (21 min. 19 s.) be spec. žinių ar įrangos. Tad liudytojas dar kartą patvirtino, jog atsakovui parduodant automobilį ir nuėmus dangtį, jokios dervos nebuvo, nes ieškovas iškart būtų tai pamatęs, jokio garso salone ir suodžių kvapo nebuvo.
2.9. Atsakovas visada buvo sąžiningas ieškovo atžvilgiu, nieko neslėpė, viską pateikė ir žodžiu informavo visą žinomą informaciją apie ginčo automobilį. Tačiau ieškovas, dėl atsakovui nežinomų priežasčių, nesakė tiesos: važinėjo automobiliu daugiau kaip pusę metų nuo jo įsigijimo, kažkur kažką taisė, turėjo autoįvykių ir tuo didino savo ir atsakovo išlaidas bei teismo laiką.
2.10. Nagrinėjamos bylos atveju pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio, daugiau kaip dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti parduodamo daikto tinkamumą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys (siūlymo patikrinti perkamą automobilį autoservisuose) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 str. 3 d. nuostatų kontekste. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis. Ieškovas savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindžia pardavėjo pareiga parduoti tinkamos kokybės automobilį. UAB „Autotoja“ automobiliui atliko darbus, tačiau šių darbų atlikimas su atsakovu derintas nebuvo. Ieškovas nusprendė pašalinti automobilio trūkumus - jį remontuoti ne UAB „Melga“ - ir nesvarstė alternatyvių teisių gynimo būdų, kuriuos nustato CK 6.334 str. 1 d. 1-3 punktai, tačiau iš karto ėmėsi veiksmų - remontuoti automobilį. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas šiuo atveju būtų neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė. Atsakovas pardavė automobilį techniškai tvarkingą ir tinkamą eksploatuoti, tai patvirtina 34 skirtingų dienų epizodai, t. y. 293 vaizdinės informacijos dokumentai (248 nuotraukos ir 45 filmuoti vaizdo įrašai), kurie įrodo, jog ginčo automobilis naudojamas ieškovo pagal paskirtį), o šis patikslintas ieškinys nepagrįstas.
3. Trečiasis asmuo UAB „Melga“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Nagrinėjant bylą pirmą kartą teismo posėdyje jo atstovas nurodė, kad neturėtų būti byloje trečiuoju asmeniu, įmonė neatliko jokių darbų, susijusių su šioje byloje nurodomu automobilio gedimu. Atsakovas yra tinkamas. Su ginčo automobilio gedimais ir trūkumais trečiasis asmuo nesusijęs, nevykdė ir nevykdo automobilių variklių diagnostikos ir remonto darbų, tokių užsakymų nepriima ir nevykdo. Trečiasis asmuo atliko tik darbus susijusius su automobilio ratais. Jokių ginčo automobilio diagnostikos darbų trečiasis asmuo neatliko ir tokio pobūdžio darbų trečiasis asmuo visai neatlieka.
4. Trečiasis asmuo K. P. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Nagrinėjant bylą pirmą kartą teismo posėdyje nurodė, kad yra ieškovo patėvis, ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovą matė pirkimo metu, dalyvavo derybose. Mokėjimas buvo atliktas iš jo (trečiojo asmens) sąskaitos, bet mokėjimas buvo atliktas už ieškovą. Dalis pinigų buvo pačio ieškovo, kitas pinigines lėšas trečiasis asmuo ieškovui atidavė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
5. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. L. ir atsakovas D. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 900 Eur sumą. Techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtino, kad nuo 2018 m. liepos 20 d. transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Atsakovas, prieš pats įsigydamas automobilį, 2018 m. liepos 14 d. UAB „Melga“ atliko automobilio patikrą ir po to 2018 m. liepos 20 d. ten pat atliko tam tikrus remonto darbus, susijusius su važiuoklės remontu. Ieškovui įsigijus automobilį, netrukus, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d., ieškovas dėl jo gedimo kreipėsi į UAB „Autotoja“, kur buvo atlikta ginčo automobilio variklio diagnostika, taip pat atliktas kietų dalelių filtro valymas, 5-o cil. purkštuko valymas, EGR vožtuvo valymas, oro srauto daviklio valymas, ieškovas už remontą sumokėjo 293,33 Eur. 2018 m. spalio 24 d. ieškovas vėl kreipėsi į UAB „Autotoja“, kur buvo atliktas 4-o cil. kuro purkštuko lizdo valymas, žiedo sandarinimas ir tarpinės keitimas, ieškovas sumokėjo 126,82 Eur, remonto metu taip pat buvo nustatyta, kad variklio galvoje (kuro purkštuko lizde) yra įkirtimai, dėl ko reikia keisti variklio galvutę. UAB „Autotoja“ dėl šio gedimo pašalinimo 2018 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiavo remonto išlaidas, kurios sudaro 4 247,03 Eur. Ieškovas taip pat kreipėsi į Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, kuris 2019 m. balandžio 12 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatė, kad transporto priemonės rinkos vertė 4 800 Eur, o atkūrimo sąnaudos sudaro 5 443,83 Eur.
6. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje: pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
7. Sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl nustatytų automobilio trūkumų fakto, t. y. kad po to, kai ieškovas nusipirko automobilį, buvo nustatyta, jog variklio galvoje (kuro purkštuko lizde) yra įkirtimai, dėl ko reikia keisti variklio galvutę arba visą variklį ir dėl to, ieškovo teigimu, būtų patirtos neproporcingos remonto išlaidos.
8. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.
9. Byloje nėra ginčo, kad nustatytas automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus, t. y. buvo užslėptas, todėl ieškovas jo negalėjo nustatyti vizualiai apžiūrėdamas automobilį prieš įsigijimą. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, kad nustatytas transporto priemonės gedimas ieškovui turėjo būti akivaizdus įsigyjant automobilį, jo nurodomi dervos pėdsakai ant variklio dangčio asmeniui, neturinčiam techninių žinių apie automobilio agregatų veikimo principus ir jų gedimą rodančius netiesioginius požymius nesudaro pagrindo spręsti apie akivaizdžius transporto priemonės trūkumus. Atsakovas tvirtina, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį be nustatyto gedimo, kuris, jo nuomone, atsirado laikotarpyje po ieškovo 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktos automobilio variklio diagnostikos, kai šio trūkumo dar nebuvo, iki 2018 m. spalio 24 d., kai gedimas jau buvo nustatytas.
10. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad būtent pirkėjas (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, kad nustatytas gedimas jau buvo iki automobilio jam perdavimo.
11. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutarties 28 punkte nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą būtina nustatyti, kada atsirado gedimas: iki automobilio pardavimo ar ieškovui jį eksploatuojant. Esant įstatyme nustatytai ieškovo (pirkėjo) šios aplinkybės įrodinėjimo pareigai, turėtų būti pasiūlyta ieškovui teikti papildomus įrodymus šiai aplinkybei patvirtinti (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galimai prašant skirti ir ekspertizę gedimo atsiradimo laikui nustatyti. Ieškovas pakartotinai nagrinėjant bylą šia galimybe atsisakė pasinaudoti, tačiau pakartotinai buvo apklaustas liudytojas P. M. bei Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertizę atlikęs ekspertas A. S.
12. Liudytojas P. M., kuris yra UAB „Autotoja“– automobilių Toyota atstovybės Kaune– vyriausiasis serviso priėmėjas, tokio ir panašaus pobūdžio darbą dirbantis apie 15 metų, paaiškino, kad ieškovas pirmą kartą į autoservisą atvyko užsidegus įspėjančiai lemputei. Pratestavus buvo nustatyta išmetimo sistemos klaida, užsikimšo suodžių filtras, kurį pravalė. Po kelių savaičių ieškovas vėl atvyko. Šį kartą į automobilio saloną smelkėsi išmetamosios dujos. Autošaltkalvis išėmė kuro purkštuką ir pastebėjo, kad yra jo lizdo įkirtimai, kurie atsiranda nesugebant išimti tarpinės, t. y. nekvalifikuotiems asmenims remontuojant be specialių įrankių. Liudytojas savo telefonu nufotografavo pažeidimą. Įdėjo tarpinę. Liudytojas nurodė, kad gedimui pilnai pašalinti yra būtinas brangiai kainuojantis variklio galvutės keitimas, o tarpinės pakeitimas yra tik laikinas problemos sprendimas, lizdo remontuoti pagal gamintojo instrukciją nėra galimybės. Priklausomai nuo variklio įjungimo ir sušilimo bei išjungimo ir ataušimo dažnumo (metalų išsiplėtimo ir susitraukimo), tarpinė užsandarins keliems mėnesiams, pusmečiui, kasdien naudojant- apie porai mėnesių. Liudytojas nurodė, kad purkštuko lizdo pažeidimus galima pastebėti tik išardžius variklį, išėmus purkštuką ir išsivalius purkštukų lizdus. Įprastinės variklio apžiūros metu to nustatyti neįmanoma, tai yra paslėptas defektas. Liudytojo manymu dėl pažeidimo padarymo laiko, pagal variklio išorinę išvaizdą galėjo praeiti apie du mėnesius (liudytojo žodžiais: „kad ne prieš savaitę daryta, tai faktas <...> kur visiškai šviežiai čiupinėta, matytųsi, kad nučiupinėta kažkas, o faktas, kad turėjo praeiti kažkiek laiko, kiek tiksliai negaliu pasakyt, įvardint, gali būti pora mėnesių ir daugiau būti“). Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo pažeistas variklio dangtelis, nuėmus apdailinį variklio dangtelį matėsi derva, o tai rodė, kad variklis buvo pažeistas. Kažkas užklijavo tam, kad nebėgtų tepalai. Be to, variklis yra 2007 m., t. y. nusidėvėjęs. Pirmos apžiūros metu dirbo su kompiuteriais ir variklio gedimų netikrino. Ieškovas nurodė, kad po tarpinės pakeitimo automobilis apie pusę metų dūmų į saloną neleido, tačiau po pusmečio problema pasireiškė ir vėl.
13. Liudytojas P. M., apklausiamas nagrinėjant bylą pirmą kartą, iš esmės buvo davęs tuos pačius parodymus, buvo paaiškinęs, kad atvežtas automobilis išskyrė tokį išmetamųjų dujų kiekį, kad nuo jų graužė akis. Išėmus kuro purkštuką ir tarpinę buvo nustatyta, kad kuro purkštukai kažkada anksčiau jau buvo išiminėjami ir gedimas įvyko dėl to. Šio gedimo be automobilio variklio ardymo vizualiai pastebėti negalima, pažeidimai matosi tiktai išardžius ir išėmus kuro purkštuką. Automobilio purkštukų lizdas, dėl padarytų pažeidimų, negali būti taisomas, norint tinkamai eksploatuoti automobilį, reikėtų keisti automobilio variklį, arba variklio galvutę. Automobilį įmanoma eksploatuoti tiktai laikinai, galima juo būtų važinėti dar kelis mėnesius, tačiau jo būklė smarkiai blogėtų. Sąmata apskaičiuota pagal tai, kokia remonto kaina būtų detales keičiant naujomis. Toks remontas yra būtinas, norint automobilį sutvarkyti pagal gamyklos reikalavimus. Nurodyto gedimo priežastis yra ne automobilio eksploatacija, o prieš tai buvęs automobilio taisymo brokas. Jei remonto metu būtų naudojamos padėvėtos detalės, tai reikėtų keisti automobilio variklį, tačiau kitas padėvėtas variklis galėtų būti ir dar blogesnis.
14. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertizę atlikęs ekspertas A. S., turintis aukštąjį išsilavinimą automobilių remonto ir techninės priežiūros srityje bei 31 metų darbo šioje srityje patirtį apklausiamas liudytoju patvirtino Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 201904016 pateiktas išvadas. Jis nurodė, kad ginčo automobilį apžiūrėjo kolegialiai su variklių remonto specialistais, nufotografavo. Nustatė ir pažeidimus kėbule. Nuotraukose matosi mėginimai mechaniniu būdu pašalinti degimo apnašas. Pirkėjas paprastai tokių dalykų paprastai gali ir nematyti, nes variklis uždengiamas plastikiniu dekoratyviniu gaubtu, nežinantis žmogus to gaubto nesiryš nuiminėti. Nenuėmus gaubto, nieko nepamatysi. Purkštukų išėmimui reikalingi specialūs išėmikliai, kurie nepažeistų iš labai trapaus metalo pagamintų gretimai esančios detalės vožtuvo galvutės metalo, nuotraukose matosi įlaužimo pėdsakai. Matėsi klijavimas, nepilnas automobilio surinkimas, trūko kaiščių. Po remonto kiek galima eksploatuoti niekas negali prognozuoti. Toks remontas- bandymas užslėpti gana rimtą defektą, nes variklio galvutės remontas brangiai kainuoja. Galimai buvo remontuotas ir automobilio kėbulas, nes glaisto storis žymiai viršija gamyklinius parametrus, tai užmaskuotas defektas. Techniškai neįmanoma nustatyti, kada tie įkirtimai atsirado, tačiau, kad tai nenaujas pažeidimas, galima pasakyti iš klijų ir nubrozdinimų. Paaiškino, kad esant naujam pažeidimui, dar nesimatytų metalų oksidacijos procesų. A. S. apžiūrėjo automobilį tik 2019 m. balandžio mėn., praėjus daugiau kaip pusei metų po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Liudytojas negalėjo pasakyti, kada atsirado purkštuko lizdo pažeidimai ir nurodė, kad metalografijos ekspertizė taip pat į šį klausimą negalėtų atsakyti.
15. Liudytojai P. M. ir A. S. nėra kaip nors susiję su ginčo šalimis, nėra asmenys, suinteresuoti civilinės bylos baigtimi kurios nors iš šalių naudai. P. M. yra UAB „Autotoja“, kuri yra automobilių Toyota atstovybė Kaune, vyriausiasis serviso priėmėjas, tokio ir panašaus pobūdžio darbą dirba ilgą laiko tarpą (apie 15 metų), turi tiek specialių automobilių mechanikos ir remonto žinių bendrai, tiek specialių automobilių Toyota mechanikos ir remonto žinių, jo parodymai 2019-10-16 ir 2020-10-05 teismo posėdžių metu buvo išsamūs ir logiškai nuoseklūs. A. S. yra sertifikuotas automobilių vertintojas pagal ISO standartą, jo kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti . Todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti šių liudytojų parodymais dėl paslėpto defekto pobūdžio, jo atsiradimo mechanizmo, laiko, kiek galima būtų eksploatuoti automobilį pakeitus varinę tarpinę nauja, sąmatos, Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos ir aiškinamojo rašto duomenimis, pagal kuriuos ginčo transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kadangi atkūrimo sąnaudos (5 443,83 Eur) viršija transporto priemonės rinkos vertę (4800 Eur).
16. Iš aukščiau nurodytų duomenų teismas daro išvadą, kad praėjus itin neilgam laiko tarpui po to, kai atsakovas ieškovui pardavė ginčo automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo esminis parduoto daikto trūkumas, dėl kurio parduoto daikto negalima tinkamai naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį (CPK 185 straipsnis). Abu automobilių specialistai liudytojai vieningai nurodė, kad nėra jokios techninės galimybės nustatyti kuro purkštuko lizdo sugadinimo bandant jį remontuoti be tam skirtų specialių įrankių tikslų laiką, todėl teismas, nustatydamas šią aplinkybę, vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, įvertinęs visumą šalių į bylą pateiktų įrodymų. Taigi, iš byloje esančių įrodymų apie gedimo pobūdį ir automobilių specialistų paaiškinimų, kad tokio pobūdžio gedimą galima nustatyti tik nuėmus variklio galvutę, išėmus kuro purkštuką, tarpinę ir išvalius purkštuko lizdą, toks gedimas nesant akivaizdžių indikacijų nebūtų nustatytas netgi atliekant įprastinę automobilio patikrą autoservise, iš susirašinėjimo SMS nustatytą pardavėjo atsisakymą bendradarbiauti su pirkėju nustatant ir šalinant automobilio trūkumus, liudytojo P. M. paaiškinimą apie nenaują (apie dviejų mėnesių senumo) purkštuko lizdo įbrėžimų, variklio remonto pėdsakų pobūdį, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad paslėptas automobilio variklio galvutės gedimas atsirado iki pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo.
17. Atsakovas nepaneigė ieškovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilio vertės ir atkūrimo kaštų.
18. Atsakovo nurodomos aplinkybes, kad ginčo automobilį įsigijęs ieškovas jį iš dalies eksploatavo, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nes nepaneigia byloje surinktų įrodymų apie užslėptą automobilio gedimo pobūdį.
19. Atsakovo atsikirtimus į ieškinį, kad atsakovas, prieš parduodamas automobilį, kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Melga“ dėl automobilio būklės patikrinimo ir jokių variklio gedimų nebuvo surasta, teismas atmeta, kadangi civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, jog įprastinio automobilio patikrinimo autoservise metu esant neseniai pakeistai purkštuko lizdo tarpinei paslėptas defektas dėl kuro purkštuko lizdo sugadinimo gali ir neišryškėti.
20. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas ieškovui pardavė ginčo automobilį, kurį įsigijus po itin neilgo laiko tarpo paaiškėjo esminis daikto trūkumas, kurio nebuvo galima matyti vizualiai automobilio įsigijimo metu. Dėl šio užslėpto trūkumo ieškovas automobilio negali naudoti pilna apimtimi pagal jo įprastą paskirtį, o automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kadangi atkūrimo sąnaudos viršytų transporto priemonės rinkos vertę.
21. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad paslėpto ir po pardavimo-pirkimo paaiškėjusio daikto trūkumo pašalinimas kainuotų 5 443,83 Eur, kas yra tiktai neženkliai mažiau už visą pirkto daikto kainą (5900 Eur), todėl netinkamos kokybės daikto (transporto priemonės) pardavimas nagrinėjamu atveju laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Esant sprendime aukščiau nurodytoms civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo laikytini pagrįstais, todėl tenkinami.
22. Atsakovas nurodo, kad transporto priemonė ginčo teisme metu nuvertėjo. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčo transporto priemonės vertė, net ir transporto priemonės neeksploatuojant, arba ją eksploatuojant minimaliai, praėjus tam tikram laikui mažėja, tačiau šie atsakovo argumentai negali sudaryti pagrindo netenkinti aukščiau nurodytų ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, kadangi civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas, dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą, atsisakė priimti atgal parduotą automobilį, kurio pirkėjas negalėjo tinkamai naudoti pagal pagrindinę automobilio paskirtį, ir grąžinti ieškovui sumokėtą pinigų sumą. Todėl visos tokių nepagrįstų ir neteisėtų atsakovo veiksmų neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui.
23. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 420,15 Eur nuostolių tvarkydamas atsakovo parduotą transporto priemonę, nuostolių dydį patvirtina ieškovo į bylą pateiktos UAB „Autotoja“ sąskaitos. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo taip pat tenkintini.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pilnai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 880,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 142 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 850 Eur už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 1136,50 Eur už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 200 Eur už autotransporto priemonės vertinimą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat trečiajam asmeniui UAB „Melga“ iš atsakovo priteisiamos 500 Eur išlaidos už advokato pagalbą (2019-11-20 ir 2020-01-16 mokėjimo nurodymai).
25. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamos 22,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta ir taikyti restituciją: įpareigoti ieškovą L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 900 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus eurų).
Priteisti iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 420,15 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 15 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 880,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Melga“ (juridinio asmens kodas 123021015) iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,06 Eur (dvidešimt dviejų eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.