- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-5387-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00816-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vitui B, A. Ž., VĮ ,,Registrų centras“, V. B. M., A. J.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl praleisto termino pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. B. M., A. Ž., A. J., VĮ ,,Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškimo ir kitų procesinių dokumentų esmė.
P. Z. M. (toliau - pareiškėja) prašo atnaujinti jai praleistą terminą įregistruoti pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2033, sudarytą 1994 m. gegužės 10 d. su M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - 0,0350 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad 1994 m. gegužės 10 d. M. K. ir ji sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią M. K. pardavė, o ji pirkusi trijų šimtų penkiasdešimt (350) kv. metrų žemės sklypą, kuris pirkimo - pardavimo metu buvo Vilkaviškio apylinkėje, Vilkaviškio rajone, (duomenys neskelbtini) o šiuo metu minėto sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas M. K. pardavimo metu priklausė asmeninės nuosavybės teise, buvo įgytas 1994-04-07 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-1449 pagrindu. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-2033 buvo sudaryta Vilkaviškio rajono notarų biure ir patvirtinta notarės Stasės Ūsaitės. Už parduodamą žemės sklypą ji sklypo pardavėjai M. K. sumokėjusi visą sutartą sumą (800 Lt.), kai pasirašę pirkimo - pardavimo sutartį. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį per vieną mėnesį laiko privalėjusi įregistruoti Vilkaviškio rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos Valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Ji po žemės sklypo įsigijimo du kartus buvo nuėjusi į Vilkaviškio rajono valdybos žemėtvarkos tarnybą, tačiau abu kartus nepavyko įregistruoti įgyto žemės sklypo, kadangi nerasdavusi atsakingo už įregistravimą darbuotojo. Po to turėjusi sveikatos problemų, žuvo sūnus Ž. M., todėl nustatytu terminu, nei vėliau sutarties neįregistravusi. Nuo 1994-04-07 iki šiol žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre registruotas M. K. vardu. Nuo 1994 m. gegužės 10 d., kai įgijusi nuosavybės teisę į 0,0350 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ", iki šiol tik ji su vyru nepertraukiamai šiuo sklypu naudojasi, prižiūrintys, savo šeimos poreikiams auginantys daržoves. 2020 m. vasaros pradžioje sužinojusi, kad yra mirusi jai sklypą pardavusi M. K., nes šiuo žemės sklypu pradėjo domėtis nepažįstami asmenys, galimai palikėjos įpėdiniai. Kadangi per vieną mėnesį sutarties tinkamai neįregistravusi, todėl kreipiasi su pareiškimu į teismą atnaujinti praleistą terminą sudarytam sandoriui įregistruoti viešajame registre. Sutarties metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. CK) 149 straipsnis numatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, tačiau 1964 m. CK nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK nuostatose privaloma teisinė registracija nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Taip pat spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Registrų centras prašo teismo dėl pareiškėjos pareiškimu reiškiamo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, tačiau atkreipia dėmesį, kad ginčo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu (1994-05-10) galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) (redakcija, galiojusi nuo 1965-01-01 iki 2001-07-01) 149 str. nuostata, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento jeigu ko kito nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo sudarytam, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam sandoriui, taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pareiškėja dėl praleisto termino įregistruoti sandorį atnaujinimo į teismą kreipėsi 2020-07-30, t. y. praėjus 26 metams nuo sandorio sudarymo. Laiko požiūriu terminas įregistruoti sandorį, praleistas labai žymiai, todėl siekiant atnaujinti šį terminą turėtų būti nustatytos svarbios aplinkybės, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą. Pareiškėja nurodo, kad svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad ji po žemės sklypo įsigijimo du kartus buvo nuėjusi į Vilkaviškio rajono valdybos žemėtvarkos tarnybą, tačiau abu kartus nepavyko įregistruoti įgyto žemės sklypo, kadangi nerasdavo atsakingo už įregistravimą darbuotojo. Vėliau pareiškėja turėjo sveikatos problemų, žuvo jos sūnus Ž. M., todėl nustatytu terminu sutarties neįregistravo. Sprendžiant klausimą dėl termino įregistruoti sandorį atnaujinimo būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis į turto registravimo įstaigą. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Kita vertus, vadovaujantis LAT formuojama teismų praktika, sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (LAT 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pažymėtina, kad esminė Registrų centro funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra Registro duomenų įrašymas pagal jam pateiktus dokumentus, todėl Registrų centras neturi kompetencijos spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir prašo teismo dėl termino atnaujinimo spręsti savo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys – A. Ž., A. J., Vitas B. M. atsiliepimų nepateikė, nors jiems pareiškimo kopijos ir teismo pranešimai buvo įteikti tinkamai.
II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
P. Z. M. posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta 1994 m. su M. K.. Pirkę kolektyvinį sodą prie savo namų. Buvę pas notarę Ūsaitę, sudarę pirkimo - pardavimo sutartį. Nuėjusi į savivaldybę registruoti sutartį, tačiau du kartus neradus sekretorės, po to turėjusi operaciją. Paskui žuvo 20 m sūnus, buvo baisus stresas, liko anūkė trijų dienų, ne tas rūpėjo padėjusi dokumentus į dėžutę. Sklypu naudojusis nuo pat įsigijimo, ir dabar. Sklypas buvo mažas ir kampinis, jo niekas nenorėjo pirkti, o M jos prašė pirkti, jiems buvo tinkamas, nes prie namų, reikalingas. Sumokėjusi 4000 Lt., dar buvo sodo namelis. Jos namus ir sklypą skiria tik tvora, išsipjovę skylę. Per visą laiką niekas pretenzijų į sklypą nereiškė. Jai pasakė, kad M. mirusi, jau buvo palaidota. Jai paskambino sodo kaimynas R, kuris pasakė, kad kažkas jos ieško sodo, atsirado savininkai, tačiau su jais nespėję pakalbėti. Prašanti atnaujinti terminą.A. J. nepažįstanti, su juo nebendravusi (2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo – protokolo 12 min. 20 sek. ---17 min. 39 min.) Ji žinojusi, kada M skyrėsi, jai pasakojosi. Kad ji dirbanti sodą 26 metai, gali patvirtinti sodo kaimynai. Mažesnė suma sutartyje parašyta dėl mokesčių. Notarei pinigus mokėję per pusę su M, ji sakė, kad jai sodas lieka. Buvo namelis, tačiau jį nukėlę, kad būtų daugiau žemės, dar medžių išpjovę. (2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo – protokolo 33 min. 59 sek. ---36 min. 23 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V B. M. su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad jis yra pareiškėjos vyras, juo buvęs ir 1994 m.. M. K. pažinojęs iš matymo. Tuo metu gyvenę ten pat (duomenys neskelbtini) Sklypas buvo už namų tvoros, jį pirko žmona. Žinojęs kiek sumokėjo, kad pas notarą buvo, pats laukęs ten mašinoje, kai pavežęs. Sklypą pardavė K, ji buvo pas notarą. Žmona mokėjo doleriais. Sklypu naudojęsi visą laiką, pats dirbęs, ir dabar. Niekas iki šio laiko pretenzijų į sklypą nereiškė. Kaimynas sakė, kad kažkas teiraujasi apie sodą, tačiau nespėjęs ateiti. Jam niekas neskambino. Iš streso žmona pamiršo įregistruoti. Kai pradėjo ieškoti žmonės, tai prisiminė. (2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo – protokolo 20 min. 3 sek. ---23 min. 9 sek.).
Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad jis yra M. K. sūnus. Vasaros pabaigoje domėjęsis sklypu, per kaimynus, su niekuo nėjo susitikti ir išvažiavę. Vaikystėje naudojęsi tuo sodu, tuo metu buvo jų sodas, mama išsiskyrė, pradėjo dalintis tą sodą. Nuo 1994 ar 1996 metų jie tuo sodu nesinaudoję. Neseniai netekę mamos, ir sužinojęs, kad tas sodas dar yra, kai nuvykęs tvarkytis paveldėjimo. Atsirado pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nėra įregistruota, nemanantis, kad ji suklastota, mamos parašą galintis atpažinti. Jam 1994 m. buvo 11 metų, gyvenę (duomenys neskelbtini). su motina. Nežinojęs, ar buvo parduota, nors nesinaudoję sodu, turėję žemės kaime, ten dirbdavę. Po skyrybų motina kažkaip aiškino, kad sodas lieka patėviui. Skyrėsi 1992 ar 1993 m. 1994 m. atrodo jau buvo išsiskyrusi. Jis pats asmeniškai nežinojęs pareiškėjos. Susipažinęs su pirkimo-pardavimo sutartimi, ten yra mamos parašas, neginčijantis. Nuvažiavęs matęs, kad sodas yra naudojamas, buvo pasodintos bulvės. Apie sodą su mama kalbėjęs tik skyrybų metu, po to, kas su juo atsitiko taip ir nesužinojęs. (2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo – protokolo 24 min. 2 sek. ---33 min. 50 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Pareiškimo tenkinimo pagrindai ir motyvai.
Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, bei jos ir suinteresuoto asmens V. B. M. paaiškinimais nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-2033, sudaryta 1994 m. gegužės 10 d. su M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėja nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - 0,0350 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. J., pardavėjos mirusiosios M. K. sūnus, teismo posėdyje susipažinęs su šia sutartimi, nurodė, kad tai jo mamos parašas, sutarties neginčijantis. Šioje sutartyje yra parašyta, kad ji turi būti įregistruota per 1 mėnesį Vilkaviškio rajono žemėtvarkos tarnyboje. Sutartyje nurodyta, kad už parduodamą žemę M. K. pinigus gavusi prieš pasirašant sutartį. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Vito B. M. paaiškinimais nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėja valdo žemės sklypą bei juo naudojasi, sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo ir atitinkamai nuosavybė neatsirado. Suinteresuotas asmuo A. J. patvirtino, kad jis 1994 m. buvo 11 metų, nuo 1994 ar 1996 m. jie šiuo sodo sklypu nesinaudoję, jį prisiminęs ir domėjęsis tik 2020 m. po motinos mirties. 2020-07-24 nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad šis žemės sklypas įregistruotas nuo 1994 m. balandžio 7 d. M. K. vardu, o pirkimo pardavimo sutartis su pareiškėja sudaryta vėliau -1994 m. gegužės 10 d., apie ją jokio įrašo nėra.
1994 m. gegužės 10 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 metų civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalių nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių, jog ji du kartus buvo nuvykusi registruoti sutarties, bet neradusi darbuotojo, po to turėjo asmeninių problemų, dėl ko užmiršo pirkimo-pardavimo sutarties registraciją, žemės sklypu naudojosi nepertraukiamai nuo jo įsigijimo, jis ribojasi su pareiškėjos namų valda, niekas iš kitų asmenų pretenzijų nereiškia, daro išvadą, kad praleistas terminas pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti dėl objektyvių priežasčių ir neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas šiuo metu galiojantis CK iš viso nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 straipsnis).
IV. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi nutarta pareiškėjos pareiškimo reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ir uždrausti Marijampolės 3-iojo notaro biuro notarei G. S. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą turtui - 0,0350 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) mieste, paveldėti po 2020 m. balandžio 9 d. mirusios M. K. mirties, bei su šiuo turtu atlikti bet kokius kitus notarinius veiksmus, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (turto areštą). Kadangi pareiškimas tenkintas, taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo nekilnojamojo turto registre.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos – 18,84 Eur viršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23, priimta 2020-01-23 Nr. 1R-19/1K-2, paskelbta TAR 2020-01-22 Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą pirkimo - pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. 1-2033, sudarytai 1994 m. gegužės 10 d. su M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - 0,0350 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“.
Palikti 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi taikyti laikinąją apsaugos priemonę -draudimą Marijampolės 3-iojo notaro biuro notarei G. S. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą turtui - 0,0350 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paveldėti po 2020 m. balandžio 9 d. mirusios M. K. mirties, bei su šiuo turtu atlikti bet kokius kitus notarinius veiksmus, iki pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo nekilnojamojo turto registre.
Priteisti iš pareiškėjos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 18,84 Eur (aštuoniolika eurų 84 euro centus); išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); L. B. AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.e2YT-5387-1021/2020.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims bei notarei G. S. per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus..