- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- eI2-11802-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08346-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Sigita Fomičiova, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „HQDS”
- Advokatai
- Karolis Gudas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Egidijos Puzinskaitės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HQDS” atstovui advokatui Karoliui Gudui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui asmens uždarosios akcinės bendrovės „HQDS” dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154198 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d. ir pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad UAB „HQDS“ (toliau – Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) numatytus reikalavimus. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Be to, Departamentui teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.
1.2. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Departamentas, bet Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) bei Lietuvos kelių policija, todėl šių institucijų pareigūnai gali tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos.
1.3. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis (šiuo atveju – pareiškėjas) neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Tuo tarpu Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatymo numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Departamento Sprendime nurodytiems reikalavimams, t. y. Bendrovės tariamu neatitikimu Kodekso nuostatoms. Taigi, Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma.
1.4. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta kurių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies sąlygų pareiškėjas neatitinka, dėl kurių leidimas laikinai gyventi yra panaikintas. Sprendime Departamentas nepaaiškina, kokios, susijusios su Bendrove, aplinkybės pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi išduoti.
1.5. Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kitos asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar, be to, Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų, o vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu.
1.6. Valstybės institucijos: Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), LTSA, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2017 m. – 2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko, Departamentas 2018 m. pasirašydamas 9 taikos sutartis pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis tarp Bendrovės ir Departamento, kuriomis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje, nėra.
1.7. Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktines situacija ar pasikeitusiu aktualiu teisiniu reguliavimu, bet Departamento pasikeitusia nuomone apie teisės aktų taikymą, kurią, pareiškėjo žiniomis, sąlygojo lobistinės apraiškos, politinis spaudimas bei kišimasis į Departamento veiklą, Departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti verslo grupių komercinius interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad:
2.1. Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė turi tik 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, tad vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti.
2.2. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenis Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo). Atsižvelgiantį tai, Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
2.3. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas, todėl būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį).
2.4. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytame Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, kaip matyti iš Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos.
2.5. Departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
2.6. Departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Departamentas suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.
2.7. Pažymi, kad Departamentas nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.
Šalies argumentai
2.8. Pareiškėjo nurodytos sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Be kita ko, pareiškėjo skundo teiginiai, kad neva sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime nurodo palaikanti pareiškėjo skundą, argumentuodama tuo, kad:
3.1. Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“ grupės įmonėms, iš viso Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas kurių yra pareiškėjas).
3.2. Tarp Departamento, Bendrovės ir Bendrovės darbuotojų 2018 m. buvo kilę administraciniai ginčai ir buvo nagrinėjamos 9 administracinės bylos dėl to, kad Departamentas atsisakė išduoti Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, neva dėl to, kad Bendrovės veikla galimai yra fiktyvi, nes neturi pakankamai EBKR licencijų. Šalys 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė taikos sutartis, kurios buvo patvirtintos atitinkamose administracinėse bylose.
3.3. Nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs, tačiau, nors dar 2017 m. – 2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Departamentas vėl ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą.
3.4. Departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 4077) atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti Bendrovės skundą motyvuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti Sprendimą Nr. 4077 neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutikdama su Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Bendrovė kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. eI2-11752-331/2023).
3.5. Departamentas Sprendime konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl neva Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimo, o vairavimo paslaugos teikiamos UAB „IPUKIS“ įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė palaikantis pareiškėjo skundą. Akcentavo, kad Bendrovėje dirba vairuotojai, o UAB „IPUKIS“ turi transporto priemones ir abi įmonės yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų, todėl įmonės nevykdo fiktyvios veiklos. Pažymėjo, kad ginčas yra dėl teisės aktų taikymo ir kvalifikavimo, be to, VDI, LTSA, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusios, kad Bendrovės veiklos modelis yra teisėtas, o praėjus daugiau kaip penkeriems metams po pasirašytų taikos sutarčių tarp Departamento ir Bendrovės, Departamentas vėl kelia ginčą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko ir dėl tų pačių asmenų. Nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, kadangi Kodekso 14 straipsnis nurodo baigtinį sąrašą institucijų, turinčias teisę vertinti tarptautinių krovinių vežimo veiklą, t. y. LTSA, muitinė, policija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios nėra pareiškusios pretenzijų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, be to, nėra priimtu administracinių sprendimų Bendrovės atžvilgiu. Pažymi, kad pareiškėjui Sprendimas buvo netikėtas, kadangi pareiškėjas negavo pranešimo iš Departamento apie tariamus Bendrovės veiklos pažeidimus, ar apie tai, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, kuris sudarytų pagrindą Departamentui naikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Nors Departamentas yra nepatenkintas Bendrovės veikla, tačiau kompetentingos institucijos nėra nustačiusios Bendrovės vykdomos veiklos pažeidimų, todėl Departamentas užuot perdavęs spręsti šį klausimą kompetentingoms institucijoms, visas neigiamas pasekmes pritaiko darbuotojų, taip pat ir pareiškėjo atžvilgiu, taip viršydamas savo kompetenciją ir įgaliojimus. Pareiškėjo žiniomis Bendrovė konsultavosi su LTSA dėl veikos modelio, ir buvo patvirtinta, kad veikos modelis yra teisėtas ir leistinas, be to, LTSA motyvavo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad yra dvi alternatyvos, t. y. viena alternatyva, kai darbuotojas yra įdarbinamas į įmonę, kuri teikia tarptautinių krovinių vežimo veiklą ir tokiu atveju įmonės veiklai reglamentuoti yra taikomos Kodekso nuostatos, o kita alternatyva, kai darbuotojas nėra įdarbinamas į įmonę, bet šio darbuotojo paslaugomis yra naudojamasi – tokiu atveju nėra reikalaujama, kad tokia įmonė turėtų licencijas ir nėra taikomos Kodekso nuostatos, kadangi tokia įmonė nevykto tarptautinių krovinių vežimo veiklos. Pažymi, kad pareiškėjas vykdo deklaruojamą tarptautinių krovinių vežimo veiklą ir Europos Sąjungos reglamentas suteikia pareiškėjui teisę teikti vairavimo paslaugas. Be to, pareiškėjas teikdamas vairavimo paslaugas teisės aktų pažeidimo nepadarė, vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą kaip nurodyta Departamento išduotame leidime, t. y. nėra pasikeitusios aplinkybės nuo tada, kai buvo išduotas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, todėl Departamentas galėtų panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jeigu pareiškėjas įvykdytų baudžiamąjį nusižengimą, ar nebeatitiktų sąlygų, nurodytų Įstatyme, tačiau neatsako už Bendrovės padarytus pažeidimus. Be to, nėra nustatyta Bendrovės veiklos trūkumų, Bendrovė nėra padariusi pažeidimų, o veiklos modelis buvo patvirtintas kompetentingų institucijų, o 2018 m. dėl analogiškų aplinkybių kilęs ginčas tarp Departamento ir Bendrovės buvo išspręstas taikos sutartimis ir nuo to laiko teisės aktai nėra pasikeitę, t. y. Kodekso nuostatos Bendrovės atžvilgiu nėra taikomas. Pažymėjo, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nurodo, kad išduoti leidimai gali būti panaikinti, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų ar padaro pažeidimus, tačiau šioje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būdų padaręs pažeidimą, priešingai vykdo veiklą nurodyta leidime laikinai gyventi ir moka mokesčius.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė palaikanti atsiliepime išdėstytą poziciją, akcentavo, kad Departamentas veikė savo kompetencijos ribose ir procedūrinių reikalavimų nepažeidė, o priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į visus turimus duomenis. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą nurodydama, kad į visus argumentus yra pasisakyta atsiliepime. Paaiškino, kad pareiškėjui pateikus prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, buvo vertinama Bendrovės veikla ir pareiškėjo galimybės dirbti Bendrovėje ir atsižvelgiant į Bendrovės darbuotojų skaičių ir turimų licencijų skaičių buvo nustatyta, kad pareiškėjui nėra galimybės dirbti Bendrovėje, todėl leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pažymėjo, kad Bendrovei buvo pateiktas siūlymas pašalinti Departamento nustatytus trūkumus, tačiau Bendrovei Departamento reikalavimų neįvykdžius, buvo priimtas Sprendimas. Negalėjo atsakyti kokios aplinkybės pasikeitė pareiškėjo atžvilgiu lyginant su leidimo išdavimo metu buvusia situacija Bendrovėje, paaiškino kad Departamentas nevertina Bendrovės vykdomos veiklos teisėtumo, o buvo vertinamos pareiškėjo galimybes dirbti Bendrovėje. Nurodė, kad Sprendimui priimti duomenų pakako, o Įstatymas neįpareigoja Departamento atlikti papildomas užsieniečių apklausas. Pažymėjo, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nurodo, kad leidimas panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 44 straipsnio pagrindu, todėl Departamentas pagrįstai vertino šiame straipsnyje nurodytas sąlygas.
6. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu Bendrovės veikla būtų neteisėta ar neleistina, tokiu atveju vadovaujantis Kodekso 14 straipsniu LTSA arba kelių policija sustabdytų krovinių vežimą ir uždraustų kovinių vežimą iki bus išsiimtas reikalingas licencijų kiekis ir atitinkamai vairuotojas neturėtų teisės tęsti tarptautinio krovinio vežimo, jeigu Bendrovė neįvykdytų Kodekse nurodytų reikalavimų. Pažymėjo, kad Bendrovė iki šios dienos nėra padariusi nei vieno veiklos pažeidimo ir atitinkamai nėra pradėta administracinių procedūrų pareiškėjo atžvilgiu. Be to, kompetentingos valstybės institucijos palaiko Bendrovės vykdomos veiklos modelį, o jeigu būtų nustatyti Bendrovės veiklos pažeidimai, pareiškėjas negalėtų teikti paslaugos ir turėtų teisę reikalauti mokėti už pravaikštas iki bus ištaisytas atitinkamas teisės aktų pažeidimas. Pažymėjo, kad Įstatymas neleidžia naikinti išduoto leidimo dėl darbdavio padarytų pažeidimų, kurių šiuo atveju ir nėra nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pareiškėjas, Uzbekistano pilietis, 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą Departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi (ketinantis dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), nurodydamas, kad dirba Bendrovėje nuo 2022 m. liepos 13 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).
9. Tarpininkavimo rašte (Nr. 20220705-094751) Bendrovė nurodo, kad vykdo krovininio kelių transporto (4941) veiklą, pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), sudaroma neterminuota darbo sutartis.
10. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – užsieniečiui ketinančiam dirbti Lietuvoje.
11. Departamentas Sprendimu panaikinto pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Sprendime nurodyta:
11.1. Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
11.2. Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
11.3. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo d.1 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Patikrinus www.rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Patikrinus Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai.
11.4. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Sodros duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
11.5. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2023 m. vasario 22 d., dirba nuo 2020 m. kovo 27 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvoje, tačiau jie išimtinai sąlygoti darbo santykiais. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
11.6. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
12. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą, be to, Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Departamentas klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui, Sprendimo tinkamai nemotyvavo, o Bendrovės veikla yra teisėta, ką yra pripažinęs tiek pats Departamentas, tiek kitos kompetentingos institucijos.
13. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
14. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
15. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
16. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
17. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.
18. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėdamas Departamento išduotą leidimą laikinai gyventi (išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – ketinančiam dirbti Lietuvoje) Bendrovėje dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. nuo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo iki Sprendimo priėmimo – iki 2023 m. rugsėjo 15 d., šios aplinkybės nėra pasikeitusios. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas Departamentui vertinant, kad pareiškėjas neturi realių galimybių Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.
20. Atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad priimant Sprendimą buvo vertinama, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Būtina pastebėti, kad įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme Departamentas turėjo pareigą, prieš priimdamas Sprendimą aptariamu pagrindu, surinkti faktinius duomenis bylojančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, tačiau toks neatitikimas paaiškėjo vėliau. Teismo nuomone, atsakovas turėjo pateikti įrodymus bei vertinti aplinkybes, kad pareiškėjui išduodant (pakeičiant) leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas neturės realių galimybių dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
21. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, 2023 m. rugsėjo 11 d. Sodros duomenimis, kad Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, viešai skelbiamais LTSA duomenis, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentuojant, kad Bendrovė neįvykdė Departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.
22. Teismo vertinimu šios faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Departamento priimtas Sprendimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
23. Teismas pažymi, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Atsakovės atstovė teismo posėdžio akcentavo, kad buvo vertinama pareiškėjo atitiktis Įstatymo 44 straipsnio nuostatoms, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam išduodant leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, teikė vairavimo paslaugas (2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos).
24. Teismas pažymi, kad Departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi VAĮ reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
25. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai) (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-274-662/2022). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).
28. Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo prašo priteisti iš Departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas teismui, be sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154198, kuriuo pareiškėjui A. M. panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct, mokėtojas UAB „HQDS“) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.