- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- II-8-853/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. V. ir jo atstovui advokatui G. G., institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui J. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V. skundą, dėl 2014 m. balandžio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-25 teisme gautas R. V. skundas dėl 2014 m. balandžio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį paskirta 1000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
R. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 24 d. 22.28 val. Mažeikių m., Sedos g. 47, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo pakeisti priimtą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad dirba UAB „Langė“ eksporto vadybininko pareigose ir netekęs teisės vairuoti praras darbą. Nurodo, jog praradęs teisę vairuoti nebegalės tinkamai pasirūpinti savo močiute S. R., kuria rūpinasi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas su skundu nesutiko ir nurodė, kad R. V. nutarimas buvo priimtas objektyviai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei visas kitas byloje aplinkybes. Nurodė, jog R. V. pažeidimas, t. y. chuliganiškas vairavimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų. Teismo prašė palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-9839863-14 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad jis visiškai pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidimą padarė nepiktybiškai, tiesiog norėjo išbandyti ką tik suremontuotą transporto priemonę. Nurodė, jog gailisi dėl savo neatsakingo poelgio ir nenorėjo pasielgti chuliganiškai. Paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėje veikloje, netekęs teisės vairuoti, gali prarasti darbą taip pat nebegalės pasirūpinti savo sergančia močiute.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovas advokatas G. G. nurodė, jog teismas gali pakeisti priimtą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi R. V. teisės reikalingos darbinėje veikloje bei slaugant močiutę. Taip pat nurodė, jog teismas vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo gali taikyti papildomą administracinę nuobaudą baudą.
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovas J. P. prašė teismo atsižvelgti į tai, jog padarytas šiurkštus pažeidimas ir todėl palikti galioti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-9839863-14 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl bet koks pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų – yra KET 9 punkto pažeidimas. Tai, kad realiai pavojaus nekils automobilių ar pėsčiųjų eismui pažeidėjas negalėjo žinoti. Todėl daroma išvada, kad R. V. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 9, bet ir 4, 5, 10 bei 133 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodytų aplinkybių R. V. neginčija tik prašo pakeisti nutarimo dalį dėl teisės atėmimo vairuoti transporto priemones netaikymo.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Šiaulių apygardos teismas formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Teismas pažymi, kad tai, jog R. V. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. R. V. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas tik teigiamai, o jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės vairuoti automobilio ir vykdyti savo tiesioginių darbo pareigų, neteks pragyvenimo šaltinio, taip pat tai, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės pasirūpinti sergančia savo močiute, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis ATP-637-300/2013). Be to, byloje esantys duomenys tvirtina, kad R. V. už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas, nors baustumas yra išnykęs, tačiau, jo padaryti pažeidimai sunkėja, o tai rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pabrėžtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl R. V. argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu bei sergančios močiutės priežiūra, negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas, neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Todėl, teismas, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 124² straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į R. V. asmenybę, į pažeidimo padarymo aplinkybes, mano, kad dėl šių priežasčių naikinti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-9839863-14 ir neatimti R. V. teisės vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui, kaip to prašo pažeidėjas, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-9839863-14 nepakeistą.
Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.