- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- ATP-637-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02541-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Blažaičio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir M. J. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu M. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013-07-29 13.22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse vairavo automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant leistinam maksimaliam greičiui 50 km/h, vairavo automobilį gyvenvietėje 98 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 48 km/h, persirikiuodamas daug kartų nerodė posūkių signalų, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, sankryžoje iš pirmos eismo juostos pravažiavo tiesiai, kai kelio ženklas leidžia važiuoti tik į kairę, tai yra paeiliui padarė daug Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, pažeidė KET 8, 88, 135 punktus.
M. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalį buvo skirta 700 Lt bauda, pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį 200 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį 200 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda M. J. skirta 600 Lt bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
M. J., nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu, Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą pakeisti. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą paliko nepakeistą ir M. J. skundą atmetė.
Skundu Šiaulių apygardos teismui M. J. prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą panaikinant jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, paliekant jam paskirtą administracinę nuobaudą – 600 Lt piniginę baudą; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio tesės pažeidimo byloje – panaikinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, paliekant jam paskirtą administracinę nuobaudą – 600 Lt piniginę baudą.
Skunde nurodo, kad teismas skundžiamojoje nutartyje patikslino pažeidimų kvalifikaciją, išjungė du pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet į tai visai neatsižvelgė ir nuobaudos už pažeidimus nepakeitė. Apeliantas mano, kad nors jo padaryti pažeidimai ir atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalį, tačiau jie nekėlė grėsmės eismo saugumui, nėra nustatyta, kad jo pažeidimai sukėlė pavojingas situacijas, ar privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį, arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Todėl pažeidėjas prašo palikti jam paskirtą 600 Lt piniginę baudą, kurią jis sumokėjo, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teigia, kad teismas, svarstydamas jo prašymą dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto, aplinkybes vertino atskirai, todėl neteisingai interpretavo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Nurodo, kad teismas neįvertino komplekso lengvinančių aplinkybių buvimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje: nuoširdaus gailėjimosi, darbo specifikos, teigiamos charakteristikos ir pan. Apelianto teigimu, jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, pergyvena, paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs, jam gėda prieš draugus, pažįstamus ir visuomenę. Taip pat nurodo, kad darbe jis charakterizuojamas tik teigiamai, o jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės vairuoti automobilio ir vykdyti savo tiesioginių darbo pareigų, neteks pragyvenimo šaltinio. Remdamasis savo nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi, savo darbo sąlygomis, kurios neįmanomos, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašo rasti galimybę pritaikyti jam ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą – paliekant piniginę 600 Lt baudą ir netaikant taisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams.
Apeliaciniu skundu nubaustojo asmens M. J. gynėjas advokatas V. Blažaitis prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir perkvalifikuoti M. J. administracinius teisės pažeidimus iš atskirų pažeidimų į vieną tęstinį pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį bei panaikinti M. J. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, paliekant jam paskirtą administracinę nuobaudą – 600 Lt piniginę baudą.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko K. D. nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo nutartis keistini dėl esminių procesinių ir materialinių normų pažeidimų. Teigia, kad M. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra jokio konkretumo, išskyrus abstrakčius sakinius ir sąvokas – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Todėl apeliantui neaišku, kokioje gatvės atkarpoje, kokioje vietoje jis pažeidė tuos ženklus. Taip pat nurodo, kad nėra nurodyta, kur jis kirto ištisinę liniją, kokioje sankryžoje iš pirmos eilės pravažiavo tiesiai, kai kelio ženklas leidžia važiuoti tik į kairę ir t. t. Visa tai, gynėjo manymu, rodo, kad Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų surašytame protokole ir nutarime, M. J. suformuluotas kaltinimas, yra nekonkretus, nėra aiškus, neleidžiantis nustatyti kaltinimo turinio. Taip pat nurodo, kad tiek policijos pareigūnas, tiek teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 124 (2) straipsnio 1 dalies normą, kadangi, pasak apelianto, M. J. padaryti pažeidimai padaryti vienu metu ir paeiliui, todėl juos visus apima ATPK 124 (2) straipsnio l dalies dispozicija ir jie atskirai nekvalifikuotini. Apibendrindamas paminėtą, ir įvertindamas M. J. asmenybę, visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaudamasis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo ir protingumo kriterijais, proporcingumo principu, prašo suteikti M. J. malonę ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. J. apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pirmiausia pastebėtina tai, kad pagrįstai nubaustojo asmens gynėjas skunde nurodo, kad tiek policijos pareigūnas, tiek teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalies normą, kadangi M. J. padaryti pažeidimai padaryti vienu metu ir paeiliui, todėl juos visus apima ATPK 124² straipsnio l dalies dispozicija ir jie atskirai nekvalifikuotini.
Bylos duomenys tvirtina, kad M. J. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 29 d., 13.22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse, vairavo automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant leistinam maksimaliam greičiui 50 km/h, vairavo automobilį gyvenvietėje 98 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 48 km/h, persirikiuodamas daug kartų nerodė posūkių signalų, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, sankryžoje iš pirmos eismo juostos pravažiavo tiesiai, kai kelio ženklas leidžia važiuoti tik į kairę, tai yra paeiliui padarė daug Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, ir taip pažeidė KET 8, 88, 135 punktus.
ATPK 124² straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų litų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi M. J. inkriminuoti KET pažeidimai buvo padaryti tuo pačiu metu ir atsakomybė už visus juos numatyta viename ATPK straipsnyje – 124² straipsnio 1 dalyje, kuri ir apima visus kitus nubaustojo asmens padarytus pažeidimus ir jam atskirai inkriminuotas veikas, numatytas – ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Taigi M. J., vairuodamas automobilį, vienu metu ar paeiliui formaliai padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tačiau nagrinėjamu atveju nurodytų pažeidimų padarymas, įvertinus kiekvieno jų pobūdį, neperžengia tokio pavojingumo laipsnio, kurį įstatymų leidėjas įtvirtino ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Todėl konstatuotina, kad teisės pažeidimų pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124 straipsnio 5 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį fiksavimas, nustačius sunkesnio pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį padarymą – perteklinis. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Dėl to visi M. J. padaryti pažeidimai kvalifikuotini tik pagal vieną administracinį įstatymą – ATPK 124² straipsnio 1 dalį.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai dar nereiškia, kad apeliantui M. J. būtų paskirta per griežta nuobauda. Priešingai, bylos duomenys tvirtina, kad apeliantui buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, kas, sutinkamai su šioje byloje nustatyta M. J. padaryta veika, numatyta ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, jam skirta nuobauda yra lygi šios veikos sankcijoje numatytam baudos vidurkiui ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimumui (124² str. 1 d. pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...> ). Dėl to apygardos teismas sprendžia, kad net sumažinus M. J. inkriminuotų pažeidimų kiekį, patikslinus jo veikos kvalifikaciją, bei pašalinus pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliantui M. J. paskirtą 600 Lt nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nubaustojo asmens gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad M. J. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nėra aiškus, neleidžiantis nustatyti kaltinimo turinio. Šioje nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1818/2007, 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-305/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1111/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju asmeniui administracinis kaltinimas, be kita ko, buvo pareikštas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, inter alia numatančią atsakomybę už KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Taigi, minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į KET. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, jog M. J. kaltinamas pažeidęs KET 8, 88 ir 135 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 88 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka. KET 135 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Tai įvertinus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui inkriminuoto pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl asmens galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribotos. Aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo detaliai aprašyta pažeidimo esmė – tiksli konkrečių KET pažeidimų padarymo vieta, savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Juolab kad vien iš byloje esančio nubaustojo asmens skundo pirmosios instancijos teismui bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai suvokė, kuo yra kaltinamas, ir galėjo planuoti savo gynybos strategiją.
Taip pat, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino M. J. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei jo padarytos veikos sankcijoje numatyta nuobauda, ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog M. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas tik teigiamai, o jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės vairuoti automobilio ir vykdyti savo tiesioginių darbo pareigų, neteks pragyvenimo šaltinio, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Be to, byloje esantys duomenys tvirtina, kad M. J. už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ne kartą, jo padaryti pažeidimai sunkėja, o tai rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pabrėžtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas, neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir neatimti M. J. teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesingai ir nuosekliai įvertino M. J. padarytų pažeidimų aplinkybes, jų kvalifikaciją, nepašalino Institucijos nepagrįstai nustatytos pažeidėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybes, skundžiama nutartis ir nutarimas keistini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kuria M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
M. J. veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalį, 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį (keturis pažeidimus), kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį.
Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko K. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.