- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-2526-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00490-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- O. C.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. S., Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. C. apeliacinį skundą dėl Vilniau miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. C. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims E. S. ir Kauno apskrities VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 47 000 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl puspriekabės „Metaco“, v/n PV735 konfiskavimo baudžiamojoje byloje Nr.04-1-361-01 bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo paduoti. Nurodė, kad 2001 m. vasario 23 d. panaudos sutartimi jam nuosavybės teise priklausančią puspriekabę „Metaco“, v/n PV735, perdavė naudotis E. S.. 2001 m. birželio 21 d. Kalvarijų pasienio poste sulaikius minėto asmens vairuojamą automobilį „Skania“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Metaco“, v/n PV735, automobilio krovinyje buvo aptiktos kontrabandinės cigaretės. Puspriekabė buvo konfiskuota ir parduota. Baudžiamoji byla E. S. atžvilgiu nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pinigų ieškovas negavo, apie turto pardavimo aplinkybes ir kainą nebuvo informuotas. Ieškovas teigia, kad neteisėtai pritaikius procesinę prievartos priemonę, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, valstybinės institucijos pažeidė jo teises, padarė moralinę ir materialinę žalą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos Lietuvos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti - tai neteisėti veiksmai - puspriekabės pripažinimas daiktiniu įrodymu, žalos atsiradimas ir priežastinis ryšys. Ieškovas nurodo, kad 2003 m. kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. 2010 m. pasidomėjęs dėl jo skundo nagrinėjimo eigos, gavo atsakymą, kad 2004 m. lapkričio 23 d. teismas paskelbė pareiškimą nepriimtinu. Pats ieškovas teigia, kad jam apie minėtą sprendimą pranešta nebuvo. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti ieškinį, teigdamas, kad jį praleido dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Generalinės prokuratūros atstovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jo pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie tariamai pažeistas teises jam tapo žinoma gavus 2003 m. vasario 17 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2006 m., ieškinys pateiktas tik 2011 m. sausio 19 d. Tai, kad asmuo kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą su pareiškimu negali būti traktuojama kaip objektyvi priežastis, kadangi tai neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmais atlyginimo. Šios žalos atlyginimas yra nacionalinės teisės dalykas. Be to, nesant neteisėtų veiksmų, jokia žala objektyviai negali atsirasti, todėl negali būti atlyginama. Baudžiamajame procese įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, kad puspriekabė teisėtai pripažinta nusikaltimo priemone, ir pagrįstai nuspręsta ją parduoti. Ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą, nes procesiniai sprendimai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažinti neteisėtais, t.y. nenustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, nes į teismą kreipėsi praėjus beveik 8 metams po Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo. Be to, nurodė, kad puspriekabę Kauno AVMI perėmė parduoti vykdydama Kauno apygardos prokuratūros 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje pardavimo. Nei tuo metu galiojusios instrukcijos, nei kitų šiuo metu galiojančių valstybei perduotino turto disponavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos neįpareigoja informuoti asmenį, kurio turtas buvo perduotas valstybei, apie minėto turto pardavimo faktą bei sąlygas.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu atsiliepimu nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 str. 8 d., todėl ieškinys turi būti atmestas. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumą. Ieškovui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės būtinų sąlygų, valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieškovo nurodomą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla Nr.04-1-361-01 iki šiol nėra užbaigta, joje nėra priimtas galutinis baudžiamąjį procesą pabaigiantis dokumentas, kadangi ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik vieno asmens atžvilgiu, o iš esmės ikiteisminis tyrimas liko sustabdytas. Todėl kol ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo spręsti dėl teisėsaugos institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nepriėmus baudžiamojoje byloje galutinio procesinio sprendimo, ieškovui neatsirado teisė į ieškinį. Ieškovas tokio pobūdžio reikalavimus galėtų reikšti po galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr.04-1-361-01 priėmimo, konstatavus reikšmingas bylai aplinkybes, galutinai išsprendus daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimą, lėšų, pervestų į Kauno VPK depozitinę sąskaitą, likimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. teigia, kad aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nepriimtas galutinis sprendimas, nėra teisiškai reikšminga. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, ikiteisminio tyrimo institucijų (prokurorų) nutarimais konstatuoti faktai, skirtingai nuo teismo sprendimu ar nuosprendžiu konstatuotų faktų, pagal CPK 182 str. 2 ir 3 p. nėra prejudiciniai. Tokia pozicija, ieškovo manymu, tik dirbtinai sukurs dar vieną procesą dėl tų pačių reikalavimų ir dalykų. Daiktinių įrodymų klausimas baudžiamojoje byloje išspręstas, nes dalis daiktų grąžinta savininkams, kita sunaikinta, kiti parduoti, o pinigai pervesti valstybės naudai. Ieškovo manymu, galutinio sprendimo priėmimas yra aktualus ir teisiškai reikšmingas tik senaties taikymo aspektu.
2. Tvirtina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad priekaba be jokio teisinio pagrindo buvo pripažinta nusikaltimo priemone. Priekaba negalėjo būti pripažinta nusikaltimo priemone, nes joje nebuvo įrengta jokių slėptuvių. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp nusikaltėlių ir nusikaltimo priemonės (puspriekabės), kadangi nėra kaltininkų negalima pripažinti puspriekabę nusikaltimo priemone. Teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato liudytojo turto arešto. Prokurorai patys sudarė sąlygas nepagrįstai didelėm turto išlaikymo išlaidoms atsirasti, nes negrąžino ieškovui turto. Prokuratūra ir teismas vadovavosi suklastotais dokumentais, nes ieškovas nebuvo informuotas apie turto saugojimą ir pardavimą. Kauno miesto valstybinė mokesčių inspekcija veikė neteisėtai, nes turto pardavimo metu jokių sprendimų dėl ieškovo nuosavybės perleidimo valstybei priimta nebuvo.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindė šiomis aplinkybėmis:
1. nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė, konstatavęs, kad puspriekabė „Metaco“ teisėtai pripažinta nusikaltimo padarymo priemone ir jos atžvilgiu teisingai buvo pritaikytos BPK 92 straipsnio 4 dalies ir 93 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos. Todėl ši teismo, o ne ikiteisminio tyrimo nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią.
2. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija puspriekabę perėmė parduoti, vykdydama Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje pardavimo. Pažymėjo, kad skirtingai nuo konfiskuoto turto, areštuotas turtas valstybės nuosavybėm nepereina, o turto areštu tik apribojama savininko teisė disponuoti savo turtu ir baudžiamojoje byloje toks turtas įgyja daiktinių įrodymų statusą.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus grindė šiomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
1. apeliantas nepagrįstai teigia, kad puspriekabės saugojimo išlaidos susidarė dirbtinai. Baudžiamojo proceso kodekse nurodoma, kad įrodymams turi būti nustatyta saugojimo ir laikymo tvarka. Tardytojas A. A. 2002 m. kovo 5 d. nutarimu teisėtai išsprendė minėto daiktinio įrodymo saugojimo ir laikymo klausimą. Puspriekabės arešto teisėtumas buvo patikrintas Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, konstatuojant jo pagrįstumą.
2. Apelianto argumentai dėl dokumentų klastojimo nepagrįsti. Generalinė prokuratūra atsisakė dėl apelianto nurodytų pažeidimų pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovui priklausanti puspriekabė negrąžinta ir parduota teisėtai, kadangi įrankiai ir priemonės, kuriomis buvo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 312 straipsnyje, konfiskuojami neatsižvelgiant į tai, kam jie nuosavybės teise priklauso.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad procesiniai ikiteisminio tyrimo sprendimai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinti neteisėtais. Nesant neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, jokia žala O. C. negalėjo atsirasti, todėl ji negali būti atlyginama.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. sprendimai, su kuriais apeliantas nesutinka buvo patikrinti baudžiamojo proceso metu, jų teisėtumas buvo atitinkamai patikrintas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, apeliantas pasinaudojo visomis įstatymų nustatytomis apskundimo galimybėmis. Atitinkamai sprendimai pripažinti teisėtais.
2. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Šiuo atveju procesiniuose dokumentuose nėra nustatyti neteisėti veiksmai, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių veiksmų buvimą ir kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė puspriekabė Metaco, valst. Nr. PV 735, kurią ieškovas 2001 m. vasario 23 d. sutarties pagrindu (c.b. I t., b.l. 9) perdavė trečiajam asmeniui E. S. naudotis. 2001 m. birželio 21 d., apie 22 val. Marijampolės TM Kalvarijos kelio poste po muitinio įforminimo buvo sulaikytas E. S. vairuojamas vilkikas Scania, v/n (duomenys neskelbtini) kurio puspriekabėje v/n PV 735, gabentame krovinyje aptiktos kontrabandinės cigaretės. Iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal BK 312 str. 3 d. dėl cigarečių kontrabandos uždėtas areštas puspriekabei Metaco, v/n PV 735 (b.b. I t., b.l. 217). Kauno apygardos prokuratūros prokuroras A.Rusteika 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu nutarė parduoti daiktinius įrodymus vilkiką Scania ir puspriekabę METACO, v/n PV 735, pavedant vykdymą atlikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 2003 m. sausio 17 d. puspriekabė buvo perimta į VMI turto apskaitą ir realizuota, o už realizuotą transporto priemonę-daiktinį įrodymą puspriekabę Metaco, atskaičius išlaidas, susijusias su realizavimu, gauti 11 570 Lt pervesti į Kauno VPK depozitinę sąskaitą (c.b. I t., Metaco pardavimo bylos kopija, b.l. 179, pardavimo bylos l. 186-199, 206, 208-209).
Apeliantas (ieškovas) mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą, nes teisėsaugos institucijų veiksmuose, susijusiuose su jam priklausančios puspriekabės Metaco, valst. Nr. PV 735 pardavimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl valstybė turi atlyginti jo patirtą turtinę žalą.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t.y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2010; kt.). Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Pagal CK 6.273 straipsnio nuostatas bylose dėl priteisimo žalos, kurią privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Apeliantas neteisėtais pareigūnų veiksmais laiko sprendimą puspriekabę Metaco, v/n PV 735 pripažinti nusikaltimo padarymo priemone. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo priklausančioje puspriekabėje buvo aptiktos per Kalvarijų pasienio postą gabentos kontrabandinės cigaretės. Todėl puspriekabė Metaco v/n PV 735 baudžiamojoje byloje buvo pripažinta daiktiniu įrodymu kaip nusikaltimo padarymo priemonė, esamojo baudžiamojo proceso stadijoje nesprendžiant jos konfiskavimo klausimo. Tai patvirtina 2001 m. rugsėjo 17 d. daiktinių įrodymų apžiūros protokolas, kuriame balninis vilkikas, puspriekabė bei surastos cigaretės apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai. Be to, 2002 m. vasario 27 d. vyriausiojo tardytojo A. A. nutarimu uždėtas areštas puspriekabei Metaco, v/n PV 735, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, baudos išieškojimą bei civilinį ieškinį. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. sausio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs O. C. skundą panaikinti areštą, uždėtą jo turtui – puspriekabei Metaco, uždėtam 2002 m. vasario 27 d. nutarimu, skundą atmetė, konstatavęs, kad areštas puspriekabei buvo uždėtas teisėtai, kaip kontrabandos padarymo priemonei (c.b. I t., b.l. 18). Ieškovas šios nutarties Kauno apygardos teismui neskundė. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam priklausančioje puspriekabėje nebuvo įrengta jokia slėptuvė cigarečių gabenimui, nekeičia šios puspriekabės statuso baudžiamojoje byloje, nes pagal baudžiamosios bylos duomenis ji buvo panaudota kontrabandinių cigarečių gabenimui ir tai lėmė atitinkamus pareigūnų sprendimus, siekiant užtikrinti daiktų, turinčių reikšmę nusikaltimai veikai tirti ir nagrinėti, procesinį įforminimą baudžiamojoje byloje. Apeliantas teigia, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenumato liudytojui priklausančių daiktų arešto. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovui priklausančios puspriekabės areštą lėmė ne ieškovo procesinė padėtis baudžiamojoje byloje, o jos panaudojimas tiriamo nusikaltimo padaryme, t.y. ji pripažinta nusikaltimo padarymo priemone. Tuo tarpu nors ikiteisminis tyrimas E. S. atžvilgiu nutrauktas, tačiau tai savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, kurioje buvo panaudota ieškovui priklausiusi transporto priemonė, nėra baigta. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra, 2002 m. balandžio 25 d. išnagrinėjusi O. C. skundą dėl jam priklausančios puspriekabės Metaco, v/n PV 735 grąžinimo, nurodė, kad ji negali būti grąžinta (c.b.I t., b.l. 14). Puspriekabė Metaco buvo nusikaltimo, numatyto BK 312 str. padarymo priemone, ji byloje pripažinta daiktiniu įrodymu, o BPK 93 str. 6 p. numato, kad tokios priemonės konfiskuojamos neatsižvelgiant į tai, kam jos priklauso nuosavybės teise; šis klausimas išsprendžiamas nuosprendžiu, nutartimi ar nutarimu nutraukti bylą, o BPK 92 str. 1 d. nustato, kad daiktiniai įrodymai yra laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti ar nutraukti baudžiamąją bylą. Kauno apygardos prokuratūra 2002 m. liepos 4 d. išnagrinėjusi O. C. skundą dėl puspriekabės grąžinimo nustatė, kad tiek 2002 m. vasario 27 d. nutarimas uždėti areštą šiai transporto priemonei, tiek ir 2002 m. balandžio 25 d. nutarimas atmesti skundą yra teisėti, pagrįsti, motyvuoti, todėl nenaikintini (c.b.I t., b.l. 15). Iš ieškovo pareikšto ieškinio ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškiniu siekiama atgauti baudžiamojoje byloje areštuotos ir realizuotos puspriekabės vertę. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.04-1-361-01 dar neužbaigtas, todėl grąžinti ieškovui puspriekabę ar atlyginti jam jo vertę nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Klausimas dėl ieškovui priklausančios puspriekabės bus išspręstas galutiniu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje, baigiamojoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, t.y. nutraukiant ikiteisminį tyrimą arba teismui priimant nuosprendį (BPK 94 str.). Todėl ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nusikaltime panaudotos jam priklausančios transporto priemonės likimo, tuo pačiu ir jos vertės atlyginimo dar bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą baudžiamoje byloje. Kaip jau minėta, pagal BPK nuostatas būtent baudžiamąjį procesą pabaigiančiuose dokumentuose būtina nurodyti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimą, taigi priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą šis klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka. Tokiu atveju, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, ieškovui gali būti atlyginta jam priklausiusios puspriekabės vertė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas tokio pobūdžio reikalavimus galėtų reikšti po galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-361-01 priėmimo, konstatavus reikšmingas bylai aplinkybes, galutinai išsprendus daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimą, lėšų, pervestų į Kauno VPK depozitinę sąskaitą, likimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė ieškovo dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atlyginti žalą galėtų būti kildinamas ir iš sutartinių santykių, atsiradusių tarp ieškovo ir E. S., kuriam ieškovas perdavė naudotis puspriekabę, o trečiasis asmuo E. S. įsipareigojo saugoti transporto priemonę ir grąžinti ją panaudos davėjui tos būklės, kokios ji buvo perduodant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.