Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotiems atstovams Jonui Želviui, Jonui Osteriui,

viešuose teismo posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), atstovo advokato Mindaugo Kazlausko skundą dėl VMI vyresniosios patarėjos D. Š. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-1282-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

VMI vyresnioji patarėja D. Š. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nustatė, kad T. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes operatyvaus patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 29 d., o baigtas 2021 m. gegužės 11 d., metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. spalio 24 d. – 2021 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini), buvusiems darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. be oficialaus darbo užmokesčio išmokėjo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus:

1) K. S. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 9760 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo T. V. antrame bendrovės patalpų aukšte;

2) M. A. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 990 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas);

3) E. S. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 335 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas).

T. V., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems asmenims būtų įstatymo nustatyta tvarka apskaitytas ir išmokamas visas darbo užmokestis, todėl bendrovėje buvo sudaryta galimybė K. S., M. A. ir E. S. mokėti darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo jo nebuvo apskaičiuotas bei sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo mokesčio įmokos, taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.

T. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2700 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

T. V. atstovas advokatas M. Kazlauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo:

1) panaikinti VMI vyresniosios patarėjos D. Š. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną dėl T. V.;

2) netenkinus šio prašymo, priimti naują nutarimą ir paskirti T. V. ne didesnę kaip 1000 Eur dydžio baudą. Taip pat skundu prašoma priteisti iš VMI visas pareiškėjo patirtas bylinėjimo išlaidas.

Skunde nurodoma, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog T. V. nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šioje bendrovėje T. V. buvo tik formaliai vadovu, t. y. jis neatliko jokių vadovo funkcijų, nes įsakymų pagrindu visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdienės veiklos organizavimą ir einamų funkcijų atlikimą (iš esmės visų būtinų vadovo funkcijų atlikimą) buvo perdavęs atlikti L. V. ir E. J. (skirtingais laikotarpiais šie asmenys atliko visas bendrovės vadovui priskirtas pareigas ir organizavo kasdienę bendrovės veiklą, taip pat ir bendravimą su darbuotojais). T. V., kaip bendrovės vadovas, vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą (pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus) įsakymu buvo paskyręs buhalterę O. V. vykdyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendrovės apskaita, jos organizavimu ir ūkinių operacijų atspindėjimą buhalteriniuose dokumentuose.

Taigi, pareiškėjo atstovo teigimu, T. V. šiais savo aktyviais veiksmais ir įgaliojimais įvykdė (tinkamai) įstatymo pareigas dėl bendrovės apskaitos organizavimo bei nežinojo bei negalėjo žinoti apie vykstančius procesus ir galimai daromus pažeidimus (jeigu tokie buvo daromi darbo užmokesčio apmokėjimo ir išmokėjimo srityje UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Skunde pažymima, kad T. V. supranta savo poelgio prasmę (t. y. savo nepagrįsto pasitikėjimo) ir teisines pasekmes bei suvokia, kad už padarytą nusižengimą privalo atsakyti jis kaip formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nors jis nėra padaręs nusižengimo, o tik nepagrįstai pasitikėjo savo darbuotojais. Taigi jam inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma T. V. formalaus vadovavimo bendrovės laikotarpiu, tačiau be jo žinios, valios ir ne jo iniciatyva. Skunde nurodoma, kad T. V. apie mokamus neoficialius darbo užmokesčius darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. tapo žinoma, tik po operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo. Nustatęs šiuos faktus, T. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nedelsdamas įpareigojo faktinį įmonės vadovą E. J. ir vyr. buhalterę O. V.-S. pateikti patikslintas deklaracijas pagal VMI nustatytus faktus už atitinkamus laikotarpius ir nedelsiant sumokėti visus valstybei priklausančius mokesčius. Šiuo metu padaryta žala yra savanoriškai iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento valstybei atlyginta. Taigi, pareiškėjo atstovo teigimu, šiuo metu pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai.

Skunde pažymima, kad VMI dar operatyvaus patikrinimo metu ir vėliau – jau administracinio nusižengimo protokole – užfiksavo, kad T. V. neva mokėjo nepaskaitytą darbo užmokestį trims darbuotojams, nors pačiuose darbuotojų paaiškinimuose du iš trijų asmenų nurodė kitą asmenį, neva mokėjusį neapskaitytą darbo užmokestį. Tuo metu skundžiamame nutarime jau nurodoma, kad T. V. jau mokėjo neoficialų atlyginimą tik vienam darbuotojui. Be to, nepašalinta tikimybė, kad T. V. buvo apšmeižtas K. S., nes visiškai nedalyvaujant bendrovės veikloje ir nevykstant į bendrovės veiklos vietą yra sudėtinga (net neįmanoma) darbuotojams išmokėti neapskaitytą darbo užmokestį. Operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nustatyta kitų pažeidimų bendrovėje. Visos pajamos ir išlaidos tinkamai apskaitytos ir deklaruotos, nuo jų mokami mokesčiai. Bendrovėje nėra apyvartos grynaisiais pinigais, todėl sunku įsivaizduoti, iš kokių lėšų galėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Taigi administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu Institucija, priimdama nutarimą, apsiribojo formaliu bylos medžiagos įvertinimu ir nesiėmė tirti byloje esančių ir vienas kitam prieštaringų faktų siekdama tas aplinkybes išsiaiškinti ir tuos prieštaravimus pašalinti.

Skunde cituojamas ANK 34 straipsnio 5 dalies turinys (past. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), taip pat teismų praktika. Atstovo įsitikinimu, šiuo metu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti T. V. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, nes egzistavo kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – T. V. prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru atlygino nuostolius ir pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. T. V. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tyčinis, jis buvo pašalintas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, nebaustas, yra nepriekaištingos reputacijos ir kt.

VMI vyresnioji patarėja D. Š. atsiliepimu į T. V. atstovo advokato M. Kazlausko skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti T. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turėtų būti siejamas tik su kompleksu aplinkybių, rodančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. VMI vertinimu, tokių aplinkybių nenustatyta. Priimdama skundžiamą nutarimą, VMI pareigūnė atsižvelgė į T. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, atlygino padarytą žalą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (nebaustas). Kita vertus, svarbu pastebėti, kad nagrinėjamu atveju nustatyti trys asmenys, kuriems bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, jis buvo mokamas 1,5 metų laikotarpiu, o vienam iš darbuotojų neapskaitytą darbo užmokestį išmokėdavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai patvirtina apie administracinio nusižengimo pavojingumą ir aplinkybę, kad T. V. žinojo apie daromą administracinį nusižengimą. T. V. atstovo skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant T. V. minimalią baudą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

III. Teismo išvados

T. V. atstovo advokato M. Kazlausko skundas tenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo hobis. 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suformuota sukuriant darbo vietas, jis nebuvo de facto vadovas, nes bendrovės valdymas buvo perduotas L. V., kuris organizavo visą bendrovės veiklą. Būdamas atsakingas verslininkas, gavęs pranešimą iš VMI apie padarytą administracinį nusižengimą, iš karto pavedė buhalterei viską sutikrinti ir tik tada pradėti aiškintis. Kitaip tariant, VMI nustatyti pažeidimai nebuvo daromi L. V., jo paties ar E. J.. Paskirtas vadovu dirbti L. V. neturėjo pažymėjimo, dabartinis vadovas E. J. išsilaikė pažymėjimus ir bendrovė perduota tvarkyti jam. Šiuo metu bendrovėje jis pats neužima jokios pozicijos, yra bendrovės savininkas ir akcininkas. Pažįsta K. S.. Jis, atlikdamas darbus, sugadino brangias stakles, už kurias žalos neatlygino. Asmeniškai neprašė K. S. atlyginti žalos, nes buvo labai brangios staklės. Tai yra viena iš priežasčių K. S. apkalbėti jį (T. V.). K. S. buvo pasirašęs vekselį, po kurio prasidėjo procesai ir tie pinigai yra išieškoti. Tai buvo K. S. iniciatyva skleisti kažkokią melagingą informaciją. Pareiškėjo teigimu, nieko nežino apie tai, kad E. J. dalį pinigų mokėjo vokeliuose. Tai sužinojęs, įpareigojo E. J. sumokėti mokesčius, kurie šiuo metu sumokėti. Nori pabrėžti, kad T. V. nemokėjo pinigų vokeliuose, tą bandė išaiškinti VMI. Įdarbinimo klausimus spręsdavo faktinis vadovas. Vadovo darbas apima platų diapazoną, minėtas sertifikatas yra konkrečiai susijęs su darbo eiga, o ne žmonių valdymu, apskaita. Jis buvo vadovu de jure, bet tam buvo priežastys, kodėl L. V. negalėjo būti faktiniu vadovu. Tuo metu L. V. buvo pardavimų vadovas, paskui susirašė įgaliojimą su atitinkamomis pareigomis. Pareiškėjo teigimu, jis, būdamas formaliu vadovu, pagal poreikį pasirašydavo dokumentus – darbo sutartis, kitus dokumentus, kuriuos atnešdavo vadovas, bet jokiu būdu nesitardavo dėl įdarbinimo sąlygų. Su trimis asmenimis jis pats pasirašė darbo sutartis, nes pagal įstatymą sutartyje turi būti bendrovės vadovo parašas. Dažnu atveju, praktiškai 100 procentų atvejų, aptarimai vykdavo su faktiniu vadovu.

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtoje bendrovėje dirbo projektuotoju iki pusantrų metų, iki 2020 m. pavasario. Tuo metu kalbėjo su V., paskui likusias detales aptarė su T. V., su kuriuo visą laiką kalbėjo dėl darbo užmokesčio. Iš pradžių buvo sutarta mokėti 800–900 Eur „į rankas“, po to – 1300 Eur po paaukštinimo. Dalis atlyginimo buvo mokama į sąskaitą, dalis – „į rankas“ T. V. teigiant, kad bendrovei sunkus metas. Kai pradėjo dirbti, gaudavo 800–900 Eur, paskui – 1000 Eur ir po paaukštinimo – 1300 Eur „į rankas“. Kiekvieną mėnesį dalį pinigų gaudavo „į rankas“. Liudytojo teigimu, T. V. išmokėdavo atlygį. Gaudavęs pinigus „į rankas“, niekur nepasirašydavo. Pinigai buvo mokami gamybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), kur nėra jokių kamerų. Dirbo bendrovės patalpose. T. V. lankydavosi 2–3 kartus per savaitę, antroje dienos pusėje, nuolat dalyvavo bendrovės veikloje, kalbėdavo, ką toliau daryti, ir duodavo nemažą dalį darbų. Taip pat T. V. jam duodavo nurodymus. Teismui pagarsinus rašytinius paaiškinimus (b. l. 18, 19), liudytojas K. S. parodė, kad tokius skaičius (gaunamus pinigus „į rankas“) surašė turėdamas darbo sutartį, prisimindamas sutarimus ir turėdamas laiko pagalvoti. Be to, paskutiniu metu namuose turėjo lapelį, kur užsirašydavo sumą. Suma „į rankas“ svyruodavo, paskutinius kartus būdavo apie 500 Eur. Dirbant projektuotoju, buvo teigiama, kad moka pagal darbo valandas, dėl to išdirbus keliomis valandomis daugiau, buvo mokoma atitinkama suma. Pasak liudytojo, pažinojo E. J., kuris dirbo bendrovėje pardavimų ir marketingo vadovu ir tuo pačiu buvo, jo supratimu, T. V. mokomas perimti bendrovės valdymą. Liudytojo teigimu, neturi patvirtinančių faktų dėl atlygio „į rankas“. Jis buvo sutartas fiksuotas, pagal valandinį atlyginimą gaudavo už papildomas valandas. Turėjo rašytis darbiniame kompiuteryje „excel“ programoje, kada pradeda ir kada baigia dirbti. Po to, vadovas savo nuožiūra skaičiuodavo darbo atlygį. Atlygis buvo mokomas kiekvieną mėnesį, išskyrus kelis kartus, kai vėlavo. Buvo laikotarpis, kai mokėdavo eurų tikslumu. Pasak liudytojo, išėjo iš darbo dėl nuolat esamo psichologinio spaudimo ir taip mokomo atlygio. Jam buvo išmokėta oficiali dalis, o neoficialios dalies, kokio dydžio, nepamena, neišmokėjo. Neturi motyvų apkalbėti T. V..

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtoje bendrovėje dirbo, iš jos išėjo 2021 m. pradžioje. Toje bendrovėje įsidarbino pagal skelbimą, nuvykęs į bendrovę kalbėjo su E. J. apie darbą. Pradirbus tam tikrą laiką, pasirašė darbo sutartį. Matė T. V. bendrovėje du ar tris kartus, žinojo, kad jis yra savininkas, tačiau visus reikalus tvarkė su E. J.. Jam buvo mokama už atliktą darbą. Buvo nustatyta laiko norma, kiek turi sugaišti padarydamas darbą, sudarytas planas, kiek gaminių turi pagaminti per savaitę, todėl turėjo įvykdyti planą, kad gautų užmokestį. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, turėjo pasirašyti normalią sutartį, tačiau tam tikrą laiką dirbo be darbo sutarties. Uždarbis siekė nuo 600 iki 800 Eur, 900 Eur „į rankas“ nėra gavęs. Tai bendra suma, kurią gaudavo, dalis – į kortelę, dalis grynaisiais. Toks buvo susitarimas su E. J., kad gaus pinigus dviem būdais. Oficialus atlygis buvo mokamas į kortelę, kurį gaudavo vėliau, nei grynąją dalį „į rankas“. Dalį „į rankas“ jam mokėdavo darbo vietoje, administracinėje patalpoje, jį mokėjo E. J. nematant pašaliniams asmenims. Dėl neoficialios pinigų dalies niekur nepasirašydavo. Teismui pagarsinus rašytinius paaiškinimus (b. l. 21–22), liudytojas M. A. parodė, kad atlygis priklausydavo nuo to, kaip įvertindavo darbą. Jei įvertindavo, kad padaryta daug broko, tai atlygis sumažėdavo. Pasak liudytojo, yra su T. V. bendravęs, matė du ar tris kartus, žinojo, kad yra savininkas. Darbo klausimais su T. V. nebendravo. Nežino K. S., o kitą atvykusį asmenį žino. Tą laikotarpį, kai dirbo be darbo sutarties, atlygį gavo vokelyje.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad toje bendrovėje dirbo apie porą mėnesių, berods 2020 m. ar šių metų pradžioje. Dėl įsidarbinimo, darbo užmokesčio kalbėjo su E. J., T. V. buvo bendrovės savininkas. Su T. V. neteko bendrauti ir jį matyti, gal matė vieną kartą gamybos ceche. Pats yra peržiūrėjęs bendrovės rekvizitus ir iš kitų darbuotojų žinojo, kad T. V. viskam vadovauja. Dalis pinigų buvo mokama į banko sąskaitą, kita dalis – grynaisiais. E. J. pasakė, kad dalį pinigų gaus grynaisiais, juos mokėjo biure pats E. J. be pašalinių asmenų. Neoficialus atlygis buvo berods apie 200 Eur. Niekur nepasirašydavo, kad gaudavo grynus pinigus. Teismui pagarsinus rašytinius paaiškinimus (b. l. 53–54), liudytojas E. S. parodė, kad kaip nurodyta, tiek ir gaudavo. Iš darbo išėjo dėl paties vadovo E. J. mąstymo ir atlyginimo.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu nuo 2021 m. balandžio ar gegužės mėn. yra bendrovės direktorius. T. V. buvo formalus direktorius, pasišalino nuo šios veiklos ir liko bendrovės akcininku. Formaliai direktoriumi buvo jis, kai buvo paskirtas, t. y. atliko vadovo funkcijas. Dėl registruose iki balandžio mėn. likusio vadovo T. V., jie nekeitė šio dalyko, nebuvo pagrindo, nes jis buvo atsakingas, o T. V. viską sukūrė ir buvo bendrovės direktoriumi, to nesureikšmino. Jam tapus vadovu, T. V. neturėjo įtakos bendrovės veikloje. Pažįsta E. S., M. A., jie buvo darbuotojai. Jei gerai pamena, jis pats, tuo metu būdamas pardavimų vadovu, viską derino, o darbo sutartį davė pasirašyti T. V., kuris tuo metu buvo direktorius. Tada su T. V. pasikonsultuodavo techniniais klausimais, bet gan retai, nes neturėjo laiko. Nesitardavo su T. V. dėl darbo užmokesčio darbuotojams. Jei tenkindavo sąlygos, tada darbo sutartis būdavo patvirtinta. Jis, būdamas pardavimų vadovu, domėjosi bendrovės finansais, buvo aktualu. Bendrovėje nebuvo mokamas atlyginimas vokeliuose, nes tai nelabai yra realu, nes bendrovėje nefigūruoja grynieji pinigai, neturėjo galimybės to padaryti. Žinojo apie VMI patikrinimą dėl neapskaitytų pinigų. Apie šią situaciją informavo T. V.. Kai T. V. sužinojo, nedvejojo ir priėmė tokį sprendimą sumokėti VMI skolą, nenorėjo girdėti daug pasiteisinimų ir priėmė sprendimą sumokėti. Kai T. V. buvo vadovas, biure labai retai lankydavosi, atvykdavo per mėnesį kartą ar kelis kartus, iš pradžių daugiau bendravo su juo, o veikloje T. V. menkai dalyvavo. Kartais susiskambindavo inžineriniais klausimais ir siekiant patarimo. Iki pasirašymo, jis (E. J.) priimdavo galutinius sprendimus, vertindavo visą darbo kokybę. Pirminis K. S. įdarbinimo procesas vyko su L. V., po to jis kuravo K. S. darbą, t. y. tai apėmė darbų planavimą, tikslų išsikėlimą ir darbų priežiūrą. Atlyginimas buvo aptartas dar prieš jam (E. J.) ateinant dirbti. Su M. A. ir E. S. didžiausi konfliktai būdavo dėl gamybos, nes jie negebėjo atlikti darbų laiku ir sugadindavo medžiagas, t. y. M. A. ir E. S. buvo akcentuojama, kas yra gamybinė veikla. Su K. S. pagrindinis konfliktas kilo, kai jis dėl neatsargumo sugadino stakles ir teko patirti prastovas, apie tai buvo pranešta T. V.. T. V. kalbėjosi su K. S.. Nežino, kodėl M. A., E. S. ir K. S. nurodė aplinkybes dėl atlyginimo vokeliuose.

Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu vadovu. Tuo metu T. V. buvo vadovas de jure, o de facto buvo jis, t. y. atliko ūkinę veiklą – pardavimai, darbas su žmonėmis, užsakovais, tiekėjais. Tuo metu T. V. turėjo kitos veiklos, tai buvo jo hobis, pakvietė dirbti tam, kad vadovautų šiai bendrovei. Viešai nebuvo užregistruotas bendrovės vadovu. Vadovas perleido vykdyti funkcijas, nes pats T. V. neturėjo laiko, tai buvo pati pradžia, todėl jis negalėjo tame dalyvauti. Pasak liudytojo, jis priimdavo žmones į darbą. K. S. atsimena, jis buvo projektuotojas, jo vadovavimo metu buvo priimtas į darbą. T. V. pasirašė darbo sutartį, bet visus klausimus derindavo jis, atsirinkdavo žmones, vienašališkai priimdavo sprendimus. T. V. pasitikėjo L. V., nes turbūt yra patikimas žmogus. Kasdienėje veikloje, vykdant darbines funkcijas, susirašydavo ir susiskambindavo su T. V., jis kartais pasirodydavo, daugiau bendravo strateginiais klausimais. Nežino, kad atlygis darbuotojams būtų mokamas vokeliuose. Nieko nežino apie K. S. išmokėtus pinigus vokelyje. Nepamena, ar T. V. siūlė jam tapti oficialiu bendrovės vadovu.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tapo vyr. buhaltere. Bendrovė nėra didelė, apyvartos nedidelės, pagrindiniai pirkėjai yra užsieniečiai, todėl apmokėjimai vyksta bankiniais pavedimais. Kai pradėjo dirbti bendrovėje, bendravo su L. V. ir E. J., su T. V. labai mažai bendrauja, praktiškai – ne. Tuo metu su T. V. nebendravo jokiais klausimais, apskaitos klausimais bendravo su L. V. ir E. J.. Ji paimdavo tik parašus, kontaktas būdavo dėl parašų. Jos darbo vieta buvo bendrovės patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur pagrindinis darbas ir yra šiuo metu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildoma bendrovė, kurios buhalteriją tvarko po darbo. Nevykdavo į bendrovę dėl parašų gavimo ar veiksmų atlikimo, viskas vyksta paštu. Su T. V. bendravo tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei iškildavo klausimų, bet iš esmės bendrauja finansininkė, todėl praktiškai jokio kontakto su T. V. nėra. M. A., E. S. ir K. S. girdėti, buvę darbuotojai. Nieko negirdėjo apie mokamo darbo užmokesčio probleminius aspektus, nes darbo užmokestis mokamas bankiniais pavedimais. Šiuo metu bendrauja su E. J., su kuriuo suderina, kiek žmogus išdirbo valandų, tada paskaičiavus darbo užmokestį, jis sumokamas pavedimu. Per trejus darbo metus jokių problemų neiškilo. Žinojo apie VMI patikrinimą, kokių prašė duomenų, tokius pateikė. Kiek jai žinoma, visais klausimais, kas įdarbinimą ji bendrauja su E. J., prieš tai su L. V., po to jai pranešama, nuo kada darbuotojas pradeda dirbti, tada praneša „Sodrai“ ir, paruošusi darbo sutartį, dokumentus išsiunčia el. paštu.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad vykdydami Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (7.45 Mr) 1FR1043-1009, Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai D. B. ir L. M. patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. gegužės 11 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2021 m. kovo mėn. buvusiems darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. be oficialaus darbo užmokesčio išmokėjo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra:

K. S. bendrovėje dirbo nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2020 m. kovo 27 d. gamybos inžinieriaus projektuotojo pareigose pilnu etatu. Pasirašytoje neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 18/06 darbdavys įsipareigojo mokėti 657,89 Eur mėnesinį darbo užmokestį, jį pervedant į darbuotojo sąskaitą. Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius K. S. 2018 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn. buvo išmokėta 9730,32 Eur. 2021 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime K. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 9760 Eur grynaisiais pinigais, pinigus išmokėdavo vadovas T. V. antrame bendrovės patalpų aukšte;

M. A. bendrovėje dirbo nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. kovo 12 d. cecho darbuotoju pilnu etatu. Pasirašytoje neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 20/07 darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį 1 kartą per mėnesį, jį pervedant į darbuotojo sąskaitą. Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius M. A. 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėta 1343,89 Eur. 2021 m. balandžio 6 d. rašytiniame paaiškinime M. A. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 690 Eur grynaisiais pinigais, pinigus išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas);

E. S. bendrovėje dirbo nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. kovo 25 d. cecho darbuotoju pilnu etatu. Pasirašytoje neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 21/01, darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalų valandinį atlygį 1 kartą per mėnesį, jį pervedant į darbuotojo sąskaitą. Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius E. S. 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėta 989,47 Eur. 2021 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime E. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam buvo išmokėta neoficialus atlygis – 355 Eur grynaisiais pinigais, pinigus išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas).

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. V. (vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 16 d.), pažeisdamas BAĮ 12 straipsnio reikalavimus, išmokėjo K. S., E. S. ir M. A. iš viso 10 805,00 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) (1 t., b. l. 94–96).

K. S. 2021 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kiek jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus atlyginimo ir kiek neoficialaus atlyginimo kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 97–98).

2018 m. spalio 23 d. darbo sutartį su K. S. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. (1 t., b. l. 99–100).

M. A. 2021 m. balandžio 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kiek jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus atlyginimo ir kiek neoficialaus atlyginimo kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 101–102).

2020 m. gruodžio 11 d. darbo sutartį su M. A. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. (1 t., b. l. 103–104).

E. S. 2021 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kiek jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus atlyginimo ir kiek neoficialaus atlyginimo kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 105–106).

2021 m. sausio 26 d. darbo sutartį su E. S. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. (1 t., b. l. 107–108).

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių duomenų matyti, kad už 2018 m. spalio mėn. K. S. buvo išmokėta 156,17 Eur; už 2018 m. lapkričio mėn. K. S. buvo išmokėta 557,00 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. K. S. buvo išmokėta 500,00 Eur; 2019 m. sausio–birželio mėn. K. S. buvo išmokėta po 564,27 Eur; 2019 m. liepos, rugpjūčio, spalio–gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. K. S. buvo išmokėta po 513,06 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. K. S. buvo išmokėta 513,05 Eur; 2020 m. vasario mėn. K. S. buvo išmokėta 493,99 Eur; 2020 m. kovo mėn. K. S. buvo išmokėta 1046,13 Eur; 2020 m. gruodžio mėn. M. A. buvo išmokėta 113,30 Eur; 2021 m. sausio mėn. M. A. buvo išmokėta 453,00 Eur, E. S. – 77,52 Eur; 2021 m. vasario mėn. M. A. buvo išmokėta 453,00 Eur, E. S. – 468,41 Eur; 2021 m. kovo mėn. M. A. buvo išmokėta 324,59 Eur, E. S. – 443,54 Eur (b. l. 109–119).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. V. 2020 m. liepos 1 d. įsakyme užfiksuota, kad pavedama E. J. organizuoti kasdienę bendrovės veiklą (b. l. 122).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. V. 2018 m. sausio 2 d. įsakyme užfiksuota, kad pavedama L. V. organizuoti kasdienę bendrovės veiklą (b. l. 123).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinių pajamų mokesčių deklaracijų, prašymų dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo kopijose užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas bylai aktualiu laikotarpiu ir apie darbuotojų – K. S., M. A., E. S. – duomenų tikslinimą (b. l. 127–170).

1) prašoma panaikinti VMI vyresniosios patarėjos D. Š. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną dėl T. V.;

2) netenkinus šio prašymo, priimti naują nutarimą ir paskirti T. V. ne didesnę kaip 1000 Eur dydžio baudą.

Atsižvelgdamas į skundo prašymų pobūdį, teismas visų pirma vertina, ar T. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Skundžiamo nutarimo esmė yra ta, kad T. V., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems asmenims būtų įstatymo nustatyta tvarka apskaitytas ir išmokamas visas darbo užmokestis, todėl bendrovėje buvo sudaryta galimybė K. S., M. A. ir E. S. mokėti darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo jo nebuvo apskaičiuotas bei sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo mokesčio įmokos, taip buvo pažeistos BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.

ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, nelaikytini pakankamu įrodymu administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 29 d., o baigtas 2021 m. gegužės 11 d., metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. spalio 24 d. – 2021 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini), buvusiems darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. be oficialaus darbo užmokesčio išmokėjo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus:

1) K. S. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 9760 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo T. V. antrame bendrovės patalpų aukšte;

2) M. A. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 990 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas);

3) E. S. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 335 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas).

Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pripažįsta, kad faktą, jog buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui K. S. galimai mokėjo neoficialų atlyginimą T. V., nurodė tik pats buvęs darbuotojas K. S. tiek rašytiname paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. V. darė minėto pobūdžio veiksmus, byloje nėra. Pirma, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neigė mokėjęs neoficialų atlyginimą K. S.. Tiek T. V., tiek E. J. teisme teigė, kad tarp bendrovės ir K. S. buvo konfliktas, nes šis darbuotojas, atlikdamas darbus, sugadino brangias stakles, už kurias žalos neatlygino. Tokia versija nėra paneigta byloje surinktais įrodymais. Pasak liudytojo K. S., jis išėjo iš darbo dėl nuolat esamo psichologinio spaudimo ir mokomo atlygio (iš dalies oficialiai, iš dalies neoficialiai). Liudytojo parodymai dėl vienos iš priežasčių išėjimo iš darbo (dėl nuolat esamo psichologinio spaudimo) neleidžia kategoriškai teigti, kad jo parodymais kaip visiškai objektyviais ir nešališkais galima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad K. S. savo iniciatyva kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo jam UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks galimas faktas buvo nustatytas tik atliekant bendrovėje operatyvų patikrinimą. Iš K. S. 2021 m. balandžio 9 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė konkrečias pinigų sumas, kurias gaudavo kaip neoficialų atlyginimą 2018 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn. (1 t., b. l. 97–98). Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad K. S. fiksavo gaunamą neoficialų atlyginimą kiekvieną mėnesį. Teismui kyla abejonių, kad asmuo praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo darbo bendrovėje pabaigos tiksliai galėjo atsiminti, kokias konkrečias pinigų sumas kaip neoficialų atlyginimą jis gaudavo kiekvieną konkretų mėnesį. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gaunamus pinigus „į rankas“ surašė turėdamas darbo sutartį, prisimindamas sutarimus ir turėdamas laiko pagalvoti, be to, paskutiniu metu namuose turėjo lapelį, kur užsirašydavo sumą. Kita vertus, tokie liudytojo parodymai nepašalina abejonių dėl galimai jam išmokėtų pinigų sumų kaip neoficialaus atlyginimo. Byloje nenustatyta jokių kitų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad T. V. mokėjo neoficialų atlyginimą K. S.. Byloje negauta taip pat įrodymų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo disponuojama grynaisiais pinigais, iš kurių buvo galima mokėti neoficialų atlyginimą K. S.. Liudytojai E. J. ir O. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovėje apmokėjimai vyksta banko pavedimais, o grynaisiais pinigais nedisponuojama. Tokie jų parodymai nėra paneigti. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kai jie nėra paneigti kitais įrodymais, vien dėl to, kad jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, negali daryti neabejotinos išvados, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog T. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bylai reikšmingu laiku ir vietoje asmeniškai mokėjo neoficialų atlyginimą bendrovės darbuotojui K. S.. Priešingai išvadai daryti nepakanka vienintelio įrodymo – paties K. S. parodymų.

Kitos skundžiamame nutarime, kuriuo T. V. nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, nurodytos aplinkybės yra tos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems darbuotojams M. A. ir E. S. neoficialius atlyginimus galimai mokėjo E. J.. Taigi šiuo atveju T. V. nenubaustas kaip asmeniškai mokėjęs neoficialų atlyginimą minėtiems asmenims. Vėlgi teismas atkreipia dėmesį, kad faktus, jog buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. A. ir E. S. galimai buvo mokamas neoficialus atlyginimas bendrovėje, nurodė tik patys buvę darbuotojai M. A. ir E. S. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus teisme. Kitų įrodymų, patvirtinančių aptariamas aplinkybes, byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė nežinojęs kokių nors aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialių atlyginimo mokėjimo minėtiems asmenims. Liudytojai M. A. ir E. S. nenurodė, kad tarėsi dėl atlyginimo dydžio ir neoficialaus atlyginimo mokėjimo su T. V., taip pat kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo asmeniškai jiems mokėjo neoficialius atlyginimus. Byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su T. V. žinia mokėjo neoficialius atlyginimus M. A. ir E. S.. Be to, byloje nenustatyta jokių kitų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami neoficialūs atlyginimai M. A. ir E. S.. Byloje negauta taip pat įrodymų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo disponuojama grynaisiais pinigais, iš kurių buvo galima mokėti neoficialų atlyginimą M. A. ir E. S.. Liudytojai E. J. ir O. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovėje apmokėjimai vyksta banko pavedimais, o grynaisiais pinigais nedisponuojama. Tokie jų parodymai nėra paneigti. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kai jie nėra paneigti kitais įrodymais, vien dėl to, kad jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, negali daryti neabejotinos išvados, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems darbuotojams M. A. ir E. S. buvo mokami neoficialūs atlyginimai, juolab su T. V. žinia. Priešingai išvadai daryti nepakanka vienintelių įrodymų – pačių M. A. ir E. S. parodymų.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

Teismas įvertino liudytojų K. S., M. A. ir E. S. parodymus, tačiau dėl minėtų priežasčių jų nepakanka pripažinti, kad T. V. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visos nepašalintos abejonės vertinamos jo naudai. Tokios išvados nepaneigia, kad pagal bylos aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas sprendimas patikslinti VMI deklaracijas, taip pat sumokėti mokesčius pagal VMI nustatytus neapskaitytus darbo užmokesčius. Išklausęs T. V. pasisakymą šiuo klausimu, kad toks sprendimas buvo priimtas, jog ateityje neiškiltų problemų su VMI, teismas mano, kad tokio sprendimo priėmimas savaime negali būti laikomas T. V. kaltės įrodymu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad T. V. tiek rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 120–121), tiek teisme nurodė, kad jis nežinojo apie mokamus neoficialius atlyginimus minėtiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė tyčia išmokėjus bendrovės darbuotojams darbo užmokesčius, neįtrauktus į buhalterinės apskaitos dokumentus, o kaltė yra vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teismas taip pat pastebi, kad ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas yra tyčinis. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžta, koks administracinis nusižengimas yra padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog T. V., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems asmenims būtų įstatymo nustatyta tvarka apskaitytas ir išmokamas visas darbo užmokestis, todėl bendrovėje buvo sudaryta galimybė K. S., M. A. ir E. S. mokėti darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Analizuojant tokią skundžiamo nutarimo formuluotę, darytina išvada, kad ji labiau atskleidžia ne T. V. tyčią, o neatsargią kaltės formą darant galimą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų VMI vyresniosios patarėjos D. Š. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje T. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nevertina T. V. atstovo skundo argumentų, susijusių T. V. paskirtos baudos sumažinimu, taip pat kitų argumentų.

T. V. atstovas skunde taip pat prašo priteisti iš VMI visas pareiškėjo patirtas bylinėjimo išlaidas. Kita vertus, iki nutarimo paskelbimo dienos nei T. V., nei jo atstovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidas T. V. patyrė šioje byloje, taip pat ar apskritai jas patyrė. Vien prie skundo teisinių paslaugų sutarties pateikimo nepakanka priteisti konkrečią sumą advokato atstovavimo išlaidoms padengti. Nepateikus jokių tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų, teismas atmeta jį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. V. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresniosios patarėjos D. Š. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-1282-2021, kuriuo T. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį paskirta 2700 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes T. V. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Atmesti T. V. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko prašymą priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (bylinėjimosi išlaidas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.