- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-487-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09174-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2025 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. gruodžio 3 d. patikslino, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko A. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. K.; priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo (paramos) sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną J. K.; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d., iš viso – 2 160 Eur; nustatyti ieškovės siūlomą vaiko bendravimo tvarką su atsakovu.
2. Atsakovas A. Š. pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašoma nustatyti jo priešieškiniu siūlomą bendravimo su nepilnamečiui sūnumi tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat iš atsakovo priteisti 250 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo antrų ir vėlesnių metų, nustačius vaiko bendravimo tvarką lygiomis dalimis (50/50), priteistą išlaikymo dydį proporcingai mažinti iki 100 Eur kas mėnesį.
3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti, kad 1) A. Š. būdamas blaivus, bendrauja su A. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., 2 kartus per savaitę (pirmadieniais ir trečiadieniais) darbo dienomis, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui ar iš būrelio pasibaigus užsiėmimas, o ugdymui ar būreliams nevykstant - iš namų, bet ne vėliau kaip 16 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. Darbo dienomis bendravimas vyksta be nakvynių; 2) A. Š. būdamas blaivus, bendrauja su A. A. Š. kas antrą šeštadienį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) įpareigoti atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į sūnaus galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią.
4. Nurodė, kad dėl galimo psichologinio, fizinio smurto šalių vaikas lanko Klaipėdos psichologinės pagalbos centro psichologus. Konsultacijų su psichologais metu berniukas papasakojo, kad du kartus per savaitę važiuoja pas tėtį į namus su nakvyne, jie kartu žiūri televizorių, o tėtis geria alų, o tai kelia jam baimę, nesaugumą. Anot Centro psichologų, reiktų įvertinti keliamą pavojų ir laikinai susilaikyti nuo viešnagių su nakvyne, kol bus pašalintos rizikos pasilikti vaikui su neblaiviu asmeniu vienam.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Nurodė, kad ieškovės prašymo argumentai nėra susiję su vaiko interesais, o labiau su reaguojamu elgesiu į atsakovo pateiktą reikalavimą platesnio bendravimo (50/50 modelio taikymo), be to, ieškovė kreipėsi į psichologus tik 2025 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams po išsikraustymo su vaikais iš atsakovo gyvenamojo būsto. Psichologinė išvada buvo gauta vienašališkai, nedalyvaujant atsakovui, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus, poziciją, faktines aplinkybes ir bendravimo pobūdį. Tai reiškia, kad vertinimas atliktas pagal vienos pusės pateiktą informaciją ir subjektyvius pasakojimus, o ne visapusiškai įvertinus situaciją. Išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nenustato, kad egzistuoja reali, objektyvi ir įrodyta grėsmė vaiko saugumui. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos ir nepagristos objektyviais įrodymai.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAT) pateikė pakartotines išvadas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad niekada nėra gavusi pranešimų iš teisėsaugos institucijų apie smurtą artimoje aplinkoje, pranešimų, kad atsakovas ar ieškovė tėvo/motinos valdžią naudotų priešingai vaiko interesams. Vaikui niekada nebuvo nustatytas apsaugos poreikis, ar pagalbos šeimai poreikis. VTAT specialistai bendravo tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Iš esmės nei laikina prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausių vaiko intereso apsaugos principui, nei prašoma bendravimo tvarka patikslintame ieškinyje su pereinamuoju laikotarpiu. Šalių nurodomos faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi, vaikas dar neišklausytas per nešališką Teismo psichologą, nėra ištirti visi byloje įrodymai. Vaiko dabartinė bendravimo tvarka kokia yra nusistovėjusi bendru tėvų susitarimu, vaiko nuomone, tinka ir jis nieko nenorėtų keisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė, kad atsakovas, būdamas blaivus, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi 2 kartus per savaitę (pirmadieniais ir trečiadieniais) darbo dienomis, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui ar iš būrelio pasibaigus užsiėmimas, o ugdymui ar būreliams nevykstant - iš namų, bet ne vėliau kaip 16.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. Darbo dienomis bendravimas vyksta be nakvynių; atsakovas, būdamas blaivus, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą šeštadienį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Įpareigojo atsakovą bendraujant su vaiku atsižvelgti į sūnaus galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Nutartį pavedė vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
9. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad nustatyti laikiną bendravimo tvarką šiuo atveju būtina. Pažymėjo, kad VTAT išvadoje yra nurodžiusi, kad 7 m. „vaikas miega tame pačiame kambaryje kur ir atsakovas, tačiau yra atskiras kambarys vaikui, kur yra rašomais stalas, spinta, lovos nėra“. Be to, tiek iš psichologo išvados tiek iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jame esančių Foto matyti, kad atsakovas net ir bendraudamas su sūnumi galimai būna neblaivus. Nors atsakovas tą neigia, tačiau pripažino, kad kartą yra vaiką palikęs vieną namie, kai atsakovas negali pasirūpinti vaiku tuo metu anūku turėtų pasirūpinti kartu su atsakovu gyvenanti močiutė. Tačiau atsakovui ketinant paimti vaiką bendrauti tokia pareiga neturėtų būti permetama močiutei ar kitiems asmenims, be to, atsakovo motina kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų turi sveikatos problemų ir kartais būna išvykusi į gydymo įstaigą.
10. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka yra logiška, nepažeidžia nei vaiko mokymosi režimo nei atsakovo darbo grafiko, ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš dalies atitinka jau pradedančią nusistovėti bendravimo tvarką (bendravimas vyksta trečiadieniais ir kai kuriais penktadieniais-šeštadieniais). Teismas iš esmės sutiko su ieškovės siūlymu atsakovui bendrauti su vaiku tik esant jam blaiviam ir jei tai atitinka vaiko geriausius interesus, jo sveikatą, emocinę būseną ir ar pats vaikas nėra aiškiai išreiškęs nenoro bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad asmens blaivumas / neblaivumas, jo dydis yra vertintini kiekvienu konkrečiu atveju, be to, sudėtinga jo kontrolė (ar šalys pačios alkotesterio pagalba tą turėtų konstatuoti, ar policijos pareigūnai išimtiniais atvejais), tačiau toks siūlymas atitinka formuojamą teisų praktiką, yra įgyvendinamas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-2400-863/2025).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės staigų pozicijos pasikeitimą. Pirminiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad vaiko bendravimas su tėvu esą vyksta „chaotiškai“, nėra rutinos ir nuoseklumo. Tačiau tik atsakovui pateikus priešieškinį dėl platesnio bendravimo (50/50 modelio), ieškovė staiga pradėjo remtis visiškai kitokiais motyvais - tariamu alkoholio vartojimu, psichologiniu smurtu bei vaiko nesaugumu.
11.2. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, o rėmėsi pavieniais, vienašališkai ieškovės pateiktais duomenimis, jiems suteikdamas išskirtinę reikšmę. Neatsižvelgė į VTAT išvadas, atsakovo pateiktus WhatsApp susirašinėjimus su sūnumi, kurie patvirtina nuolatinį, teigiamą bendravimą su vaiku. Teismas pritarė ieškovės teiginiams dėl tariamo alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje, tačiau iš pateiktų nuotraukų objektyviai neįmanoma nustatyti, kad atsakovo vartojamas gėrimas yra alkoholinis; atsakovas būtų buvęs neblaivus; būtų fiksuojamas alkoholio vartojimo faktas; vaikas būtų patyręs bet kokį pavojų ar žalą. Taip pat 2025 m. lapkričio 10 d. psichologo pažymoje nenustatyta reali grėsmė vaiko saugumui, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio bei galimai šališka. Teismas taip pat vadovavosi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau antstolis neturi įgaliojimų konstatuoti psichologinį smurtą, manipuliavimą ar kontrolę, negali kvalifikuoti žinučių kaip grasinimų ar žeminančių. Todėl teismas savo išvadas grindė prielaidomis.
11.3. Teismo nustatyta sąlyga „būdamas blaivus“ yra perteklinė ir nepagrįsta, teisiškai neapibrėžta, sudaranti prielaidos savavališkam bendravimo ribojimui.
11.4. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, siekiant vaiko saugumo, pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei siūlymą atsakovui bendrauti su vaiku tik esant jam blaiviam, nes tai atitinka vaiko geriausius interesus. Teismas tinkamai įvertino informaciją apie blaivumą ir pasisakė. Pažymi, kad antstolis M. M. surašydamas protokolą dėl faktinių aplinkybių nustatymo, atsižvelgdamas į pateiktus susirašinėjimus, bei fotonuotraukas, objektyviai ir smulkiai aprašė objektyviai matomas aplinkybes, tačiau jokių išvadų neteikė.
12.2. Atsakovo pozicija, kad nėra objektyvių įrodymų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, nepagrįsta. Teismas įvertino įrodymus ir atsižvelgė į vaiko interesus ir visas abejones sprendė tik vaiko naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas taip pat pateikė priešieškinį ieškovei dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė kartu su pirminiu ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė nustatyti laikiną išlaikymą ir tokią bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, o kitos prašymo dalies netenkino. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. gruodžio 3 d. patikslino ieškinio reikalavimus bei pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos apylinkės teismas ginčijama 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pateikė naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį iš esmės argumentavo atsakovo netinkamu elgesiu - alkoholio vartojimu nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, t. y. nepilnametis sūnus bendravo su psichologe, kuri po konsultacijos padarė išvadą, kad reiktų įvertinti keliamą pavojų ir laikinai susilaikyti nuo viešnagių su nakvyne, kol bus pašalintos rizikos pasilikti vaikui su neblaiviu asmeniu vienam, kad tėvo namuose nėra užtikrintas emocinis saugumas, o norint jį atstatyti, tėvas turi imtis priemonių, o kol rizikos egzistuoja, apriboti susitikimų laiką iki saugios ribos. Taip pat pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuoti šalių bei atsakovo su sūnumi susirašinėjimai sms žinutėmis, 3 fotonuotraukos, kuriose, ieškovės vertinimu, užfiksuotas atsakovas vartojantis alkoholį (vienoje matosi ir vaikas).
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti prašomą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, jo nuomone, teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra akivaizdžių įrodymų dėl jo priklausomybės alkoholiui, dėl galimos žalos ar grėsmės vaikui.
18. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje yra pareikštas ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tačiau nėra jokių duomenų, kad šalys geranoriškai nebūtų sutarę dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, jos įgyvendinimo, kad atsakovas būtų neatsižvelgęs į vaiko norą bendrauti su atsakovu ar vaiko nuomonę dėl nakvynės pas atsakovą. Pagal bylos duomenis ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės nesiskiria nuo esančios faktiškai nusistovėjusios tvarkos, išskyrus vaiko nakvynes pas atsakovą, t. y. ieškovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką be nakvynių, taip pat, akcentuodama, kad atsakovas bendrauja su vaiku būdamas blaivus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, ką patvirtina VTAT teiktos išvados, apie fiksuotą atsakovo neblaivumą ar jo priklausomybę alkoholiui. Sutiktina ir su apelianto argumentu, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuota ieškovės pateikta informacija, tačiau antstolis neturi teisės jų vertinti, todėl antstolio teisinis ir psichologinis faktų vertinimas nelaikytinas objektyviu įrodymu.
21. Dėl psichologo rekomendacijos vengti nakvynių pas atsakovą pažymėtina, kad vaikui išreiškiant aiškų nenorą nakvoti pas atsakovą nei atsakovas, nei kiti asmenys negali priversti vaiką elgtis prieš jo valią. Išaiškintina, kad šalys be atskiro teismo įpareigojimo turi teisinę ir moralinę pareigą išklausydami vaiko nuomonės ir vadovaudamiesi vaiko geriausiais interesais individuliai kiekvienu atveju spręsti ar tikslinga vaikui nakvoti pas atsakovą.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atsakovui bendraujant su sūnumi, yra minimali palyginus su ieškove, todėl šioje proceso stadijoje pilnai iš esmės neišnagrinėjus ieškovės nurodomų aplinkybių apie atsakovo galimą netinkamą elgesį su sūnumi pagrįstumo, nėra pagrindo spręsti, kad laikinas minimalus sūnaus ir tėvo bendravimas nepažeistų nepilnamečio vaiko geriausių interesų ir tėvų lygiateisiškumo principo.
23. Atsižvelgiant į nurodytą, vertinant ieškovės pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatyta, jog dabartinis atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku neužtikrina geriausių vaiko interesų ir kelia akivaizdžią grėsmę, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtino poreikio taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę - laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, o kartu ir atsakovas, teikdami pirmenybę vaiko interesų apsaugai, stabilumui ir emocinei gerovei, turėtų išvengti konfliktinių situacijų ir vaiko įtraukimo į tėvų nesutarimus, ir siekti užtikrinti nuoseklų ryšį su abiem tėvais.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.