- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-251-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- J. Š.
- Nukentėjusysis
- L. B., S. M.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Š. ir nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovo L. M. apeliacinius skundus Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti L. B. iš J. Š. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Nuosprendžiu priteisti nukentėjusiesiems L. B. ir S. M. iš J. Š. po 750 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. Š. nuteista už tai, kad mušdama sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 21.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su S. M. ir L. B. metu, šio buto koridoriuje tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. M. į krūtinę, tokiu būdu jam sukeldama fizinį skausmą. Tuo pačiu metu tęsdama nusikalstamą veiką, J. Š. minėto namo laiptinėje tyčia ranka mažiausiai vieną kartą sudavė L. B. į kairės rankos plaštaką, padarydama poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, tai nukentėjusiajai L. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atmesti civilinės ieškovės L. B. ieškinį bei atmesti S. M. ir L. B. prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
2.1. Apeliantė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino, davė nuoseklus parodymus. Nurodė, kad 2022 08 23 iš jos bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančios nuomininkės D. K. gavo žinutę, kad reikia atvažiuoti pasiimti buto raktus. Tą patį vakarą apie 22.30 val. atvykusi į namo laiptinę sutiko kaimynę - liudytoją E. M., kurios paprašė nueiti su ja į butą, nes viena tokiu vėlyvu metu bijojo eiti. Penktame aukšte buto koridoriuje sutiko keturis asmenis - D. K., jos sugyventinį K. R. ir dar du asmenis, kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo K. R. mama L. B. ir jos sugyventinis S. M.. Nurodo, jog iš karto paprašė išeiti iš buto visus, kas jame negyvena, tačiau jie nereagavo, o S. M. sakė, kad niekur neišeis, trenkė jai į krūtinę, tada ji išbėgo į laiptinę. Jai buvo šokas dėl tokio jo elgesio, todėl neprisimena kuriuo metu pasišalino kaimynė. Dar kartą paprašė visų išeiti iš buto, jie išėjo į penkto aukšto laiptinę ir D. K. atidavė jai raktus, tuo tarpu kaimynė E. M. jau buvo išėjusi. S. M. pradėjo tam prieštarauti ir puolė ją, apkabino ją iš nugaros, laužė ranką, čiupo už gerklės, murdė link žemės, smogė kumščiu jai į galvą, nes norėjo atimti buto raktus, ir tai jam pavyko. Ji tuo metu šaukė „kaimynai, gelbėkit“. D. K. šaukė „dėdė, baikite“, o L. B. ir K. R. stovėjo šalia ir nieko nesakė. Niekas iš kaimynų į pagalbą neatėjo, nors keletą kartų buvo pradarę savo butų duris. Kai S. M. atėmė iš jos raktus, jis paleido ją. Supratusi, kad gali pabėgti, ji nubėgo iki pirmo aukšto pas R. J., o jie visi keturi liko viršuje. Pažymi, jog su L. B. jokio fizinio kontakto neturėjo, ji visą laiką laikėsi įsikibusi S. M. į ranką, todėl ji negalėjo jos pastumti. Nurodo, jog ji, būdama vyresnė pagal amžių ir silpnesnė fiziškai, neturėjo jokios minties ir galimybių užpulti 4 asmenis, iš kurių du fiziškai stiprūs jauni vyrai. Ji bandė išsigelbėti nuo jos atžvilgiu naudojamo smurto, todėl šoko būsenoje bėgo iš namo penkto aukšto laiptinės, nes nuo tokių S. M. smurtinių veiksmų iškilo grėsmė jos sveikatai ir net gyvybei. Pažymi, jog tokie parodymai nėra paneigti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tuo tarpu S. M., L. B., D. K., K. R., duodami parodymus, prieštarauja vieni kitiems ir patys sau.
2.2. Nurodo, jog nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, kai jie įėjo į butą ir S. M. paklausė apie mokesčius, J. Š. išstūmė vyrą iš buto, o ji liko stovėti tarpduryje; tuo tarpu teisme ji parodė, kad J. Š. iš buto išstūmė ir vyrą ir ją. L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. M. paėmė buto raktus iš J. Š. rankų; teisme ji nurodė, kad S. M. išsuko raktus iš J. Š. rankų. L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po to, kai S. M. paėmė raktus, o J. Š. pradėjo šaukti, jos sūnus K. R. su drauge D. K. nusileido laiptas, o prie buto durų liko ji su vyru ir J. Š.; teisme ji nurodė, kad sūnus su drauge liko bute, iš buto išėjo patys.
2.3. Apeliantė nurodo, jog nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būnant bute J. Š. paprašė D. K. atiduoti buto raktus, jis paklausė apie buto mokesčius, po to J. Š. pradėjo šaukti, sudavė jam nemažiau kaip 3 smūgius rankomis į krūtinę, norėdama išvaryti jį iš buto; tuo metu buvusi su buto šeimininke kaimynė išėjo; J. Š. iš buto išstūmė L. B., D. K. ir K. R.; D. K. pradėjo rakinti buto durys, o K. R. išėjo į lauką kviesti policijos pareigūnus; tuo metu J. Š. pačiupo raktus iš D. K. rankų; D. K. prašė atiduoti raktus, tada jis, norėdamas padėti Deimantei, apglėbė J. Š. rankomis už nugaros, ir iš jos rankų, atspaudęs jos delnus, paėmė raktus; vėliau, kai jis su L. B. leidosi laiptais, jis išgirdo, k L. B. sušuko ir pamatė, kad ji stovi viena ranka įsikibusi į J. Š., kita - į turėklą, taip pat matė, kaip J. Š. ranka smogė L. B. per ranką, vėliau sakė, kad tiksliai to tvirtinti negali - smogė ranka arba rankine; po to L. B. paleido J. Š. ranką, o J. Š. pastūmė ją už pečių ir už nugaros. Teisme nukentėjusysis davė kitokius parodymus: jis nurodė, kad kai jis paklausė apie buto mokesčius, J. Š. pradėjo šaukti, bandė išstumti jį iš buto, tuo metu buvusi su ja kaimynė išėjo; po to J. Š. puolė jį daužyti, jam išėjus iš buto, girdėjo triukšmą, o vėliau ji išstūmė iš buto L. B., vaikai išėjo iš buto patys; po to D. K. užrakino buto durys, J. Š. paėmė iš jos raktus, o jis ištraukė raktus iš J. Š. rankų ir atidavė raktus D. K..
2.4. Nurodo, jog liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai S. M. pasakė apie komunalinius mokesčius, J. Š. pasiuto, jėga pradėjo juos stumti iš buto, jie išėjo, paskutinė išėjo iš buto J. Š.; jis matė, kaip J. Š. ištraukė raktus iš D. K. rankų ir išėjo į lauką kviesti policiją; kai jis buvo lauke matė, kad pirmoji nusileido laiptais J. Š., po to išėjo tėvai ir D. K.. Teismo posėdžio metu K. R. parodė, kad J. Š. šaukė, prašė iškviesti policiją, todėl jis išėjo iš buto iškviesti policijos pareigūnus; buvusi su ja kaimynė pasišalino tik prasidėjus konfliktui; nurodė, kad J. Š. pasakė išeiti iš buto ir jie visi keturi ramiai išėjo iš buto; vėliau vėl pakeitė parodymus - nurodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai S. M. pasakė apie mokesčius, J. Š. pasiuto, pradėjo šaukti, tuo metu kaimynė išėjo; J. Š. pradėjo stumti S. M., išstūmė iš buto L. B., o jie - jį, K. R. ir J. Š. išėjo iš buto kartu; ji norėjo užrakinti butą, bet J. Š. čiupo už raktų ir ištraukė jos iš spynos, po to S. M. čiupo raktus iš J. Š. rankų ir atidavė jai; K. R. tuo metu nusileido žemiau ir skambino policijai, ji taip pat nusileido laiptais ir išėjo į lauką. Teisme liudytoja D. K. parodė, kad kaimynė išėjo iš buto tik prasidėjus konfliktui; laiptinėje J. Š. nustūmė ją į šoną ir atėmė raktus, o S. M. jėga atėmė raktus iš J. Š.; nurodė, kad nematė, kad kas nors ką nors muštų.
2.6. Nurodo, jog liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad matė, kaip J. Š. pradėjo šaukti, puolė vieną iš buvusių bute vaikinų (konkrečiai nenurodė konkretaus asmens vardo, pavardės, amžiaus, kitų požymių), rankomis ir kumščiais daužė jam į krūtinę, tai pamačiusi ji išėjo. Apeliantės manymu, tokie liudytojos parodymai neatitinka tikrovės, jie prieštarauja visiems kitiems parodymams - jos, nukentėjusiųjų L. B. ir S. M., liudytojų K. R. ir D. K. parodymams, kurie nurodė, kad E. M. išėjo iš buto iki konflikto pradžios.
2.7. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aukščiau išdėstytų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo veiksmais inicijavus konfliktą, vadovavosi tik nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. parodymais, L. B. sūnaus K. R. bei jo draugės D. K. parodymais, kurie yra nenuoseklus ir prieštaringi, be to, jie visi sudaro šeimą ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes siekia turtinės naudos, todėl vertintini kritiškai. Mano, jog S. M. versija, kad konfliktas prasidėjo po to, kai jis paklausė apie komunalinius mokesčius, neatitinka tikrovei, nes tokios kalbos nebuvo.
2.8. Pažymi, jog nekaltas asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkančios baudžiamosios atsakomybės nuostatas, numatytas BK 2 straipsnyje. Siekiant šių tikslų turi būti nustatyti visi tikrovės faktai, atitinkantys baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, kurią padaręs įtariamas (kaltinamas) asmuo ,sudėties požymius, būtinus baudžiamajam įstatymui taikyti, BK bendrosios dalies normose nustatytus požymius, būtinus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės, bausmės paskyrimo klausimus. Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Apeliantės teigimu, šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina kaltinimų, teismas vadovavosi prielaidomis, kurios turi būti traktuojamos teisiamojo naudai, o ne atvirkščiai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu L. B. ir S. M. atstovas L. M. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023-07-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-1142/2023 dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti L. B. iš J. Š. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti nukentėjusiesiems L. B. iš J. Š. 2000 Eur atstovavimo išlaidų, o S. M. - 1000 Eur.
3.1. Nurodo, jog nukentėjusioji L. B. bylą nagrinėjančiam teismui pateikė civilinį ieškinį 2 000 Eur sumai, tačiau spręsdamas dėl civilinio ieškinio teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai, kad dėl patirto rankos sužalojimo būtų sutrikdyta įprastinė nukentėjusiosios veikla ir kasdienis gyvenimas, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismų praktiką, atsižvelgdamas į kaltinamosios darbo užmokestį, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį teismas nepilnai įvertino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, t. y. kad J. Š. L. B. pastūmė tyčia, dėl savo poelgio nesigaili, o tik laimingo atsitiktinumo dėka pastumta kaltinamosios L. B. vos nenusirito žemyn laiptais ir tik dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių nepatyrė dar didesnių sužalojimų, dėl ko nukentėjusioji išgyveno gilų sukrėtimą ir šoką, iki dabar patiria stiprius emocinius išgyvenimus, praėjus beveik metams po įvykio jos išgyvenimai ir baimės jausmas beveik neišnyko, L. B. ir toliau jaučia psichologines šio įvykio pasekmes - prisiminimai ir toliau kelia stiprius emocinius išgyvenimus, įtampa, baimės, nesaugumo, nežinomybės jausmas, niekur nedingo, šie dvasiniai išgyvenimai ir dabar dar stipriai veikia jos psichinę sveikatą ir trikdo pilnavertį kasdienį funkcionavimą, tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių L. B. ir toliau jaučia nerimą, baimę, nepatogumus, t. y. visa tai ir toliau kelia psichologinius išgyvenimus ir diskomfortą. Pažymi, jog naujausia teismų praktika nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose rodo, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 2 000 eurų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) Nukentėjusiosios nuomone, artimiausia pagal įvykio aplinkybes jų nagrinėtai bylai yra Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. lA-106-919/2022 išnagrinėta byla, kurioje nukentėjusiajai priteista l 500 Eur, todėl prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dėl civilinio ieškinio ir civilinį ieškinį tenkinti pilnai, t. y. priteisti L. B. iš J. Š. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3.2. Apeliantų atstovas taip pat nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė nukentėjusiesiems L. B. ir S. M. iš J. Š. po 750 Eur atstovavimo išlaidų. Skundžiamame nuosprendyje teismas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nurodė, kad nukentėjusioji L. B. sumokėjo atstovui 2 000 Eur, o nukentėjusysis S. M. l 000 Eur. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad atstovas atstovavo nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo apklausose, akistatose, parengė ir pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atstovas į visus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžius vyko iš Klaipėdos, priteisė po nukentėjusiesiems L. B. ir S. M. iš J. S. po 750 Eur atstovavimo išlaidų, nors atstovavimo apimtys buvo skirtingos, pats teismas nurodo, kad atstovas parengė ir pateikė civilinį ieškinį, todėl L. B. turėjo būti priteista daugiau nei S. M.. Nukentėjusiųjų nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atstovas viso proceso metu ne tik dalyvavo procesiniuose veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose, bet ir teikė konsultacijas nukentėjusiesiems, neįvertino fakto, kad J. Š. mažiausiai keletą metų verčiasi nuomos verslu, todėl byloje nėra duomenų apie sunkią jos finansinę padėtį, dėl ko būtų galima spręsti, jog J. Š. neturės galimybių nukentėjusiesiems atlyginti jų patirtas proceso išlaidas, be to teismas nenustatė, jog atlikti procesiniai veiksmai, dėl kurių nukentėjusieji patyrė išlaidas susijusias su teisinėmis paslaugomis, buvo pertekliniai ar nereikalingi. Mano, kad įvertinus tai, jog nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos už atstovo suteiktas teisines paslaugas yra mažesnės už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, prašo Klaipėdos apygardos teismą pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti nukentėjusiesiems visas jų patirtas atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistosios J. Š. ir nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovo L. M. apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė J. Š. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovo L. M. skundą patenkinti, nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo skundą atmesti, nukentėjusieji L. B. ir S. M. bei jų atstovas L. M. prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios J. Š. ir nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovo L. M. apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistosios J. Š. apeliacinio skundo
8. Nuteistosios J. Š. apeliaciniu skundu nesutinkama su jos nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visus byloje esančius įrodymus interpretavo vien kaltinančiai, taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, ir išvadą dėl jos, J. Š. kaltės, įvykdžius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, nepašalino abejonių, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
9. Apeliaciniame skunde J. Š. nurodo, jog skundžiamu atveju teismas iš esmės grįsdamas jos, J. Š., kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, vadovavosi išimtinai nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi nukentėjusiojo S. M. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. nurodė, kad bute prasidėjus konfliktui kaltinamoji J. Š. pradėjo jėga jį stumti iš buto į laiptinę, tuo pačiu metu abiem rankomis kumščiais daužydama jam į krūtinę. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji suspaustais kumščiais į krūtinę jam sudavė 2-3 kartus, teigė, kad šie smūgiai buvo stiprūs ir sukėlė jam skausmą. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nors pradiniame 2022 m. rugpjūčio 24 d. policijai pateiktame pareiškime nėra nurodoma apie smūgių sudavimą į krūtinę, tačiau šiame pareiškime S. M. nurodė buvęs jėga išstumtas iš buto, laiptinėje buvęs apstumdytas ir apdraskytas (t. 1, b. l. 13), t. y. jau pradiniame pareiškime buvo nurodytas jėgos panaudojimas, tačiau plačiau nedetalizuota šios jėgos išreiškimo forma. 2022 m. gruodžio 15 d. papildomos apklausos metu S. M. nurodė apie į krūtinę jam suduotus smūgius, kurių buvo ne mažiau kaip 3, bei teigė, kad šie smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą ir buvo suduoti siekiant jį išvaryti iš buto (t. 1, b. l. 75-76). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir 2023 m. sausio 3 d. su J. Š. atliktos akistatos metu (t. 1, b. l. 82-85). Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. B., taip pat liudytojai D. K., K. R. patvirtino matę, kaip kaltinamoji jėga stūmė S. M. iš buto į laiptinę. Taigi nukentėjusiojo S. M. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, esminių prieštaravimų tarp jo duotų parodymų ir kitų bylos duomenų teismas nenustatė.
10. Nors nuteistoji J. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog negalima vadovautis liudytojos E. M. parodymais, tačiau apeliacinė instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiojo S. M. nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad kaltinamoji jam į krūtinę sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos E. M. parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad prasidėjus konfliktui buto savininkė, t. y. kaltinamoji, rėkė, elgėsi labai agresyviai ir pradėjo kumščiais vienam vaikinui mušti į krūtinę, į kurią sudavė ne vieną smūgį. Taigi liudytoja E. M. teisiamajame posėdyje patvirtino tiesiogiai mačiusi smūgių sudavimą S. M. į krūtinę, po kurių ji iš karto paliko butą. Nors kaltinamoji teigia, kad šie liudytojos parodymai yra melagingi, tačiau byloje nenustatyta jokio liudytojos E. M. suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Apklausiama teisiamajame posėdyje pati liudytoja patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio kaltinamosios ji nepažinojo ir laiptinėje ją sutiko atsitiktinai, o į butą kartu ėjo tik dėl to, kad pati kaltinamoji to paprašė. Be to, liudytojos parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo S. M. duotus parodymus bei kitą byloje surinktą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, nors kaltinamoji ir siekia sumenkinti šios liudytojos parodymų patikimumą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos E. M. parodymais. Aptarti įrodymai paneigia kaltinamosios argumentus, jog konflikto metu ji nenaudojo fizinio smurto prieš S. M. ir jo nelietė. Dėl to darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. Š. kaltinime nurodytu laiku buto koridoriuje tyčia ne mažiau tris kartus rankos kumščiais sudavus nukentėjusiajam S. M. į krūtinę, tokiu būdu jam sukeliant fizinį skausmą.
11. Apeliaciniame skunde J. Š. nurodo, jog nukentėjusiosios L. B. parodymais taip pat negalima remtis, nes jie nenuoseklūs. Tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. B. nurodė, kad laiptinėje pradėjus leistis iš penkto aukšto žemyn, ji pajuto, kad iš nugaros ją pastūmė J. Š., todėl siekdama išvengti griuvimo ji instinktyviai dešine ranka griebėsi už turėklo, o kairiąja ranka kibosi į kaltinamąją, po ko kaltinamoji keletą kartų trenkė jai per ranką. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji L. B. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tokie patys jos parodymai užfiksuoti 2022 m. gruodžio 15 d. atliktos akistatos metu. L. B. 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime policijai taip pat nurodyta, jog J. Š. sužalojo jai ranką. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. M. patvirtino matęs, kaip J. Š. sudavė per kairiąją L. B. ranką. Nukentėjusiųjų L. B. bei S. M. nurodytas L. B. sužalojimo aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos I. G. parodymai. Ši liudytoja nurodė mačiusi laiptinėje įvykusį susistumdymą ir nors smūgių sudavimo nematė, tačiau patvirtino gerai įsidėmėjusi, kad konflikte dalyvavusi ir jį kėlusi vyresnio amžiaus moteris, leisdamasi laiptais iš penkto aukšto žemyn, tyčia ranka pastūmė jaunesnę moterį nuo laiptų. Pažymėtina, kad šie liudytojos parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, kurias kaltinamoji neigia, t. y. kad leisdamasi laiptais L. B. pirmiausia buvo pastumta iš nugaros, o po to bandydama išvengti griuvimo kaire ranka griebėsi už J. Š.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje kaltinamoji teigė apskritai pirmoji išbėgusi iš konflikto vietos ir visus keturis asmenis palikusi viršuje, o tai akivaizdžiai prieštarauja tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymams. L. B. sužalojimo aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir liudytojai D. K. bei K. R., kurie patvirtino, jog L. B. nusileidus laiptais į apačią, jos ranka buvo sužalota. Sužalojimo faktą patvirtina ir objektyvūs duomenys, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada. Aptarti įrodymai paneigia kaltinamosios argumentus, jog ji nenaudojo fizinio smurto prieš L. B. ir jos nelietė. Dėl to darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. Š. kaltinime nurodytu laiku ranka sudavus L. B. į kairės rankos plaštaką, tokiu būdu nežymiai sutrikdant jos sveikatą.
12. Nors apeliantė J. Š. neigia smurtavusi tiek prieš S. M., tiek prieš L. B. ir pateikė savąją konflikto bei įvykių eigos versiją, tačiau apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas jos nurodytas įvykio aplinkybes vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintą gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad kaltinamosios parodymus paneigia byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. nuoseklūs ir bylos duomenimis patvirtinti nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų D. K., K. R., E. M., I. G. parodymai, nukentėjusiosios medicininės apžiūros ir kiti bylos duomenys.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog J. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistoji, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
14. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 140 straipsnio 1 dalies buvimo J. Š. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovo L. M. apeliacinio skundo
15. Nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovo L. M. apeliaciniu skundu nesutinkama su nukentėjusiajai L. B. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
16. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovas nesutinka su nukentėjusiajai L. B. pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, jog teismas nepagrįstai jį sumažino. Nukentėjusiųjų atstovo tvirtinimu, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstu motyvu, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai, kad dėl patirto rankos sužalojimo būtų sutrikdyta įprastinė nukentėjusiosios veikla ir kasdienis gyvenimas, todėl apeliantų atstovas prašo šioje dalyje teismo nuosprendį pakeisti - nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis ir apeliacinio skundo argumentus su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajai yra pagrįsta.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji L. B. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės J. Š. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat buvo prašoma priteisti ir L. B. ir S. M. patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme – 2000 Eur L. B. ir 1000 Eur S. M.. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios L. B. pareikštą civilinį ieškinį ir iš civilinės atsakovės J. Š. priteisė 500 Eur neturtinės žalos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad padaryta poodinė kraujosruva kairėje rankoje, kad sužalojimas padarytas rankos smūgiu, smurtiniai veiksmai truko trumpai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai, kad dėl patirto rankos sužalojimo būtų sutrikdyta įprastinė nukentėjusiosios veikla ir kasdienis gyvenimas. Be to, buvo atsižvelgta ir į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas nurodo, jog ši byla artimiausia pagal įvykio aplinkybes yra Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. lA-106-919/2022 išnagrinėtai bylai, kurioje nukentėjusiajai priteista l 500 Eur, todėl prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dėl civilinio ieškinio ir civilinį ieškinį tenkinti pilnai, t. y. priteisti L. B. iš J. Š. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomoje byloje Nr. lA-106-919/2022 nukentėjusiajam ir nuteistajam stovint laiptų aikštelėje, nuteistasis tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptų pakopų, taip padarė jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą, t. y. nukentėjusysis buvo nustumtas nuo laiptų ir patyrė kitokius sužalojimus, nei nukentėjusioji L. B.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai L. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.
19. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iš civilinės atsakovės J. Š., neturtinės žalos atlyginimo dydis geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir civilinės atsakovės interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios L. B. patirtus dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajai L. B. iš civilinio atsakovo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiosios ir civilinės atsakovės interesų pusiausvyrą. Todėl didinti nukentėjusiajai šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir dėl to keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų L. B. ir S. M. atstovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jiems priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, mano, jog jis nepagrįstai sumažintas. Nukentėjusiųjų atstovo tvirtinimu, L. B. sumokėjo advokatui 2000 Eur sumą, o S. M. – 1000 Eur sumą už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, dalyvavimą procesiniuose veiksmuose (apklausos, akistatos ir t. t.), už suteiktus patarimus (konsultacijas) ir dokumentų (civilinio ieškinio, prašymo) paruošimą, ir už atstovavimą teisme, kuriame įvyko ne vienas teismo posėdis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiųjų patirtas teisėtas ir pagrįstas išlaidas galima sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo veiksmų atstovaujant juos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį ir pobūdį, taip pat įvertinus tai, kad byloje nebuvo sprendžiami išskirtinai sudėtingi faktinio ar teisinio pobūdžio klausimai, reikalaujantys didelių laiko ir darbo sąnaudų, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamosios darbo užmokestį, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas iš kaltinamosios priteisti tik dalį nukentėjusiųjų patirtų išlaidų, t. y. po 750 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, iš viso 1 500 Eur proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš nuteistosios J. Š. nukentėjusiesiems L. B. ir S. M..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. Š. ir nukentėjusiųjų L. B. bei S. M. atstovo advokato L. M. apeliacinius skundus atmesti.