Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. mušdama sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 21.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su S. M. ir L. B. metu, šio buto koridoriuje tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. M. į krūtinę, tokiu būdu jam sukeldama fizinį skausmą. Tuo pačiu metu tęsdama nusikalstamą veiką, J. Š. minėto namo laiptinėje tyčia ranka mažiausiai vieną kartą sudavė L. B. į kairės rankos plaštaką, padarydama poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, tai nukentėjusiajai L. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. Š. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. iš jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenusios D. K. gavo žinutę, kad reikia atvažiuoti pasiimti buto raktus. Atvykusi namo laiptinėje sutiko kaimynę, kurios paprašė ją palydėti į penktame aukšte esantį butą, nes viena tokiu vėlyvu metu eiti bijojo. Atėjusi į butą jame rado keturis asmenis, tačiau niekas jos su šiais asmenimis nesupažindino. Bute buvusį K. R. ji pažinojo, nes jis buvo D. sugyventinis, o S. M. ir L. B. jai buvo nepažįstami. S. M. ir L. B. ji pirmą kartą pamatė stovinčius buto koridoriuje. Ji paprašė išeiti iš buto visų, kas jame negyvena. Tai pakartojo du, gal penkis kartus, bet niekas neišėjo, todėl ji įspėjo, kad kvies policiją. S. M. buvo labai agresyvus, pradėjo plėšytis ir sakė, kad niekur neis, nes jis čia gyvena. Dabar S. M. teigia, kad neva jis norėjo pamatyti už butą mokamų mokesčių sąskaitas, norėjo depozito. Kartu atėjusi kaimynė niekur nesikišo, antrą kartą pareikalavus išeiti iš buto visų, kas jame negyvena, kaimynė išėjo. S. M. trenkė jai į krūtinę, tada ji išbėgo į laiptinę. Paprašė visų išeiti ir užrakinti duris bei atiduoti raktus. Jie vienas paskui kitą išėjo iš buto ir D. K. atidavė jai raktus. Tada S. M. atsisuko ir D. K. pasakė: „ko tu atidavei jai raktus“ ir tuo metu ją (kaltinamąją) puolė. Ji susigūžė, susitraukė, o S. M. apkabino ją iš nugaros, laužė ranką, čiupo už gerklės, murdė link žemės, smogė kumščiu į galvą, nes norėjo atimti buto raktus. Ji raktų nedavė, tačiau S. M. vis tiek juos atėmė. Tuo metu ji šaukė: „kaimynai, gelbėkit“. Niekas iš kaimynų į pagalbą jai neatėjo, nors keletą jų buvo pradarę savo butų duris. Tų kaimynų ji nepažįsta. D. K. irgi prašė S. M. baigti, o K. R. ir L. B. stovėjo šalia ir nieko nesakė. Kai atėmė raktus, S. M. ją paleido iš glėbio. Supratusi, kad jau gali pabėgti, ji apsižvalgė ir iš įvykio vietos pabėgo. Nubėgo iki pirmo aukšto, ten gyvenusios draugės paprašė parvežti namo. Jos niekas nesivijo, ji bėgo viena, nes bandė gelbėtis, o jie keturi liko viršuje. Su L. B. ji jokio fizinio kontakto neturėjo, nes ji visada laikėsi įsikibusi S. M. į ranką, todėl ji negalėjo jos pastumti. Kyla klausimas, kodėl ji visada laikėsi įsikibusi, svirduliavo, galbūt ji buvo vartojusi alkoholio. Po įvykio iš karto skambino sūnui pasakyti, kad atėmė jo buto raktus, kad ją sumušė, tačiau sūnus jai patarė nieko nedaryti, nes ji vis tiek nieko neįrodys. Kitą dieną neišėjo į darbą, labai blogai jautėsi, sukosi galva, pykino, vėmė, patyrė stresą, ant rankos buvo gal 20 mėlynių. Į medikus nesikreipė, nes nenorėjo, tiesiog išgėrė vaistų. Jai padarytų sužalojimų ji niekaip nefiksavo. Į policiją nesikreipė, nes to žmogaus nepažinojo. Vėliau ji vėl ėmė eiti į darbą, viskas nurimo, tačiau vieną dieną pamatė į mokyklą atėjusius S. M. ir L. B.. Ji išsigando, nubėgo pas direktorių ir pasakė, kad atėjo svetimi žmonės, kad jie vaikšto po mokyklą. Direktorius juos išprašė iš mokyklos ir jie išėjo. Tada mokyklos ūkvedė atpažino jį kaip žmogų, kuris yra S. M., gyvena (duomenys neskelbtini), yra direktorius, turi firmą ir mokykloje atliko kažkokius betonavimo darbus. Sužinojusi jo pavardę, ji kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sumušimo. S. M. ir L. B. šioje byloje sako netiesą, nes ji jų nesužalojo ir nemušė. Mano, kad tokiu būdu jie siekia pasipelnyti. Prieš tai su jais ji nebuvo pažįstama. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. vakare, apie 19 val., su savo sugyventiniu S. M. būdama (duomenys neskelbtini), ji paskambino savo sūnaus K. R. draugei D. K., kad ši parašytų žinutę J. Š. (iš pradžių pažinojo ją kaip Š., o ne Š.), jog rugpjūčio 24 d. ateitų paimti buto raktus ir apžiūrėtų butą. Susiskambinusi su vaikais susitarė kartu apžiūrėti butą ir įsitikinti, ar butas paliekamas tvarkingas, nes vaikai tą dieną iš šio buto išsikraustė, jį išvalė. Visi keturi atvyko į butą, jį apžiūrėjo, pasidarė nuotraukų. Išėjus iš buto ir leidžiantis laiptais žemyn, trečiame aukšte susitiko su J. Š. ir dar viena moterimi. Kadangi J. Š. jau buvo atėjusi, jie nusprendė buto perdavimo kitai dienai nebeatidėti ir visi kartu grįžo į butą. Bute buvo ji, jos sūnus K., D., S. bei kaimynė. J. Š. ir kaimynė apėjo visą butą, viskas buvo tvarkinga. J. Š. buvo paklausta dėl komunalinių mokesčių apmokėjimo, nes iš anksto jai buvo sumokėtas 400 Eur depozitas ir jie manė, kad iš šios sumos buvo išskaičiuota ši suma. Jie norėjo geranoriškai viską išspręsti, kad neliktų skoloje. J. Š. tai nepatiko, ji visiškai nenorėjo kalbėti apie depozitą, akimirksniu puolė prie jos vyro, pradėjo jį stumti, šaukė, kodėl jie kišasi. Ji puolė, trenkė ir išstūmė juos iš buto. Iš pradžių visa jėga į laiptinę išstūmė jos vyrą, o tada ir ją. Nei ji, nei jos vyras nesipriešino, tačiau jie nesuprato, iš kur pas J. Š. ši agresija. Negali tiksliai atsakyti, ar S. M. mušė kumščiais, ar tik išstūmė su jėga. Ji nepastebėjo, kuriuo metu iš buto išėjo kaimynė. Bute liko jos sūnus su D, kurie iš buto išėjo patys. Kadangi prasidėjo konfliktas ir manė, kad be policijos pagalbos nieko neišeis, ji paprašė sūnaus iškviesti policiją. Sūnus iškart išėjo skambinti policijai. Prie buto, kai uždarė duris, stovėjo ji, D. K. ir J. Š.. D. norėjo užrakinti duris, bet J. Š. neleido to padaryti, ji mergaitę nustūmė ir pati užrakino duris. Raktai atsidūrė J. Š. rankose. D. pasakė, kad prie tų raktų yra likę ir jos naujo buto raktai, todėl paprašė, kad leistų atsisegti savo naujo buto raktus. J. Š. raktų gražiuoju neatidavė. Tada jos vyras iš rankų atėmė tuos raktus. Kad tuo metu būtų naudojamas smurtas ji nematė. J. buvo nusisukusi, pradėjo šaukti, tačiau jos nebuvo dėl ko gelbėti. J. Š. tikrai žinojo, kad yra iškviesta policija. D. paprašė eiti į apačią laukti policijos, todėl viršuje liko ji su savo vyru. Jie pradėjo leistis, o J. Š. stovėjo penktame aukšte prie buto. Ji su vyru buvo besileidžiantys į aikštelę ties ketvirtu-penktu aukštu ir tuo metu jai besileidžiant pajuto tiesioginį smūgį, pajautė, kad ją stumia nuo laiptų. Iš nugaros ją stūmė J. Š., nes nieko daugiau už jos nugaros nebuvo. Jos vyras tuo metu buvo nusileidęs porą laiptelių žemiau. Pastumta su viena ranka (dešine) ji spėjo sugriebti turėklą, o su kita ranka instinktyviai kibosi į J. Š.. Jai nepatiko šis veiksmas, tada ji tiesiog trenkė kelis kartus jai per ranką. Ji dar pasakė J. Š.: „ką jūs darote?“ Iškart rankoje atsirado mėlynė, patinimas. Šis smūgis sukėlė jai skausmą, stresą, išgąstį. Negali šimtu procentu tvirtinti, su kuo jai trenkė – ranka ar rankinuku. Paleidusi jos ranką, J. Š. puolė stumti jos vyrą, nes norėjo prabėgti. Kadangi policija buvo iškviesta, bereikėjo jos sulaukti, tą patį sakė ir J. Š., tačiau ji per kiemus išėjo, o jos paskutiniai žodžiai buvo: „jums reikia, tai jūs ir laukit“. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta psichologinė žala, dėl to važiavo pas psichologą, atliko įvairius tyrimus. Iki šiol jaučia nesaugumo jausmą. Su J. Š. pirmą kartą ji buvo susitikusi rugpjūčio 18 dieną prie parduotuvės „Maxima“, nes jos sūnus K. R. ir D. K. tuo metu buvo iškviesti susimokėti mokesčius, o ji juos palydėjo. Kadangi tada ji paprašė J. Š. parodyti kokius nors dokumentus, už ką yra mokami mokesčiai, J. Š. nepatiko šis jos komentaras ir tarp jų buvo kilęs konfliktas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. M. paaiškino, kad jam bevakarieniaujant su L. B. paskambino K. R. ir pasakė, kad išsikraustė iš buto ir kad jau gali šeimininkei grąžinti raktus. Nusprendė nuvažiuoti ir pasidaryti buto nuotraukų, kad kitą dieną perduodant buto raktus nebūtų kokių nors pretenzijų. Padarius nuotraukas, jie užrakino butą ir leidosi laiptais į apačią bei ketino vykti į namus. Besileidžiant į apačią, trečiame aukšte jie sutiko dvi moteris, su kuriomis prasilenkė. Iš viršaus viena moteris paklausė: „D., ar tu jau išsikraustei?“ D. pasakė, kad tai yra buto šeimininkė. Jis jos iki tol nepažinojo, anksčiau nebuvo matęs. Nusprendė atiduoti buto raktus, todėl visi apsisuko ir grįžo atgal į tą butą. J. Š. ir su ja buvusi kaimynė apėjo butą, jį apžiūrėjo ir pasakė, kad viskas gerai ir galima atiduoti raktus. Jis J. Š. paklausė dėl depozito ir dar nesumokėtų komunalinių mokesčių. Jai nepatiko šis klausimas, ji pasakė: „kas tu toks, ko tu čia kišiesi, koks tavo reikalas?“. Jis atsakė: „vaikai moka, tai norim matyti, už ką mokame.“ Ji pradėjo šaukti, kad niekas jų čia nekvietė, kad jie pašaliniai ir kad kviestų policiją. Jie visi neprieštaravo, kad būtų kviečiama policija. Kaimynė pamatė tą triukšmą ir pasakė, kad nenori veltis, todėl su šuniuku išėjo pro duris. Kadangi jis iš buto nėjo, J. Š. pradėjo jėga jį stumti. Jis dar kažkiek atsilaikė, todėl ji pradėjo jį stumti su abiem rankomis kumščiais daužydama jam į krūtinę. Ji suspaustu kumščiu į krūtinę sudavė 2-3 kartus. Šie smūgiai buvo stiprūs ir sukėlė jam skausmą. Iš pradžių tų smūgių jis nesureikšmino ir apie juos neminėjo, nes nesitikėjo, kad viskas ateis iki teismo. Kadangi jis konfliktų nenorėjo, išėjo į koridorių. Tada į koridorių buvo išstumta ir L. Juos išstūmus į laiptinę, J. Š. norėjo užtrenkti duris, bet vaikai pasakė, kad su ja nepasiliks ir be tėvų klausimų nespręs. Tada visi išėjo į laiptinę. Jis leidosi laiptų pakopa į apačią, D. rakino duris, K. jau buvo išėjęs į apačią pasitikti policijos. J. pasakė, kad jie čia nebegyvena, todėl jėga nustūmė D. ir jėga puolė užrakinti tas duris. D. prašė atiduoti raktus, nes ten buvo ir jos naujo buto raktai. J. atsisakė grąžinti raktus, teigė, kad jie nori okupuoti jos butą. Prasidėjo triukšmas. Tada jis pakilo atgal į viršų, paprašė grąžinti raktus, kad būtų galima iš jų atsisegti savo raktus. Kadangi ji atsisakė atiduoti raktus, jis griebė tuos raktus iš jos rankų, ištraukė ir padavė D. Kol jis atėmė tuos raktus buvo triukšmo, J. Š. šaukė: „kaimynai, mane gelbėkit, nori atimti mano butą“. Fizinio smurto prieš J. Š. jis nevartojo. Išgirdusi triukšmą iš dešinės pusės išlindo moteris, paprašė baigti triukšmauti. Dar iš kito buto išlindo vyriškis, pasižiūrėjo, bet pamatęs, kad viskas ramu, uždarė duris. Tada jie ėmė leistis laiptais – jis lipo pirmas, L. antra, o J. Š. buvo dar aukščiau. J. norėjo išbėgti pirma, bėgdama pastūmė L., o L. įsikibo į turėklą ir krisdama įsikibo į J. Jis tuo metu atsisuko nuo triukšmo ir šauksmo. Matė kaip J. su rankinuku mojavo per L. ranką, kuria ši buvo įsikibusi į ją. Matė tą momentą, kaip trenkė L. į kairę ranką. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo smūgių, tačiau trenkė ne vieną kartą. Kai L. paleido tą ranką, J. bėgte prabėgo pro jį ir nusileido į apačią. Apačioje girdėjo, kad K. jai šaukė, jog atvažiuoja policija, tačiau ji atsakė: „jums reikia, tai jūs ir laukit“.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad S. M. ir L. B. yra jos draugo K. R. tėvai. Praeitą vasarą, rugpjūčio 23 d., jie visi kartu nuvyko apžiūrėti nuomojamo buto, kurį jie ketino priduoti J. Š.. Su tėvais apžiūrėję butą leidosi laiptais į apačią ir maždaug ties trečiuoju aukštu sutiko ateinančią J. Š., kuri paklausė, ar ji jau išsikraustė. Ji buvo kartu su kaimyne, kuri vedėsi šuniuką. Tada jie visi kartu grįžo apžiūrėti butą. S. M. užsiminus apie komunalinių mokesčių sąskaitas, įvyko apsižodžiavimas, kilo konfliktas, J. pradėjo šūkauti, „pasiuto“, ėmė jėga stumti S. M. per duris iš buto. Prasidėjus konfliktui, kaimynė su šuniuku išėjo. Ji pasakė, kad be tėvų nešnekės, todėl taip pat išėjo į laiptinę. Jai rakinant buto duris, J. iš karto ją nustūmė, griebė jos asmeninius raktus, tarp kurių buvo prikabinti ir to buto raktai. Tada S. M. norėjo jėga atimti tuos raktus, nes ten buvo ir jos asmeniniai raktai. J. gražiuoju neatidavė raktų. Smurto prieš J. Š. nebuvo, tik jėga buvo paimti ir jai grąžinti raktai. Atgavusi raktus ji nubėgo į apačią pas K., viršuje pasiliko J., L. ir S. Tada po kelių minučių bėgte nusileido J. Išbėgusi J. tik šaukė, kad jeigu jiems reikia, tai jie tegul ir laukia policijos. Tuo metu S. M. su L. B. lipo laiptais žemyn. Jie visi buvo šoke, laukė policijos. L. buvo sužalota. Ji tiksliai nežino, kas nutiko, bet matė sužalojimus – ranka buvo pamėlusi, prabrėžta. Tiksliai nepamena, ar tai buvo dešinė, ar kairė ranka. K. nufotografavo sužeistą L. ranką.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. R. parodė, kad J. Š. yra buto, kurį jie nuomojosi, šeimininkė, L. B. yra jo mama, o S. M. – patėvis. Rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko jau nepamena, jie su drauge paskambino tėvams ir pranešė, kad susitvarkė butą. Tėvai liepė nufotografuoti butą, kad turėtų įrodymų, jeigu buto šeimininkė sakytų, jog kažką paliko netvarkingai ar sulaužė. Tada susitiko su tėvais, nuvažiavo į butą, pasidarė buto nuotraukų ir išėjo iš buto. Leisdamiesi į apačią laiptinėje sutiko buto šeimininkę. Tada visi kartu nuėjo į penktą aukštą apžiūrėti buto. Bute buvo jis su drauge, jo tėvai, buto šeimininkė ir kaimynė. Šeimininkė ir kaimynė apėjo visą butą, viskas buvo gražu ir tvarkinga. Visas konfliktas prasidėjo po to, kai jie paprašė parodyti mokesčių mokėjimo lapelius, už ką jie mokėjo tokius didelius komunalinius mokesčius. Šeimininkė nenorėjo parodyti šių dokumentų. S. M. pasakė, kad jie vis tiek norės susipažinti su dokumentais, esant reikalui eis teisiniu keliu. Tada įsiplieskė konfliktas, J. Š. pradėjo garsiai reikšti savo emocijas, šaukti, pakankamai neadekvačiai ir agresyviai elgtis, stumti juos iš buto. Patėvį ir mamą ji iš buto išstūmė rankomis į krūtinę. Pirmiau stūmė patėvį, vėliau mamą. Visiems jau esant laiptinėje ji paprašė užrakinti buto duris. Tada pareikalavo atiduoti buto raktus. Kadangi raktai buvo viename ryšulyje su kitais jų raktais, jie nenorėjo atiduoti raktų. Tada ji grubiai, jėga bandė paimti tą raktų ryšulį. Patėvis ir draugė paprašė grąžinti raktus, tačiau ji nesutiko to padaryti. Tada patėvis norėjo paimti iš jos rankų raktus, o ji jų neatidavė. J. Š. pradėjo dar garsiau kalbėti, dar garsiau šauktis pagalbos, kad ją muša, žudo ir taip toliau. Tada susiprato, kad reikia iškviesti pareigūnus. Bendrajam pagalbos centrui pradėjo skambinti būdamas penktame aukšte, o sujungus jo buvo paprašyta išeiti į lauką, nes dėl triukšmo nieko nesigirdėjo. Visi kiti liko laiptinėje. Kai J. Š. išėjo iš namo laiptinės, jis pasakė, kad atvyksta policijos pareigūnai ir kad ji palauktų, bet ji pasižiūrėjo į jį ir nuėjo. Visi kiti parėjo iš viršaus. Parėję sakė, kad įvyko konfliktas. Jo mamai buvo sužalota ranka, ant kairės rankos buvo mėlynė. Tiksliai nežino, kaip ta mėlynė atsirado. Jis nufotografavo mamos sužalotą ranką. Nuotrauka buvo padaryta laiptinėje po įvykio, praėjus apie 20 minučių po to, kai išvažiavo policijos pareigūnai. Kitą dieną ranka pamėlynavo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, kad rugpjūčio mėnesį, vakare, ji ėjo į savo butą su šuniuku ir atsitiktinai laiptinėje sutiko šią moterį (kaltinamąją), kurios ji nepažįsta, tačiau ji prisistatė esanti jos kaimynė. Ji paprašė padėti nueiti į jos nuomojamą butą, nes bijojo eiti viena. Nieko nepagalvojusi ji sutiko eiti kartu. Lipdamos laiptais sutiko keturis jaunuolius. Jos teigimu, du iš jų buvo tie, kurie nuomojosi butą. Jie visi kartu užlipo į viršų ir įėjo į tą butą. Savininkė neprieštaravo, kad šie asmenys eitų į butą. Savininkė nuėjo į virtuvę pažiūrėti, ar niekas nėra sulaužyta. Atidariusi mikrobangų krosnelę pasakė, kad ši nešvari, tačiau ji savininkei pasakė, kad tai nieko tokio, svarbiausia, jog niekas nėra sulaužyta. Savininkė sugrįžo į koridorių ir dar vaikinai pasakė, kodėl ši nekelia ragelio. Ji pradėjo ant vieno vaikino pulti, prasidėjo konfliktas. Šeimininkė rėkė, neadekvačiai puolė ant tų žmonių, buvo labai agresyvi, pradėjo kumščiais vienam vaikinui mušti į krūtinę. Tiksliai nežino, kiek smūgių ji sudavė, tačiau jų buvo ne vienas. Jaunuoliai buvo ramūs, stovėjo ir žiūrėjo, o šeimininkė buvo labai agresyvi, isteriškai puolė ant jų. Tai pamačiusi ji nusprendė išeiti. Daugiau nieko nematė. Grįžusi į namus jokio triukšmo negirdėjo ir nuėjo miegoti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. G. parodė, kad buvo vasaros vakaras, turbūt po dešimtos. Ji turi mažametę dukrą, su kuria ruošėsi miegoti. Išgirdo triukšmą laiptinėje. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė stovinčius žmones, kurie garsiai kalbėjo. Jų butas buvo dešiniau, o jos butas kairiau, durys šalia viena kitos, atstumas apie 2-3 metrus. Suprato, kad vyksta konfliktas. Ji atidarė duris, norėdama juos nutildyti. Jei gerai pamena, buvo trys žmonės – viena moteris garbaus amžiaus (apie 50-60 metų), kita moteris ir vyras buvo apie 30 metų. Ji pamatė kaip įvyko susistumdymas. Agresyvesnė buvo ta garbaus amžiaus moteris, ji suprato, kad tai ji tą konfliktą kėlė. Vyresnė moteris su jaunesne moterimi jau leidosi laiptais iš penkto aukšto link ketvirto žemyn ir tuo metu vyresnė moteris stūmė jaunesnę moterį nuo laiptų. Stūmė ranka, stūmimas buvo tyčinis. Šį momentą ji labai gerai įsidėmėjo, nes pati yra medikė ir pagalvojo, ar neprireiks jos pagalbos. Jos buvo šalia viena kitos ir leidosi laiptais. Kritimų nebuvo, trankymo ar mušimo nematė. Ji pasakė, kad būtų ramiai, kad netriukšmautų, nes iškvies policiją. Jiems nuėjus laiptais žemyn, ji dar žiūrėjo pro savo buto langą ir matė kaip ta vyresnė moteris išėjo pirma. Tie jaunesni žmonės liko stovėti prie laiptinės ir, kaip ji suprato, laukė policijos. Pagalbos šauksmų ji negirdėjo.

L. B. 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime policijai nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. vakare J. Š. (Š.) išstūmė ją jėga iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastūmė nuo laiptų, sužalojo ranką (t. 2, b. l. 15).

S. M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime policijai nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. 22 val. J. Š. (Š.) jėga išstūmė jį iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o laiptinėje jie buvo stumdomi, draskomi (t. 2, b. l. 13-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1006/2022 (03) konstatuota, kad L. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje rankoje ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. L. B. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 159-160).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. gruodžio 2 d. protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. B. elektroniniu paštu pateikė dvi foto nuotraukas, susijusias su rankos sužalojimu (t. 1, b. l. 134-136).

Apžiūros protokole užfiksuoti S. M. mobilaus ryšio telefono „Huawei P20 pro“ apžiūros duomenys. Apžiūrint telefono nuotraukų galeriją matomos nuotraukos, darytos 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuo 21.54 val. iki 22.14 val. Viso 33 vienetai nuotraukų. Apžiūrint nuotraukas, matoma nuotrauka, kurios data ir laikas – 2022 m. rugpjūčio 23 d., 22.13 val. ir kurioje matoma J. Š., vilkinti berankovę dryžuotą suknelę bei dešinėje rankoje laikanti baltos spalvos rankinę su gėlių elementais. Matoma ir dar viena nuotrauka, kurios data ir laikas – 2022 m. rugpjūčio 23 d. 22.14 val. ir matoma J. Š., stovinti laiptinėje prie buto durų, taip pat matoma kaip ji rankoje laiko tą pačią, aukščiau aprašytą rankinę. Šioje nuotraukoje šalia J. Š. stovi L. B. ir D. K.. Kitose pateiktose ir apžiūrimose nuotraukose matomi nufotografuoti kambariai, kaip S. M. paaiškino, tai J. Š. buto kambarių nuotraukos, kurias darė norėdami turėti įrodymų, kad butą atlaisvino ir paliko tvarkingą (t. 1., b. l. 161-164).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. Š. neigia smurtavusi prieš nukentėjusiuosius S. M. bei L. B. ir tvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną kilusio konflikto metu jokio smurto prieš juos nenaudojo. Nors kaltinamoji neigia jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau byloje surinkti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad J. Š. sukėlė fizinį skausmą S. M. ir nežymiai sužalojo L. B..

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo S. M. nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad kaltinamoji jam į krūtinę sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos E. M. parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad prasidėjus konfliktui buto savininkė, t. y. kaltinamoji, rėkė, elgėsi labai agresyviai ir pradėjo kumščiais vienam vaikinui mušti į krūtinę, į kurią sudavė ne vieną smūgį. Taigi liudytoja E. M. teisiamajame posėdyje patvirtino tiesiogiai mačiusi smūgių sudavimą S. M. į krūtinę, po kurių ji iš karto paliko butą. Nors kaltinamoji teigia, kad šie liudytojos parodymai yra melagingi, tačiau byloje nenustatyta jokio liudytojos E. M. suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Apklausiama teisiamajame posėdyje pati liudytoja patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio kaltinamosios ji nepažinojo ir laiptinėje ją sutiko atsitiktinai, o į butą kartu ėjo tik dėl to, kad pati kaltinamoji to paprašė. Be to, liudytojos parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo S. M. duotus parodymus bei kitą byloje surinktą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, nors kaltinamoji ir siekia sumenkinti šios liudytojos parodymų patikimumą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos E. M. parodymais. Aptarti įrodymai paneigia kaltinamosios argumentus, jog konflikto metu ji nenaudojo fizinio smurto prieš S. M. ir jo nelietė. Dėl to darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. Š. kaltinime nurodytu laiku buto koridoriuje tyčia ne mažiau tris kartus rankos kumščiais sudavus nukentėjusiajam S. M. į krūtinę, tokiu būdu jam sukeliant fizinį skausmą.

Nors kaltinamoji neigia smurtavusi tiek prieš S. M., tiek prieš L. B. ir pateikė savąją konflikto bei įvykių eigos versiją, tačiau teismas kaltinamosios nurodytas įvykio aplinkybes vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintą jos gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad kaltinamosios parodymus paneigia byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. nuoseklūs ir bylos duomenimis patvirtinti nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų D. K., K. R., E. M., I. G. parodymai, nukentėjusiosios medicininės apžiūros ir kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje kaltinamoji nurodė, jog namo laiptinėje ji sutiko kaimynę, kurios paprašė ją palydėti į penktame aukšte esantį butą. Atėjusi į butą jame rado keturis asmenis, o S. M. ir L. B. pirmą kartą atėjusi pamatė stovinčius buto koridoriuje. Kaltinamosios teigimu, ji paprašė išeiti iš buto visų, kurie bute negyvena, tai pakartojo keletą kartų, tačiau į jos raginimus nebuvo reaguojama, o S. M. ėmė elgtis agresyviai. Šiuos kaltinamosios paaiškinimus paneigia tiek nukentėjusiųjų S. M., L. B., tiek liudytojų D. K., K. R., E. M. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad faktiškai visi kartu jie susitiko namo laiptinėje ir visi nusprendė grįžti apžiūrėti butą ir perduoti raktus. Liudytoja E. M. patvirtino, kad kaltinamoji neprieštaravo, jog į butą eitų visi laiptinėje sutikti asmenys. Be to, kaltinamoji nenurodė jokių logiškų konflikto kilimo priežasčių, teigdama, jog iš karto buvo sutikta agresyviai nusiteikusių bute buvusių asmenų, nors jokie bylos duomenys to nepatvirtina. Pažymėtina, kad nukentėjusieji paaiškino, jog realiai konfliktas kilo jiems iškėlus komunalinių paslaugų apmokėjimo ir užstato grąžinimo klausimus, o liudytoja E. M. patvirtino, jog tai pati kaltinamoji bute elgėsi itin agresyviai, o visi kiti bute buvę asmenys elgėsi ramiai. Be to, kaltinamoji teisme nurodė iš karto pabėgusi po S. M. laiptinėje panaudoto smurto ir visus keturis asmenis palikusi viršuje, tačiau šiuos jos parodymus paneigia liudytojos I. G. parodymai, kuriais ji patvirtino mačiusi, kaip kaltinamoji ėjo iš paskos laiptais lipantiems L. B. bei S. M. ir lipdama pastūmė nukentėjusiąją L. B..

Kaltinamoji itin akcentavo S. M. prieš ją naudotą smurtą laiptinėje ir teigė, kad bandydamas atimti buto raktus S. M. apkabino ją iš nugaros, laužė ranką, čiupo už gerklės, murdė link žemės, smogė kumščiu į galvą. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinimas J. Š. pareikštas dėl smūgių sudavimo S. M. buto viduje, t. y. dar iki kaltinamosios nurodytų S. M. veiksmų namo laiptinėje. Kaltinimas taip pat pareikštas dėl smūgio sudavimo L. B. besileidžiant laiptais, t. y. jau po kaltinamosios nurodytų S. M. veiksmų namo laiptinėje bandant atimti jos buto raktus. Vadinasi, kaltinime nurodyti J. Š. smurtiniai veiksmai ir kaltinamosios nurodyti S. M. veiksmai nėra susiję su būtinosios ginties situacija ar kitomis J. Š. baudžiamąją atsakomybę galinčiomis šalinti aplinkybėmis, todėl S. M. veiksmų teisėtumo teismas nevertina. Iš byloje esančio Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atlikus J. Š. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, S. M. nusikalstamų veiksmų nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis nutarimas būtų apskųstas ir panaikintas. Be to, tuo atveju, jeigu kaltinamoji iš tiesų patyrė smurtą ir sužalojimus, lieka neaišku, kodėl ji atsisakė laukti atvykstančių policijos pareigūnų ir pasišalino iš įvykio vietos, vėliau nesikreipė į medikus, o į policiją kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms po įvykio. Vien kaltinamosios paaiškinimas apie tai, kad ji nepažinojo ją užpuolusio asmens ir dėl to iš karto nesikreipė į policiją nėra logiškas, nes būtent policijos pagalba ir būtų buvusi galimybė nustatyti konflikte dalyvavusių asmenų tapatybę.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su S. M. ir L. B. metu, J. Š. šio buto koridoriuje tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. M. į krūtinę, tokiu būdu jam sukeldama fizinį skausmą, tęsdama nusikalstamą veiką, minėto namo laiptinėje tyčia ranka mažiausiai vieną kartą sudavė L. B. į kairės rankos plaštaką, padarydama jai poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, kas nukentėjusiajai L. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamosios J. Š. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamosios J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu J. Š. nepripažino padariusi nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl jos padarymo, savo elgesiui nebuvo kritiška, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Kaltinamoji anksčiau teista, tačiau jos teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka. Kaltinamoji šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 118).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti J. Š. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su jos laisvės atėmimu, tačiau ją varžanti – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą bei kaltinamajai skirtinus įpareigojimus, atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, J. Š. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 metai.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, jai skirtinas įpareigojimas visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 6 dalis). Įvertinus padarytų veikų pobūdi ir kaltinamosios asmenybę, laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje byloje yra pareikštas L. B. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai L. B. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kairėje rankoje. Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio patyrė stresą, baimę, lankėsi pas psichologą, iki šiol patiria nesaugumo jausmą. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamosios J. Š. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas klausimą dėl L. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartą nukentėjusiajai padarytą sužalojimą ir jo pobūdį, t. y. padaryta poodinė kraujosruva kairėje rankoje, taip pat įvertina tai, kad sužalojimas padarytas rankos smūgiu, smurtiniai veiksmai truko trumpai. Teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai, kad dėl patirto rankos sužalojimo būtų sutrikdyta įprastinė nukentėjusiosios veikla ir kasdienis gyvenimas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į kaltinamosios J. Š. pateiktus duomenis apie jos gaunamą darbo užmokestį, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios J. Š. civilinei ieškovei L. B. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. patirtas 2 000 Eur dydžio, nukentėjusiojo S. M. – 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, iš viso 3 000 Eur (t. 1, b. l. 59-60, t. 2, b. l. 121-122). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji naudojosi įgaliotojo atstovo L. M. pagalba, kuriam procese leista dalyvauti 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimais bei teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 34-39, 68-72; t. 2, b. l. 106-107).

Iš bylos duomenų matyti, kad įgaliotasis atstovas L. M. atstovavo nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu, t. y. dalyvavo nukentėjusiosios L. B. 2022 m. gruodžio 2 d. apklausoje, 2022 m. gruodžio 15 d. akistatoje, parengė ir pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo S. M. 2022 m. gruodžio 15 d. apklausoje, 2023 m. sausio 3 d. akistatoje, taip pat dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimo teisme metu. BPK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Taigi skirtingai nei civiliniame procese, įgaliotuoju atstovu baudžiamajame procese gali būti ne tik advokatas arba advokato padėjėjas, bet ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Dėl to darytina išvada, kad nukentėjusieji šiuo atveju turi teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismų praktikoje pažymima, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į anksčiau aptartą nukentėjusiųjų atstovo veiksmų atstovaujant juos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį ir pobūdį, taip pat įvertina tai, kad byloje nebuvo sprendžiami išskirtinai sudėtingi faktinio ar teisinio pobūdžio klausimai, reikalaujantys didelių laiko ir darbo sąnaudų, atsižvelgia į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamosios darbo užmokestį. Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš kaltinamosios priteisti tik dalį nukentėjusiųjų patirtų išlaidų, t. y. po 750 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, iš viso 1 500 Eur proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinių diskų laikmenos (3 vnt.), paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. B. iš J. Š. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiesiems L. B. ir S. M. iš J. Š. po 750 Eur atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.