Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lenkijos Respublikos įmonės KNOP KRZYSZTOF ARENA ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Diessman Freight“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, pagrįsdamas juos iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.

Atsakovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Dėl šio posėdžio prašymų negauta (ankščiau buvo gautas prašymas nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui), todėl byla nagrinėtina pastarajam nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lenkijos Respublikos įmonė WOLANT už pervežimą išrašė atsakovui PVM sąskaitas Nr. F/41/09/2018 ir F/7/09/2018 bendrai 2 240 Eur sumai (b. l. 7-11). Ieškovas reikalavimo teisę grindžia su Lenkijos Respublikos įmone WOLANT 2019-01-15 sudaryta sutartimi dėl išieškojimo perdavimo (b. l. 6, 9).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vežimo fakto ir tinkamo ieškovo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodė pervežimo fakto. Ieškovas pateikė teismui tik minėtas sąskaitas, kuriose atsakovas įvardinamas pirkėju ir gavėju, tačiau, teismui išaiškinus teisę pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis), taip ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vežimo faktą: pateiktuose CMR važtaraščiuose ir kituose dokumentuose nėra įvardinamas atsakovas UAB „Diessman Freight“, o nurodoma kita Lietuvos įmonė – UAB „Senamiesčio spaustuvė“, be to, ir vežėjas kita Lenkijos įmonė – TRANSGROT (b. l. 40-56), kurios neaišku kaip susiję su nagrinėjamu ginču, jo šalimis.

Iš sutarties dėl išieškojimo perdavimo (b. l. 9) matyti, kad sutarties dalyke aptarta, jog ieškovas įsipareigoja suteikti įmonei WOLANT paslaugas „pavaduojant Užsakovą skolų iš jo skolininkų išieškojimo procesuose: ikiteisminiuose, teisminiuose ...“. Šios sutarties 2 dalies (skirsnio) 2 punkte numatyta, kad užsakovas perduoda vykdytojui (ieškovui) įgaliojimą bylos vedimui. Šios ir kitos sutartinės nuostatos leidžia daryti išvadą, kad įmonė WOLANT ir ieškovas susitarė dėl pavedimo (atstovavimo) santykių ir nėra aptartas materialinio reikalavimo perleidimas ar ieškovo teisė kreiptis į teismą savo vardu (KNOP KRZYSZTOF ARENA vardu) (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas išaiškino ieškovui (jo atstovui) teisę dėl netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo.

Tokiu atveju konstatuotina, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, pareikštas netinkamo ieškovo, todėl atmestinas.

Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 8,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo Lenkijos Respublikos įmonės KNOP KRZYSZTOF ARENA ieškinį.

Priteisti iš ieškovo Lenkijos Respublikos įmonės KNOP KRZYSZTOF ARENA (į. k. 531286844, adresas – „ul. Wspolna 7, 45-850 Opole, Polska“) į valstybės biudžetą 8,47 Eur (aštuonis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.