- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-696-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00656-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-891-644/2011 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. M. ieškiniu (b.l. 2-5) prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei L. M. asmeninės nuosavybės teise ir atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ buto su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 25.400 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų m.; po ½ 0.3500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.022 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono sav. ir po ½ 0.6500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.920 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono sav., viso ieškovei priteisti turto už 14.171 Lt.; atsakovui R. M. nuosavybės teise priteisti automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 4.000 Lt vertės, o L. M. priteisti iš atsakovo 2.000 Lt kompensaciją už jam priteistą automobilį; nustatyti nepilnametės dukros N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei L. M.; po santuokos nutraukimo palikti M. pavardę. Ieškovė nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, siekdama išsaugoti asmeninio - šeimyninio gyvenimo privatumą, prašė santuoką su atsakovu nutraukti dėl abiejų kaltės, sprendime nenurodant konkrečių santuokos iširimo faktų. Atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, jos poreikius, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, nes dukra yra prie jos labai prisirišusi ir jas sieja stiprus emocinis ryšys. Ji dirba ir visiškai išlaiko dukrą, o atsakovas tik kartais prisidėdavo prie vaiko išlaikymo.
Atsakovas R. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos iširimo faktų bei, kad įgytas turtas būtų padalintas į dvi lygias dalis. Taip pat sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir jam būtų priteistas automobilis. Nesutiko su išlaikymo dydžiu, nes jo pajamos yra tik apie 900 Lt per mėnesį, 350 litų išleidžia važinėjimams į darbą, taip pat su kita moterimi turi mažametį vaiką, prie kurio išlaikymo taip pat prisideda. Atsakovas sutiktų mokėti po 200 litų dydžio išlaikymą. Nurodė, kad automobilio vertė yra 200 litų, todėl ieškovei sumokėtų tik 100 litų kompensaciją už jam tenkantį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 80-83). Teismas nutraukė santuoką, sudarytą 1991-05-24 Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 1418) tarp R. M. ir L. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes M. ir M.; nustatė nepilnametės dukros N. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnametei N. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-14 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalino santuokoje įgytą turtą sekančiai: L. M. asmeninės nuosavybės teise paliko: ½ dalį 62.09 kv.m bendro ploto buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25.400 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų m.; ½ dalį 0.3500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.022 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) Birštono sav. ir ½ dalį 0.6500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.920 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono sav.; R. M. asmeninės nuosavybės teise paliko: ½ dalį 62.09 kv.m bendro ploto buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25.400 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų m.; ½ dalį 0.3500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.022 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono sav. ir ½ dalį 0.6500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.920 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono sav.; R. M. asmeninės nuosavybės teise paliko automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei L. M. 2.000 Lt dydžio kompensaciją, už jam atitekusį automobilį; priteisė iš atsakovo R. M. valstybei 487 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 400 Lt išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; iš atsakovo R. M. priteisė ieškovei L. M. 311 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgęs, kad byloje ginčo dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo nėra bei į tai, kad nepilnametė dukra daugiausiai laiko praleidžia su motina, kad motina tinkamai rūpinasi ir augina savo dukrą, nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 400 Lt išlaikymo dydis mažintinas iki 300 Lt, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių, jo poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį Lietuvoje. Teismas tenkino ieškovės prašymą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis. Ginčas byloje kilo dėl automobilio vertės. Atsakovas nurodė, kad automobilis yra nevažiuojantis ir jis jį pirko už 200 Lt, pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau teismo nuomone, atsakovas neįrodė, jog nupirktas automobilis yra nevažiuojantis, remontuotinas ir jo vertė yra tik 200 litų. Teismas nustatė, kad automobilis pirktas iš A. S. atsakovo dabartinės gyvenimo draugės, su kuria augina vaiką, todėl teismas padarė išvadą, jog sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio kaina buvo dirbtinai sumažinta ir neatitiko realios situacijos. Tokių metų šio modelio automobilio rinkos kaina svyruoja nuo 4.300 Lt iki 6.500 Lt (interneto duomenimis), todėl ieškovės nurodytą automobilio vertę – 4.000 Lt sumą laikė pagrįsta ir atitinkančią šiandieninę padėtį. Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 2.000 litų kompensacija už atsakovui nuosavybėn atitenkantį automobilį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 85-86) atsakovas R. M. prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti L. M.; priteisti R. M. 3-jų kambarių 62,09 kv.m. bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Prienai, 25.400 Lt vertės, kambarį indeksu 21-6, 18,18 kv. m., 7.437,07 Lt vertės; priteisti L. M. kambarius indeksais 21-7, 10,31 kv.m. ir 21-8, 13,11 kv.m., 9.580,65 Lt vertės, su dviem balkonais (po 500 Lt kiekvienas, viso – 1,000 Lt vertės), iš viso – 10,580 Lt vertės; buto patalpas 21-5, 7,87 kv. m, 21-1, 7,66 kv. m. 21-4, 1,08 kv. m., 21-3, 2,69 kv. m., 21-2, 1,22 kv. m. ir rūsį padalinti lygiomis dalimis kiekvienai šaliai po ½; priteisti R. M. 0,65 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Birštono sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.611 Lt vertės; priteisti L. M. 0,35 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Birštono sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.202 Lt vertės; priteisti R. M. automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 Lt; priteisti R. M. 766,97 Lt kompensaciją už L. M. tenkančią didesnę turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai vertino šalių pateiktus įrodymus, tuo pažeidė procesines teisės normas. Teismas šališkai vertino ieškovės pateiktą N. M. poreikiams tenkinti mėnesio išlaidų suvestinę, kurioje nurodoma, kad dukros poreikiams išleidžiama 800 Lt. Tai neatitinka tikrovės, kadangi pagal ieškovės pateiktą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, L. M. pajamos sudaro apie 400 Lt. Kitų pajamų ji neturi. Todėl iš ieškovės gaunamų pajamų gali būti patenkinti tik ieškovės poreikiai. Nepilnametės išlaikymui lėšų nelieka, todėl ginčijamu teismo sprendimu dukrą N. M. įpareigojamas išlaikyti tik atsakovas, nors išlaikymą turi teikti abu tėvai. Apelianto nuomone, 9 metų vaiko poreikiai ieškovės pateiktoje suvestinėje akivaizdžiai per dideli. Vaikui maitintis reikia žymiai mažiau lėšų, apie 150-170 Lt/mėn. Drabužiams ir avalynei ieškovė neišleidžia 200 Lt/mėn. (2.400 Lt metams), kadangi vaiko poreikiai priklauso nuo sezono ir metų, išlaidos šiam tikslui siekia 1.000 Lt - apie 80 Lt/mėn. (batai - apie 50-80 Lt, basutės - 25-30 Lt, paltas - 120 Lt, suknelė - 35-40 Lt, kojinės - 2-3 Lt ir pan). Be to, ieškovė be pagrindo įtraukė į vaiko poreikius telefono ir interneto išlaidas, kadangi nepateikė teismui jokių įrodymų apie tokių paslaugų gavimą dukros arba savo vardu. Todėl teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo N. M. 300 Lt per mėnesį išlaikymą.
Teismas nepagrįstai nustatė, kad automobilio vertė yra 4.000 Lt. Automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nupirktas už 200 Lt, o sudarant pirkimo sutartį automobilis buvo sugedęs ir jį reikėjo ilgai taisyti, tačiau ir po remontų automobilis nebevažiuoja, automobilio techninės apžiūros galiojimo terminas pasibaigė 2010-08-07 (toliau jį remontuoti yra labai brangu), todėl jo reali vertė 200 Lt, o ne 4.000 Lt, kaip nurodė ieškovė.
Atsiliepimas
Apeliantas nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu. Jo nuomone, žemės sklypų nereikėjo dalinti, kadangi pasunkėtų žemės sklypų panaudojimas (dirbimas). Vadovaujantis protingumo kriterijumi, žemės sklypai turėjo būti padalinti atsiliepime nurodytu būdu, t.y. atsakovui priteistinas didesnis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), Birštono sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.611 Lt vertės), o ieškovei paliekamas kitas, 1.202 Lt vertės, ieškovei kompensuojant 704,50 Lt sumą. Padalindamas butą po ½ dalį, teismas nenurodė konkrečių patalpų, priteistinų ieškovei ir atsakovui. Pagal sąžiningumo kriterijų, ieškovei turėjo atitekti dalijamo buto didesnė dalis, nei atsakovui, o visos bendrojo naudojimo patalpos dalintinos lygiomis dalimis kiekvienai šaliai po ½ . Kadangi ieškovei tektų du kambariai bei du balkonai, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui 1.571,47 Lt kompensaciją už jai atitenkančią didesnę buto dalį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui priteisimo.
Apeliantas nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo nepilnametės dukros N. M. naudai priteisė išlaikymą po 300 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus – ieškovės pateiktą nepilnametės poreikių suvestinę, šalių gaunamas pajamas. Apeliantas pagal savo gaunamas pajamas neišgalintis mokėti tokio dydžio išlaikymo, sutinka mokėti po 200 Lt per mėnesį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog apelianto argumentai nepagrįsti.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).
Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė L. M. darbinga, jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 801 Lt, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovės L. M. pajamos sudaro apie 400 Lt, todėl iš ieškovės gaunamų pajamų gali būti patenkinti tik ieškovės poreikiai (b.l. 25). Atsakovo R. M. vidutinės gaunamos pajamos yra 896,5Lt (b.l. 65). Ieškovės ir atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – du žemės sklypai ir butas, atsakovo vardu registruota transporto priemonė. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo materialinė padėtis yra vienoda, todėl abu tėvai išlaikymą nepilnametei turėtų teikti po lygiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus teikti išlaikymą po 300 Lt mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2011-06-14 iki dukros pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nepilnametės poreikius. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri yra 800 Lt. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė nepilnametei po 300 Lt išlaikymą, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių ir nepilnametės poreikius. Tokiu būdu 9 metų amžiaus nepilnametės poreikiams tenkinti būtų skiriama 600 Lt per mėnesį. Šios sumos mažinimas, arba įpareigojimas ieškovę teikti didesnę išlaidymo dalį nei atsakovui, neatitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, t.y. nesutinka su transporto priemonės įkainojimu bei nekilnojamojo turto padalijimu. Apelianto nuomone, reali automobilio vertė yra 200 Lt, o ne 4.000 Lt.
Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl automobilio vertės. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė yra 4.000 Lt, atsakovas rėmėsi pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje automobilis įkainotas šalių susitarimu 200 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje nurodytas automobilio įkainojimas neatitina rinkos kainų, nes šio modelio automobilio rinkos kaina svyruoja nuo 4.300 Lt iki 6.500 Lt. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog automobilio Chrysler Voyager vertė yra 200 Lt.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti šalių nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, nes tai neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, be to nebuvo atsižvelgta į turto padalijimą, nurodytą atsakovo atsiliepime į ieškinį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme įtvirtina prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl bendras sutuoktinių turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnis, CK 3.118 straipsnis). Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatė, o atsakovas tokių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 76), sutiko, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis pagal ieškovės pasiūlytą tvarką. Todėl jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto – buto ir dviejų žemės sklypų – padalinimo, laikytini visiškai nepagrįstais.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.