Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti ir 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 14.04 val., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausiamas liudytoju, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, teigdamas, kad 2019 m. gruodžio 26 d. naktį jis, sėdėdamas draugo L. Š. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, matė konfliktą tarp L. Š. ir V. S., bei teigė, kad L. Š. nebuvo išlipęs iš automobilio ir V. S. smūgių nesudavė, nors žinojo, kad L. Š. sudavė smūgius V. S..

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį panaikinti ir nutraukti bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais arba priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nepanaikinus skundžiamo nuosprendžio, prašo pakeisti jį BPK 328 straipsnyje numatytais pagrindais.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyta pozicija nesutinka, nes yra nekaltas. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis pripažino tik tiek, kad byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kur įtariamasis buvo L. Š., pasakė, kad pastarasis iš automobilio visgi buvo išlipęs, tačiau šio išlipimo, kaip jis suprato ir supranta dabar, prisimindamas aplinkybes, tikslas buvo apžiūrėti automobilį, o ne muštis, nes muštynių, kurios vyko (galėjo vykti) lauke, jis nematė. Jis abiejose bylose davė vienodus parodymus apie tai, kad nematė lauke vykusių muštynių tarp L. S. ir V. S.. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo tiesioginę tyčią klaidinti teismą, trukdyti teisingumui, kas leistų jo parodymus pripažinti kaip žinomai melagingus. Nuteistojo teigimu, siekiant pripažinti jį kaltu padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, turi būti neginčijimai nustatyta, kad jis suvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo kokius nors savanaudiškus tikslus klaidinti teismą.

2.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jeigu apygardos teismas visgi nustatytų, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, apeliantas prašo peržiūrėti jam paskirtos bausmės tikslingumą ir objektyvumą. Laisvės apribojimo bausmė vienerių metų laikotarpiui yra perteklinė, ji ne tik, kad nedarys teigiamos įtakos, tačiau varžys jo laisves žymiai daugiau, nei reikia kriminalinės bausmės tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis yra dirbantis asmuo, niekada nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas. Apeliantas pažymi, kad yra doras, jaunas žmogus, tinkamai atliekantis jam darbe priskiriamas funkcijas ir darbovietės vertinamas teigiamai, 2020 m. gruodžio 15 d. yra atlikęs privalomąją krašto apsaugos tarnybą, niekada nebuvo ir nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl skiriama laisvės apribojimo bausmė, kai į darbovietę bei kitas vietas privalės vykti nešiodamas specialųjį įtaisą, ribojantį jo judėjimo laisvę, yra neadekvati jam, kaip neturinčiam polinkio nusikalsti asmeniui.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. A. kaltę dėl melagingų parodymų davimo pilnai pripažino, nurodė, kad taip pasielgė, nes nenorėjo išduoti draugo, savo elgesio pasekmes suprato, dėl padaryto gailisi. Apeliacinio skundo dalies, kurioje prašo jį išteisinti atsisako, prašo bausmės neskirti, o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant motinos R. A. atsakomybei. Nuteistojo gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis tokiai ginamojo pozicijai pritarė ir prašė M. A. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad jo ginamasis kaltę pripažįsta, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, jo motinos, charakteristika taip pat teigiama, todėl ji yra tinkama laiduotoja. Prokurorė sutiko, kad M. A. būtų taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siūlė laidavimą taikyti dvejiems metams be užstato, taip pat prokurorė siūlė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis M. A. skundo dalyje dėl prašymo jį išteisinti atsisakė (kas neprieštarauja BPK 316 straipsnio 5 dalies reikalavimams), jis ir jo gynėjas prašo nuteistajam neskirti bausmės, o taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kolegija skundą nagrinėja tik šioje dalyje.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei pati atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad, nustačius, jog M. A. kaltė pilnai įrodyta, yra pagrindai ir sąlygos M. A. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

6. BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra visos būtinos įstatyme numatytos sąlygos.

6.1. Pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis M. A. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

6.2. Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis M. A. bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, teikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismui jis pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodė, jog kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta, gailisi dėl to, kad melavo, pasižada daugiau nedaryti naujų nusikaltimų. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis melavo apie tiriamas aplinkybes, teigdamas, jog nematė, kaip L. Š. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tik todėl, jog nenorėjo išduoti draugo. Iš tiesų jis matė įvykio, dėl kurio buvo nuteistas L. Š., aplinkybes ir, nors dabar neprisimena, kiek smūgių L. sudavė nukentėjusiajam V. S., tačiau patį muštynių faktą stebėjo. Meluodamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pasielgė labai vaikiškai ir neapgalvotai, dėl ko dabar labai gailisi. M. A. kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teisėjų kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir konstatuoja, kad yra antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.

6.3. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju žala padaryta nebuvo.

6.4. Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, M. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 44,46), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 45, 104), pateiktas pažymėjimas patvirtina, kad M. A. sėkmingai baigė 11 savaičių Bazinį kario kursą (b. l. 102), atestuotas pagal Karių privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (b. l. 103). Nuteistojo teigimu, jo poelgis buvo kvailas, neapgalvotas, šiuo metu jis yra kviečiamas į kariuomenę, kur teistumas nėra toleruojamas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl M. A. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šių nuostatų turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

8. Baudžiamojoje byloje yra gautas M. A. motinos R. A. prašymas perduoti jai sūnų M. A. pagal laidavimą. Šį prašymą ji patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apklausta liudytoja R. A. parodė, kad su sūnumi M. jokių problemų anksčiau neturėjo, sūnus mokėsi, dirba, atsidūręs šauktinių sąraše, išėjo tarnauti į kariuomenę, sūnus nori tęsti tarnybą, todėl išgyvena, kad dėl šio atsitikimo negalės toliau tarnauti kariuomenėje. Ji su sūnumi palaiko glaudžius santykius, pasitiki vienas kitu, gyvena kartu. Taigi, ji, kaip motina, gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl skatins sūnų sportuoti, užsiimti saviugda, padėti jai sodo darbuose. Pateiktais dokumentais nustatyta, jog R. A. charakterizuojama teigiamai: yra dirbanti (vykdo individualią veiklą (b. l. 105), kolegų charakterizuojama teigiamai (b. l. 112), neteista ir administracine tvarka nebausta ( b. l. 113,122). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. A. motina R. A. supranta laiduotojos statusą ir atsakomybę, ji pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes darys teigiamą poveikį M. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. R. A. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad ji atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl yra pagrindas M. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant R. A. laiduotoja.

9. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato ir neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių M. A. padarys pakankamą poveikį ir ateityje jis nenusikals.

10. Teismui priėmus sprendimą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir M. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukti, apeliacinio skundo prašymas dėl apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pakeitimo, paliekamas nagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. A..

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą M. A. atžvilgiu nutraukti.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti M. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.