Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 2021 m. gegužės 17 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, o kitą dieną pradėjo atlikinėti 30 parų nuobaudą. Maždaug 2021 m. gegužės 19 d. pajuto geliantį skausmą kvėpuojant plaučių srityje, kairėje pusėje. Prašė pareigūnų, kad apžiūrėtų medikai ir iškviestų jam greitąją medicinos pagalbą, prašė vaistų nuo skausmo ir temperatūros, negalėjo naktį miegoti, tačiau medikai pareiškėjo neapžiūrėjo. Tokiu būdu buvo diskriminuojamas, nes kitas nuteistasis, kuris buvo su pareiškėju vienoje kameroje, pakvietė medicinos seselę, pasakė, jog skauda gerklę, karščiuoja ir jam iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareiškėjas paprašė pareigūno, kad atvykusiems greitosios pagalbos gydytojams leistų apžiūrėti ir pareiškėją. Gydytojai pasakė, jog pareiškėją taip pat reikia vežti į ligoninę, bet kadangi atvyko pagal kitą iškvietimą, pareiškėjo nevežė, o pasiūlė kitą dieną kreiptis į polikliniką. Budėjęs pareigūnas pasiūlė pareiškėjui kreiptis į socialinę darbuotoją, kad jį užregistruotų į polikliniką. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 26 d. parašė prašymą socialinei darbuotojai, kad jį išsikviestų, o taip pat, kad leistų paskambinti į polikliniką arba nuvežtų peršviesti plaučius. Šiuos prašymus pareiškėjas įteikė rytinio patikrinimo metu auklėtojui, kuris 2021 m. gegužės 28 d. informavo pareiškėją, kad direktoriaus pavaduotojas jo prašymų netenkino. Pareiškėjas buvo paliktas bejėgiškoje būklėje, buvo atimta galimybė gauti gydymą. Pareiškėjas yra priskirtas padidėjusios rizikos grupei dėl (duomenys neskelbtini) ligos, nes serga (duomenys neskelbtini) ligomis. Be to, 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjo nenuvedė prie kompiuterio susipažinti su teisės aktais. Dėl pareigūnų neveikimo ir abejingumo, pareiškėjas sergantis buvo paliktas kameroje užrakintas. Pareiškėjas dėl nesuteiktos medicininės pagalbos nemiegojo, pergyveno, dėl nevilties, panikos ir baimės neteko apie 8 kg svorio, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, jis apgyvendintas ne pataisos įstaigos teritorijoje. 2021 m. gegužės 18 d. iki skundo padavimo teismui dienos pareiškėjas buvo patalpintas į Alytaus PN kamerų tipo patalpą Nr. 5 atlikti paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP) 30 parų.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietų įstaigose, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-169/1R-48, 11 punktu, šiame punkte nurodytiems asmenims reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (viešosiose ar privačiose gydymo įstaigose). Tais atvejais, kai pacientui reikalinga skubi būtinoji medicininė pagalba, ir jis yra pataisos įstaigoje atliekantis bausmę, medicininę pagalbą suteikia Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus medicinos darbuotojai arba kviečiama Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-81 yra patvirtintas Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo masto tvarkos aprašas. Apraše įtvirtintos pacientų būklės, kuomet pacientams teikiama būtinoji medicininė pagalba.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos KTP, kur kiekvieną vakarą vaistus nuteistiesiems išdalina slaugytoja, kuriai, esant sveikatos pablogėjimui, galėjo išsakyti savo nusiskundimus. Dėl skubios pagalbos pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į KTP budinčius pareigūnus, kurie nuteistuosius atveda pas budinčiąją slaugytoją į Sveikatos priežiūros skyrių. Slaugytoja, savo kompetencijos ribose objektyviai įvertinusi sveikatos būklę ir esant medicininėms indikacijoms, būtų nukreipusi pareiškėją į LAVL. Be to Alytaus PN išankstinė pacientų registracija pas gydytoją vykdoma vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365 „Dėl išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašu“. Atsižvelgiant į aprašo nustatytą tvarką, pareiškėjas galėjo kreiptis į pareigūną, budintį kamerų tipo patalpose, kuris būtų užregistravęs jį pas gydytoją.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad visi pareiškėjo prašymai ir skundai buvo registruoti Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre. Dauguma prašymų buvo susiję su skambinimais į gydymo įstaigas, Lazdijų socialinei darbuotojai, vaistinei užsakyti vaistų, nuvežti nusipirkti vaistų į vaistinę. Pareiškėjui buvo sudarytos visos būtinos sąlygos gauti reikalingų vaistų. Alytaus PN neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu KTP budėję kurie nors priežiūros pareigūnai piktybiškai nereaguotų į pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos pablogėjimo ir / ar atsisakytų jam suteikti skubią būtinąją medicininę pagalbą. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebūtų buvusi suteikta tinkama būtinoji arba skubioji medicininė pagalba dėl netinkamų pareigūnų ar darbuotojų veiksmų, vykdant jiems pavestas funkcijas. Vaizdo įrašų pateikti nėra galimybės, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymų Nr. V-43 patvirtinto Tarnybinių vaido registratorių naudojimo tvarkos aprašo 16 punktą vaizdo registratoriuje įrašyta vaizdo medžiaga saugoma 10 darbo dienų. Kadangi atsakingas Alytaus PN pareigūnas negavo informacijos dėl pareiškėjo nurodyto vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo, jį sunaikino.

8. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai apskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II.

9. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo už neužtikrintą teisę į medicininę pagalbą, atmetė likusią skundo dalį.

10. Teismas, akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei nustatė, kad būtinosios pagalbos teikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 (TAR, 2019-10-08, Nr. 2019-15978; 2020-02-19, Nr. 2020-03603). Šio aprašo 6 punkte numatyta, kad būtinoji medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, teikiama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka užtikrinant paciento apsaugą. Ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju pirmąją medicinos pagalbą pacientui suteikia laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai pagal savo kompetenciją. Alytaus PN būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką detalizuoja Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-81 patvirtintas Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo masto tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Apraše numatyta, jog būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba Alytaus PN teikiama visiems pacientams (4 punktas). Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, kurią teikia arčiausiai paciento esantis Alytaus PN darbuotojas ir yra išklausęs pirmosios pagalbos kursą; po to – skubioji pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu (Aprašo 5 punktas). Jeigu, teikiant pirmąją medicininę pagalbą, nustatoma, kad pacientui reikalinga skubioji medicininė pagalba, kurios įstaigoje suteikti nėra galimybių, nedelsiant kviečiama Greitoji medicinos pagalba (Aprašo 6 punktas). Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, šia tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs asmens sveikatos priežiūros specialistas (Aprašo 7 punktas).

15. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl skunde išdėstytų nusiskundimų dėl nuvedimo prie kompiuterio.

III.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teismas neįvertino, jog Alytaus PN neturėjo duomenų, kad ginčo laikotarpiu KTP budėję kurie nors priežiūros pareigūnai piktybiškai neraguotų į pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos pablogėjimo ir / ar atsisakytų jam suteikti skubią būtinąją medicininę pagalbą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos KTP, kur kiekvieną vakarą vaistus nuteistiesiems išdalina slaugytoja, kuriai, esant sveikatos pablogėjimui, galėjo išsakyti savo nusiskundimus. Dėl skubios pagalbos pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į KTP budinčius pareigūnus, kurie nuteistuosius atveda pas budinčiąją slaugytoją į Sveikatos priežiūros skyrių. Slaugytoja, savo kompetencijos ribose, objektyviai įvertinusi sveikatos būklę ir esant medicininėms indikacijoms, būtų nukreipusi pareiškėją į LAVL. Be to, Alytaus PN išankstinė pacientų registracija pas gydytoją vykdoma vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365 patvirtintu Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašu. Atsižvelgiant į aprašo nustatytą tvarką, pareiškėjas gali kreiptis į pareigūną, budintį KTP, kuris užregistruos jį pas gydytoją.

21. Atsakovo atstovo teigimu, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 str. prasme. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN jam nebuvo suteikta medicininė pagalba.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, konstatavo, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į medicininę pagalbą, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 100 Eur suma, kitą skundo dalį atmetė.

24. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju nėra valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai / neveikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų / neveikimo bei pareiškėjo patirtos žalos.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į atsakovo atstovo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl nekartoja ginčui aktualaus pirmosios instancijos teismo nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau atsako į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

28. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus motyvus, teigdamas, kad Alytaus PN neturėjo duomenų, kad ginčo laikotarpiu KTP budėję kurie nors priežiūros pareigūnai piktybiškai neraguotų į pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos pablogėjimo ir / ar atsisakytų jam suteikti skubią būtinąją medicininę pagalbą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. teikė Alytaus PN direktoriui pareiškimą, prašydamas suteikti jam medicininę pagalbą, teigdamas, kad savaitę laiko prašo gydytojo apžiūros, nes jaučiasi prastai, bet į tai nereaguojama, todėl prašė užregistruoti pareiškimą ir duoti raštišką atsakymą, kodėl nesuteikiama medicininė pagalba, o pareiškėjas karščiuoja, kraujais atsikosti, nemiega. Atsakovo atstovas pagal pirmosios instancijos teismo pareikalavimą dėl duomenų, ar pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo teikiama būtinoji medicininė pagalba, ar pareiškėjas buvo apžiūrėtas asmens sveikatos priežiūros specialisto, kas įvertino, kad pareiškėjui reikalinga / nereikalinga būtinoji (pirmoji ir / ar skubioji) medicininė pagalba, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad informacijos apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN dėl medicininės pagalbos ar medicininė pagalba jam būtų teikta laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo prašymu buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros specialisto tikslu nustatyti ar jam reikalinga būtinoji pagalba, atsakovo atstovas neveikė pagal reglamentuotą sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo tvarką.

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo pobūdį (pažeidimas susijęs su pareiškėjo sveikata), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 2.250 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

34. Atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama atlyginant pinigais, o 100 Eur suma yra proporcinga satisfakcija patirtai žalai kompensuoti.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.