Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-12-06 nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas E. R. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-04-09 iki 2019-04-10 įskaitytinai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. R. nuteistas už tai, kad iki 2018-12-06 neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 3,378 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 12.55 valandą paminėto namo laiptinėje 7 (septynis) folijos lankstinukus su 3,378 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos už 70,00 eurų kaltinamasis E. R. pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 1.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-12-06 nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, prašo skundžiamą nuosprendžio dalį pakeisti ir jam už padarytą nusikaltimą paskirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. paskirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo padarytos veikos teisiniam vertinimui yra ypač aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016. Šioje byloje kasacinis teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalimi, sutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo asmeniui už didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą buvo gerokai sumažinta laisvės atėmimo bausmė ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas).

6. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

7. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose.

8. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, – bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-252/2014, 2K-54/2014 ir kt.).

9. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo ir netinkamai ištyrė su padarytu nusikaltimu ir kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes ir paskyrė apeliantui per griežtą, neproporcingą ir neteisingą, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui bausmę, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir apeliantui skirti švelnesnę bausmę.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas nuo pat jo pirmosios apklausos (2019-04-09 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 14–16) visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi, davė nuoseklius parodymus tiek apie savo, tiek, kiek jam buvo žinoma, apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis. Dėl nusikalstamos veikos padarymo E. R. prisipažino taip pat ir 2019-10-22 (Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 36), taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose metu. Todėl šias aplinkybes baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju turtinės žalos nebuvo padaryta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

12. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turtinė žala nepadaryta. E. R. nurodė, jog jis rūpinasi bei išlaiko neįgalią motiną, kuri, E. R. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, liks be priežiūros.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. R. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus medicininius duomenis apie jo motinos R. K. sveikatos būklę, daro išvadą, jog R. K. sveikatos būklė reikalauja nuolatinės kito asmens priežiūros. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0928531 (b. t. 2, b. l. 118) nustatyta, kad R. K., pakartotinai įvertinus darbingumo lygį, nuo 2015-10-13 iki 2031-06-17 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017-03-07 medicinos dokumentų išrašo (b. t. 2, b. l. 120) nustatyta, kad R. K. 2017-01-20 operuota dėl L2-L3 išvaržos dešinėje, taikytas gydymas Reabilitacija II. R. K. nuo 2019-12-19 iki 2019-12-23 gydyta VšĮ Plungės ligoninėje (b. t. 2, b. l. 121): pagrindinė diagnozė – menisko plyšimas; komplikacijos ir gretutinės ligos: pado fascijos fibrozė, blauzdos užpakalinės raumenų grupės kito(ų) raumens(ų) ir sausgyslės(ių) sužalojimas, kritimas tame pačiame lygyje paslydus, kita pirminė garantrozė. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. t. 2, b. l. 123) nustatyta, kad R. K. gauna apie 238,45 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Apie kitokių R. K. pajamų gavimą baudžiamojoje byloje nėra duomenų. Atsižvelgusi į R. K. gaunamas ypač mažas pajamas, teisėjų kolegija sutinka su E. R. apeliacinio skundo argumentu, jog yra poreikis prisidėti prie R. K. išlaikymo, o, atsižvelgusi į tai, kad būtent E. R. prižiūri R. K., taip pat prisideda prie jos išlaikymo, teisėjų kolegija konstatuoja ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę buvimą.

14. Be kita ko, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į E. R. charakterizuojančius duomenis. E. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose metu nurodė, jog nebevartoja narkotinių ar (ir) psichotropinių medžiagų. Šią jo versiją patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2019-04-09 siuntimu (b. t. 2, b. l. 58) atlikta E. R. medicininė apžiūra ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2019-04-09 atlikti laboratoriniai tyrimai, narkotinių ar psichotropinių medžiagų E. R. organizme neaptikta (b. t. 2, b. l. 59). Be to, atsižvelgtina ir į apeliacinės instancijos teismui E. R. pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką (b. t. 2, b. l. 114), iš jos matyti, kad E. R. darbo minėtoje įmonėje laikotarpiu nebuvo nusižengęs įmonės vidaus tvarkos taisyklėms, jos reikalavimams, tiesioginio vadovo vertinamas kaip tinkamai savo pareigas vykdantis, pareigingas, kruopštus ir sąžiningas darbuotojas. Iš 2020-01-13 darbo sutarties matyti, kad E. R. nuo 2020-01-13 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenų išrašo (b. t. 2, b. l. 115) matyti, kad E. R. nustatyta storosios žarnos Krono (Crohn) liga, opinis kolitas, išangės įplėša, trombuotas hemarojinis mazgas. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo (b. t. 2, b. l. 116) nustatyta, kad E. R. nustatytas opinis kolitas, pankolitas (I k. nustatytas), vidutinio sunkumo eiga; geležies stokos anemija dėl nukraujavimo (lėtinė), dėl šių priežasčių E. R. nuo 2019-10-11 iki 2019-10-17 buvo gydomas stacionare. Paskirtas tolesnis ambulatorinis gydymas (b. t. 2, b. l. 117).

15. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad E. R. padarė išvadas dėl padaryto nusikaltimo ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl nagrinėjamu atveju E. R. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, net ir nustačius minimalią minėto BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės trukmę, būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, jo asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju E. R. paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, bausmę bausmės paskirtis bus pasiekta. Taigi, kolegija konstatuoja, kad, esant nurodytoms sąlygoms, yra pagrindas spręsti dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės E. R. skyrimo.

16. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik viena – pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kaip minėta, teisingumo įgyvendinimas baudžiamosios teisės paskirties kontekste suprantamas kaip teisinga pusiausvyra tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės E. R. skyrimo klausimą, akcentavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau neįvertino to, kad E. R. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Teisėjų kolegija, spręsdama nuteistajam E. R.skirtinos bausmės klausimą, įvertina ir tai, kad nors apelianto padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), pagal baudžiamąjį įstatymą, minėtą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, visgi, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, koks egzistuoja BK normos prasme, nes byloje nustatytas nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų – 3,378 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos pardavimas nėra tiek pavojingas, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos daug pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

18. Šios nusikalstamą veiką bei apelianto asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės duoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus E. R. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama, kad asmuo būtų tinkamai nubaustas už padarytą veiką, jos rūšis ir dydis turi būti pakankami, kad asmeniui būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, tik tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

19. Kolegija mano, kad E. R. paskirta bausmė šiuo atveju neatitinka bausmės teisingumo principo ir yra apeliantui per griežta. Bausmės švelninimo pagrindas jam sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, nebuvo pakankamai įgyvendintas teisingumo principas.

20. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti E. R. skirtina švelnesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegijos manymu, padarytos veikos, nuteistojo asmenybės įvertinimas, duoda pagrindo daryti išvadą, kad švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas būtų aiškiai proporcingas veikos pavojingumui ir, paskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis bus pakankamai nubaustas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekti bausmės tikslai. Todėl, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė nuteistajam E. R. bausmę, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-12-06 nuosprendis keistinas, paskiriant apeliantui švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę.

21. Teisėjų kolegija, parinkdama E. R. bausmės rūšį, atsižvelgusi į tai, kad E. R. nurodė, jog, apeliantui ir jo mamai sergant, stingant lėšų pragyventi bei gydytis, vykti konsultacijų pas gydytojus, mama ėmė kreditus iš AB „Moki lizingas“, šiuo metu skolos dydis su palūkanomis virš 2 800 Eur, mamos netekto darbingumo pensija yra 238,45 Eur, į tai, kad apeliantas teigia, kad, pradėjęs dirbti, stengsis savo lėšomis padengti kreditą, kuris buvo naudojamas ir apelianto ligai gydyti, į tai, kad apeliantas nuo 2020-01-13 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, į tai, kad darbo sutartyje sulygtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis mėnesinis atlyginimas, daro išvadą, kad apeliantui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti baudos bausmę, nes išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantui baudos bausmė būtų nepakeliama finansinė našta, be to, atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, baudos bausmė nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo principo.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju E. R.elgesį pozityviai galima keisti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti E. R. nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Vertinant E. R.asmenybę, būtina atkreipti dėmesį, kad jo padaryta nusikalstama veika visgi nerodo jo polinkio veikti priešingai teisei – kaip jau minėta, jis teisiamas pirmąkart, administracine tvarka baustas tik vieną kartą. Be to, akivaizdu, jog apeliantas prisiima savo neteisėto veikimo pasekmes – viso baudžiamojo proceso metu jis visiškai pripažino savo kaltę, padėjo teisėsaugai išaiškinti jo nusikalstamą veiką, su ja bendradarbiavo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog laisvės apribojimo bausmė už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką būtų ne per griežta ir, nustačius atitinkamus įpareigojimus, pakankama bei tinkama užtikrinant BK 41 straipsnio paskirtį. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliantui skirtina laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai, kurie, be kita ko, padėtų suvokti savo veiksmų pavojingumą. Teismas įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju apeliantui, visuomenei ir valstybei svarbi sąmoninga apelianto elgesio korekcija. Piniginio pobūdžio bausmė E. R. nebūtų tokia efektyvi, be to, apeliantui būtų nepakeliama finansinė našta, priešingai nei laisvės apribojimo bausmė, kuri, integravus atitinkamus įpareigojimus bei draudimus, leistų koreguoti apelianto požiūrį ir todėl yra tinkamesnė bausmės rūšis.

23. BK 48 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Paskirti įpareigojimai apeliantui leis suprasti neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, padės atgrasyti apeliantą nuo panašaus neteisėto veikimo, leis užtikrinti bausmės paskirtį realiai neatimant jo laisvės ir kartu jaunam žmogui leidžiant suvokti situacijos rimtumą ir bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, E. R. skirtinas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), jei tai nesusiję su darbu.

24. BK 48 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į tai, kad apelianto padaryta nusikalstama veika yra susijusi su apelianto psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti tiek psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tiek disponavimo jomis prevenciją, tikslinga įpareigoti E. R.be gydytojo paskyrimo nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis). Būtent ši priemonė kartu su paskirta bausme, kitais įpareigojimas bei draudimais, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje gali sudaryti prielaidas efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-12-06 nuosprendį pakeisti.

E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir be gydytojo paskyrimo nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų.

Likusią Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-12-06 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.