- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-715-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03514-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- P. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6661-1137/2020 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4502,02 eurus negrąžintos paskolos, 838,20 eurus palūkanų, 359,40 eurus administravimo mokesčio, 27 procentus sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo Ieškovui dienos, t.y iki 2023-09-12, 447,97 eurų sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas sudarė 2019 m. spalio 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 83522938, pagal kurią atsakovui suteiktas 4502,03 Eur vartojimo kreditą, 48 mėnesiams. Šalys susitarė dėl palūkanų, mėnesinio administravimo mokesčio dydžio, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti laiku ir mokėti pagal susitarimą metines palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.9. punktu, 2020 m. birželio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 4502,03 Eur negrąžintos paskolos, 838,20 Eur paskolos palūkanų, 359,40 Eur administravimo mokesčio, 407,43 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas sudarė 2019 m. spalio 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 83522938, ieškovė atsakovui suteikė 4502,03 Eur vartojimo kreditą, 48 mėnesiams. Šalys susitarė dėl palūkanų, mėnesinio administravimo mokesčio dydžio, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti laiku ir mokėti pagal susitarimą metines palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.9. punktu, 2020 m. birželio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
5. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis sutartinių prievolių pagal vartojimo kredito sutartį vykdymą, vertino, kad atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolą bei metines palūkanas, tačiau netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 4502,03 Eur negrąžinto kredito, neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove. Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku sumokėti eilines įmokas pagal sutartį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistas negrąžintas kreditas.
6. Teismas atsižvelgė į aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nors paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, o Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.11 punkte nustatyta, kad Paskolos sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, tačiau teismas darė išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki Paskolos sutarties nutraukimo. Teismas Paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 7.1, 8.11 punktus, numatančius, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos nepriklausomai nuo to ar Sutartis nutraukta, pripažino prieštaraujančiais tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Todėl, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė mokėjimo palūkanų suma, kurią atsakovas, tinkamai įgyvendindamas paskolos sutarties sąlygas, būtų turėjęs sumokėti ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2020 m. birželio 28 d. (sutarties nutraukimo dienos), t. y. už 260 dienų sudaro 838,20 Eur. Atitinkamai teismas reikalavimą dėl 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos priteisimo atmetė.
7. Nustatė, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,75 proc. dydžio mėnesinį administravimo mokestį. Ieškovė prašo priteisti 359,40 Eur administravimo mokestį pagal Paskolos sutartį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2020 m. birželio 28 d. (sutarties nutraukimo dienos), t. y. už 260 dienų. Teismas reikalavimą tenkino atsižvelgęs į CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, ir šios normos pagrindu formuojamą teisminę praktiką.
8. Nustatė, kad pagal Paskolos sutarties nuostatas paskolos sutarties administravimo mokestis yra 9,05 procento nuo paskolos sumos, t.y. nuo 4502,03 eurų. Atlikęs matematinius veiksmus, teismas nustatė, kad sutarties sudarymo mokestis sudaro 407,43 eurus (4502,03*9,05/100), o ne 447,97 Eur, todėl ieškovės prašymą priteisti administravimo mokestį tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 407,43 eurus sutarties sudarymo mokesčio.
9. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) bei ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis buvo atmesta ieškinio dalis dėl nepriteistų 27 proc. dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos bei kurioje sumažintas sutarties sudarymo mokestis iki 407,43 Eur, bei šiose dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti prašomas sutartines palūkanas bei sutarties mokestį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad pagal Paskolos sutartį ieškovė suteikė atsakovui 4502,03 Eur paskolą ir paskolos sutarties sudarymo mokestį 447,97 Eur (9,05 proc., kaip tai nurodyta paraiškoje). Ieškovė per UAB Elektroninių pinigų bitė tiesiogiai pervedė atsakovo 447.98 Eur sutarties sudarymo mokestį UAB Finansų bitė, o per UAB Elektroninių pinigų bitė ieškovė tiesiogiai pervedė 4502,03 Eur paskolą atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Paskolos grąžinimo grafike yra išdėstytas sutarties sudarymo mokestis 48 mėnesių terminui, t.y. 47 mėnesius mokėtina suma yra 9,33 Eur ir paskutinį 48 mėnesį mokėtina suma yra 9,46 Eur, iš viso 447,97 Eur. Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką (Bendrųjų salygų 2.1.1. punktas).
12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai perskaičiavo sutarties sudarymo mokestį, t.y. 9,05 proc. skaičiuodamas nuo 4502,03 Eur paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos. Paskolos sutartyje yra nurodoma paskolos suma, kuri suteikiama naudotis pagal Sutartį (Bendrųjų sąlygų 1.14. punktas). Skolintojai investuoja į paskolas, kurių paraiškas pateikia paskolų gavėjai. Investuojamą sumą sudaro a) paskolos suma ir b) paskolos sutarties sudarymo mokestis. Surinkus reikiamą investuojamą sumą, paskolos gavėjui yra pervedama paskolos suma (dalis), kuri suteikiama naudotis pagal sutartį, o sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai pervedamas paskolos gavėjo organizatoriui (ieškovei). Paskolos gavėjas palūkanas moka nuo išmokėtos paskolos sumos, jos nėra mokamos nuo paskolos sutarties sudarymo mokesčio. Visa investuota suma, t.y. paskolos suma ir sutarties sudarymo mokestis, yra grąžinama periodinėmis įmokomis pagal paskolos sutarties įmokų grafiką.
13. Nurodo, kad paskolos sutartyje nustatyta, jog jos nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo (Bendrųjų sąlygų 8.11 punktas). Sutartyje yra atskirai sutarta dėl joje nurodytų palūkanų skaičiavimo net ir po šios sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo tokia sutarties nuostata nesivadovauti. Nurodo kad pagal pirmosios instancijos nurodomą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti tokio dydžio palūkanų ir kitų sumų, kurias ji būtų turėjusi gauti, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartį. Atsakovas neturi pagrindo išvengti sutartyje nurodyto dydžio palūkanų mokėjimo ir reikalauti mokėti mažesnes palūkanas vien dėl to, kad jis laiku neįvykdė sutarties ir tuo pagrindu ši sutartis vienašališkai nutraukta anksčiau termino. Atsakovas negali sutaupyti mokėtinų palūkanų sumos ar gauti kitokios naudos iš savo neteisėtų veiksmų - savalaikio sutarties neįvykdymo.
14. Nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta (2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Todėl remiantis kasacinio teismo išaiškinimais sutartyje nurodytos 27 procentų dydžio palūkanos, kurių atsakovas nėra sumokėjęs, turi būti laikomos atsakovo patirtais nuostoliais - negautomis pajamomis, kurios būtų gautos, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šių pajamų negavimą lėmė išimtinai tik atsakovo neteisėti veiksmai - sutarties neįvykdymas. Tik priteisus šią sumą ieškovė galėtų būti grąžinta į tą padėtį, kuri būtų buvusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimą už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, ar teisingai apskaičiavo sutarties sudarymo mokestį, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.
18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 8 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 83522938 atsakovui suteiktas 4502,03 Eur vartojimo kreditą, 48 mėnesiams. Šalys susitarė dėl palūkanų, mėnesinio administravimo mokesčio dydžio, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti laiku ir mokėti pagal susitarimą metines palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitus sutartimi nustatytus mokesčius.
19. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė negrąžintą paskolą, paskolos palūkanas, kurias atsakovas būtų turėjęs sumokėti ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2020 m. birželio 28 d. (sutarties nutraukimo dienos), administravimo mokestį, 407,43 Eur sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas ieškinio reikalavimą dėl 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos priteisimo atmetė.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
21. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
22. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
23. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.
24. Kasacinis teismas aptariamoje byloje suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).
25. Esant tokiam kasacinio teismo išaiškinimui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 27 proc. dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, priteisimo. Pripažintina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teismų praktika.
26. Negalima sutikti su apeliante, kad teismas turėtų prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Be to, dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
27. Nors apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai perskaičiavo sutarties sudarymo mokestį, skaičiuodamas 9,05 proc. nuo 4502,03 Eur paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias sąlygas sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad paskolos sutarties sudarymo mokestis: 9,05 %. Paskolos gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui sutarties sudarymo mokestį, nurodytą portalo sistemoje (Specialiųjų sąlygų 1.25 p.). Specialiųjų sąlygų 1.2 punkte numatyta, kad neatskiriama paskolos dalis yra paskolos grąžinimo grafikas, kuris sugeneruojamas portale po aukciono pabaigos, ir jame nurodyti mokėjimai, kuriuos turi atlikti paskolos gavėjas, bei jų terminai, o pagal grafiką mokėtinas paskolos sutarties sudarymo mokestis yra 447,98 Eur (didesnis nei 9,05 % nuo paskolos sumos). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sąlyga, kai galutinis sutarties sudarymo mokesčio dydis vartotojo gali būti apskaičiuojamas tik susumavus visas kas mėnesį mokėtinas grafike nurodomas įmokas, negali būti vertinama kaip aiški, be to, grafike nurodoma galutinė suma neatitinka sumos, apskaičiuotinos imant 9,05 % nuo 4502,03 Eur paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos. Todėl pagrįstai šis mokestis pirmosios instancijos teismo buvo sumažintas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.