- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-59-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20966-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- B. V.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. V. 245,40 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 224,19 Eur kredito mokesčio, 31,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-04-22 vartojimo kredito davėja UAB „Minigo LT“ ir atsakovė B. V. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 25 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 425,74 Eur kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2016-01-26 pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė iki šiol nėra visiškai padengusi kredito sumos.Atsakovė B. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sumažinti kredito mokesčio bei išlaidų teisininko paslaugoms apmokėti sumą, o priteisiamą sumą paskirstyti 36 mėnesių laikotarpiui, kadangi ji turi įsipareigojimų prieš kitus kreditorius. Nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujama suma 500,93 Eur, iš kurių beveik pusę sumos sudaro kredito mokestis 224,19 Eur, nes jis neprotingas. Taip pat nesutiko su mokesčiu už teisininko paslaugas, nes didžiosios dalies pateiktų dokumentų parengimas nereikalauja teisinių žinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės B. V. ieškovės BnP Finance, AB naudai 245,40 Eur negrąžinto kredito, 40,91 Eur kredito mokesčio, 31,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-13) iki teismo sprendimo įvykdymo, 86,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; išdėstė atsakovei B. V. sprendimo vykdymą lygiomis dalimis kas mėnesį 20 mėnesių laikotarpiui, atsakovei ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant apmokėti bent vieną nustatytą įsipareigojimą atlikti mėnesinę įmoką, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovės padengti visą skolos sumą prieš terminą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 224,19 Eur negrąžintą kreditą tenkino.Ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovė yra vartotoja, fizinis asmuo, kurio interesus gina valstybė. Norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad ieškovės nustatytas vartojimo kredito mokestis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl yra pagrindas mažinti kredito mokestį (palūkanas) iki 18,25 procentų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistas 40,91 Eur kredito mokestis. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 31,34 Eur delspinigių, teismo vertinimu, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino taip pat.Teismas atsakovės prašymą išdėstyti jai sprendimo vykdymą tenkino iš dalies, nes ji pateikė įrodymus apie tai, kad jos finansinė padėtis yra sunki, yra skolinga kitiems kreditoriams. Nurodė, kad nenori siekti fizinio asmens bankroto.Ieškovės prašoma priteisti 121,00 Eur suma advokato teisinei pagalbai pamokėti už ieškinio parengimą, teismo vertinimu, yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo principui, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė BnP Finance, AB pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimą dalyje dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovės 224,19 Eur kredito mokesčio; 2) atitinkamai pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 3) kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Nurodo, jog sutarties su atsakove sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma neviršija nustatytos įstatyme. Atsakovė B. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-22 vartojimo kredito davėja UAB „Minigo LT“ ir atsakovė B. V. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 25 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 425,74 Eur kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Kredito išdavimo data – 2014-04-22, o grąžinimo terminas 2016-05-11. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatytu laiku nesumokėjo visų kredito įmokų ir kredito mokesčio ir liko skolinga 275,12 Eur kredito bei 240,61 Eur kredito mokesčio. 2016-01-26 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „MiniGo LT“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą perleido ieškovei. Atsakovei apie reikalavimų teisių perleidimą yra pranešta 2016-04-06 išsiųstu pranešimu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantė teigia, jog bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas jas sumažino nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais argumentais sutinka. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų dydį, kildinamą iš vartojimo teisinių santykių, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti 224,19 Eur palūkanas sumažino iki 40,91 Eur motyvuodamas tuo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, kredito mokestis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, jog Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20, priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma – 434,43 Eur, metinė palūkanų norma – 73,57 procentai, metinė kredito grąžinimo norma – 104,22 procentai, bendra kredito gavėjo mokama suma – 860,17 Eur. Metinės vartojimo kredito palūkanų normos ir bendros vartojimo kredito kainos metinės normos sąvokos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) (2 straipsnio 5, 6 dalys), o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, šią informaciją kredito davėjas privalo pateikti vartojimo kredito gavėjui. VKĮ 21 straipsnyje taip pat nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (VKĮ 21 straipsnio redakcija, galiojusi kredito suteikimo metu). Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 104,22 procento per metus. Toks dydis yra mažesnis už nustatytąjį įstatyme (200 procentų), todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo sumažinti šalių sutartyje nustatytas palūkanas, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, o atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistų palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. iki 224,19 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 500,93 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Apeliacinės instancijos procesiniam sprendimui esant priimtam ieškovės naudai, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiant 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BnP Finance, AB iš atsakovės B. V. 245,40 Eur negrąžinto kredito, 224,19 Eur kredito mokesčio, 31,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (500,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-13) iki teismo sprendimo įvykdymo, 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei BnP Finance, AB iš atsakovės B. V. 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.