Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovei M. Č., ieškovės atstovams D. Š., P. R., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Č. ieškinį pareikštą atsakovei UAB „DeiRus“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė teismo prašo pripažinti 2013-05-15 darbo sutarties tarp ieškovės M. Č. ir atsakovės UAB „DeiRus“ nutraukimą remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu; laikyti, kad ieškovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2013-06-04 (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-06-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-06-05 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei atlyginti ieškovės patirtą 5000 Lt neturinę žalą.

Atsakovei UAB „DeiRus“ ieškinio, teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti du kartus siųsti pagal VĮ „Registrų centas“ duomenis, nurodytu atsakovės buveinės adresu V. Krėvės pr. 104A-17A Kaunas (b.l. 18-19), tačiau atsakovė jai skirtų procesinių „neatsiėmė“ (b.l. 12, 15). Procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti atsakovės vadovei D. Ž. jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikti su pašto atžyma, kad adresatė jai skirtų procesinių dokumentų „neatsiėmė“ (b.l. 21). Vadovaujantis CPK 123 str. 4 d. atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį įteikti jos buveinės adresu. Nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį, teismo reikalautų dokumentų (darbo sutarties, sudarytos tarp M. Č. ir UAB „DeiRus“ nuorašo, pažymos apie vidutinį darbo dienos užmokestį, M. Č. š.m. gegužės ir birželio mėnesių darbo grafikų) nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų, pareiškimų negauta.

Teismas 2013-10-24 priimta nutartimi institucija teikiančią išvadą byloje įtraukė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių (b.l. 32-33). Institucija teikianti išvadą byloje 2013-11-14 teismui pateikė raštą, kuriame nurodo, kad 2013-06-18 buvo atliktas įmonės UAB „DeiRus“ patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad darbuotojams drausminės nuobaudos skiriamos nesilaikant DK nustatytos tvarkos, t.y. pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo procedūras. Ieškovei M. Č. 2013-06-08 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštas, skirta nesilaikant procedūrinių reikalavimų, t.y. raštu nepareikalavus, kad darbuotoja raštu pasiaiškintų, nepranešus apie drausminės nuobaudos paskyrimą pasirašytinai tuo pažeidžiant DK 240 str. 1 d., 3 d. Dėl kitų patikrinimo metu nustatytų DK 147 str. 3 d., 158 str. 1 d., 2 d., 5 d., 6 d., pažeidimų VDI Kauno teritoriniame skyriuje atlikti administraciniai veiksmai – UAB „DeiRus“ direktorei surašytas VDI reikalavimas nurodant šiuos pažeidimus pašalinti (b.l. 44).

Pagal institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalys 2013-05-14 sudarė darbo sutartį Nr. 23, pagal kurią ieškovė atsakovės įmonėje įdarbinta virėjos padėjėja. Šalių sudaryta sutartis neterminuota, 4 p. nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis (2013-05-15 iki 2013-08-15), suminė darbo laiko apskaita, 40 val. darbo savaitė, bet ne daugiau kaip 10 val. per dieną (Sutarties 5 p.). Sutarties 3 p. šalys susitarė dėl darbo užmokesčio vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlyginimo, mokamo du kartus per mėnesį 1 ir 15 dienomis. 2013-06-08 atsakovės direktorės D. Ž. patvirtinimu darbo sutartis tarp šalių nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., su nurodyta sąlyga ieškovė pasirašytinai nesupažindinta (b.l. 45). 2013-05-14 sudaryta Visiškos materialios atsakomybės sutartis, tačiau nurodyta sutartis nėra patvirtinta ieškovės parašu (b.l. 46). Pagal byloje esantį 2013 m. gegužės mėn. darbo grafiką ieškovei nustatytos dvi darbo dienos (14 d. ir 15 d.), pagal 10 pamainą, iš viso 10 darbo valandų (b.l. 47, 50-51), 2013 m. birželio mėn. ieškovei darbo grafike nustatytos dvi darbo dienos (7 d. ir 8 d.), pagal 7/9 pamainą, iš viso 14 darbo valandų (b.l. 48). 2013-06-13 birželio mėn. darbo grafike ieškovei nustatytomis darbo dienomis 7 d. ir 8 d. fiksuotos pravaikštos (b.l. 49, 52-53). Pagal 2013 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį ieškovei apskaičiuotas pareiginis atlyginimas sudaro 60,60 Lt (b.l. 54). Už 2013 m. gegužės-birželio mėn. ieškovei priskaityta mokėtina suma sudaro 57,79 Lt (b.l. 55). Pagal atsakovės kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą kompensacijos dydis sudaro 2,91 Lt (b.l. 56). Atsakovės paskaičiavimu ieškovei atlyginimo paskaičiavimas už 2013 m. gegužės mėn. sudaro 60,60 Lt (b.l. 57). Pagal VSDFV pažymą Nr. 16.A-3849 ieškovė iš atsakovės įmonės atleista nuo 2013-06-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (b.l. 58). 2013-06-07 atsakovės UAB „DeiRus“ aktu konstatuota, kad ieškovė 2013-06-07 – 2013-06-08 nepasirodė darbe be pateisinamos priežasties, todėl ieškovę siūloma atleisti pagal DK 136 str. 2 p. kai darbuotojas vieną kartą šiukščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 9 p.). Su nurodytu aktu ieškovė pasirašytinai nesupažindinta (b.l. 59).

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.).

Dėl 2013-05-14 darbo sutarties Nr. 23 nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad šalys 2013-05-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 23, pagal kurią ieškovė atsakovės įmonėje įdarbinta virėjos padėjėja, šalys susitarė dėl suminės darbo laiko apskaitos, vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlyginimo mokamo du kartus per mėnesį (b.l. 45). Atsakovė 2013 m. birželio mėn. darbo grafike ieškovei fiksavo pravaikštas, 2013-06-07 aktu konstatavusi, kad ieškovė į darbą laikotarpiu nuo 2013-06-07 – 2013-06-08 neatvyko be pateisinamos priežasties (b.l. 49, 59). Dėl nurodytos priežasties ieškovė iš atsakovės įmonės atleista nuo 2013-06-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (b.l. 58-59).

Byloje iškilo ginčas dėl ieškovei paskirtos atsakovės drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu teisėtumo.

Atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 9 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovei) (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. apibendrinimas „Lietuvos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga“, Teismų praktika Nr. 21).

Vertinant darbo sutarties nutraukimo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu teisėtumą privalo būti analizuojamas tiek materialinių pagrindų drausminei atsakomybei taikyti egzistavimas, tiek ir drausminės atsakomybės taikymo tvarkos laikymasis. DK 235 str. 1 d. 9 p. nurodyta, jog šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) be svarbių priežasčių. Vadovaujantis DK 143 str. 2 d. 1 p., pravaikšta, t.y. situacija, kai darbuotojas nustatytu laiku neatvyksta į darbą dėl darbdaviui nežinomų priežasčių, nepriskiriama darbo laikui. Pats savaime darbuotojo neatvykimas į darbą nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu, drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik konstatavus dar vieną sąlygą – svarbių priežasčių neatvykti į darbą nebuvimą. Šioms priežastims tinkamai įvertinti DK 240 str. įtvirtinta darbdavio pareiga raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pateiktų pasiaiškinimą. Tokiu būdu darbuotojui suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją, kurios pagrįstumą darbdavys turi įvertinti priimdamas sprendimą. Drausminė nuobauda gali būti skiriama be pasiaiškinimo tik tuo atveju, jeigu darbuotojas jo be svarbių priežasčių per darbdavio nustatytą terminą nepateikia.

Pažymėtina, kad skiriant drausminę nuobaudą, darbdaviui privalu laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. DK 240 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Paprastai jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovė 2013 m. birželio mėn. darbo grafiku ieškovei nustatė dvi darbo dienas (6 d. ir 7 d.). Tačiau ieškovės teigimu tarp šalių kilus konfliktui, 2013-06-04 trumpąją sms žinute informavo ieškovę, kad ši yra atleista už pravaikštas, tačiau pravaikštas ieškovei atsakovė fiksavo tik birželio 6 d. ir 7 d. Pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija 2013-06-18 atlikusi patikrinimą atsakovės įmonėje nustatė, kad ieškovei M. Č. 2013-06-08 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštas, skirta nesilaikant procedūrinių reikalavimų, t.y. raštu nepareikalavus, kad darbuotoja pasiaiškintų, nepranešant apie drausminės nuobaudos paskyrimą pasirašytinai tuo pažeidžiant DK 240 str. 1 d., 3 d. reikalavimus (b.l. 44).

Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas pripažinti, jog darbdavio veiksmai taikant drausminę atsakomybę yra neteisėti. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų šiurkščiai pažeidusi darbo pareigas, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė įstatyme nustatytą pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo pateikimo tvarką, dėl ko darytina išvada, kad 2013-05-14 darbo sutartis Nr. 23, pagal kurią ieškovė buvo atleistas DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2013-06-08 buvo nutraukta neteisėtai, nenustačius darbdaviui drausminės atsakomybės sąlygų.

Nors DK 300 str. 3-4 d. nurodyti specifiniai darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu padariniai – grąžinimas į darbą arba, nesant tokios galimybės, darbo sutarties nutraukimas teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nagrinėjamu atveju susiklostė specifinės aplinkybės – ieškovės teigimu ji buvo teikusi prašymą atleisti ją iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu, kuris atsakovės buvo netenkintas, todėl patenkinus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo neteisėtu, pripažintina, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko ieškovės prašymu DK 127 str. 1 d. pagrindu nuo ieškovės prašyme nurodytos datos, t.y. nuo 2013-06-04.

Dėl išeitinės kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Pagal DK 300 str. 4 d. jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, kad jai buvusioje darbovietėje bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos, ieškovė į darbą negrąžintina, iš atsakovės ieškovei priteistina 1000 Lt išeitinė išmoka (priskaityta suma).

Ieškovė taip pat teismo prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-06-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad DK 300 str. numatytos išmokos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui. Nustatant kompensacijos dydį, teismas turi svarstyti, kad būtų kompensuoti darbuotojo praradimai, o darbdaviui nesukeltų pernelyg sunkių padarinių, dėl ko būtų pažeisti ir kitų darbuotojų teisėti interesai.

Nagrinėjamoje byloje teismas, priteisdamas kompensaciją už priverstinos pravaikštos laiką, atsižvelgia ne tik į ieškovės gautą vidutinį darbo užmokestį pas atsakovę, bet ir į darbo teisinių santykių trukmę. Ieškovės darbo stažas atsakovės įstaigoje buvo tik vienas nepilnas mėnuo, pažymėtina, kad VSDFV duomenis ieškovė nuo 2013-10-17 įsidarbino kitoje įmonėje, kurioje ieškovės atlyginimas viršija tarp šalių sulygto darbo užmokesčio dydį įvertinus šias aplinkybes kompensacijos paskirtį, šalių interesus, jų tarpusavio santykius darbo laikotarpiu, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, iš atsakovės ieškovei priteistina už priverstinį pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2013-10-17, t.y. už 4,5 mėnesio Vyriausybės nustatyto dydžio MMA – 4500 Lt. kompensacija (priskaityta suma) už priverstinos pravaikštos laiką.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimo

Pagal DK 141 str. nuostatas darbdavys privalo su darbuotoju pilnai atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovę atleisdama iš darbo su ja visiškai atsiskaitė. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, pagal šalių sulygtą darbo sutartį, ieškovei atsakovės įmonėje nustatytas valandinis atlyginimas. Pagal byloje esančius 2013 m. gegužės ir birželio mėn. grafikus ieškovei 2013 m. gegužės mėn. nustatytos dvi darbo dienos iš viso 10 darbo valandų (b.l. 47, 50-51), 2013 m. birželio mėn. dvi darbo dienos (7 d. ir 8 d.), iš viso 14 darbo valandų (b.l. 48). Vadovaujantis nurodytu bei Vyriausybės 2013-01-01 (Žin., 2012, Nr.152-7772) nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu, kuris sudaro 6,06 Lt. iš atsakovės ieškovei priteistina 145,44 Lt neišmokėtas darbo užmokestis (priskaityta suma) už 2013 m. gegužės ir birželio mėn.

Pagal LR Darbo Kodekso 177 str. 2 d. ieškovei priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Už ieškovės darbo laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2013-06-08 (26 kalendorines dienas) priklauso dienų atostogų dydžio kompensacija. Ją teismas paskaičiuoja tokiu būdu: už darbo mėnesį priklauso 2,33 kalendorinės dienos atostogų (28 dienos:12), tai už 26 kalendorines dienas 2,02 kalendorinių dienų x 0,7 (metinio darbo dienų koeficiento) = 1,414 dienų x 6,06 Lt = 8,56 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-06-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atmestinas kaip perteklinis, tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už priverstinos pravaikštos laiką.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245 str., 6.250 str., DK 250 str. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą.

Vadovaujantis CPK 410 str. 2 d., darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, nurodytų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovui.

Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su šiuo teismo sprendimu konstatuotu neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo faktu. Vertinant kitų dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kurias privalo įrodyti ieškovė – žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, egzistavimo faktą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog neteisėto atleidimo iš darbo faktas pats savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Neturtinės žalos atsiradimas tokiu atveju privalo būti siejamas su papildomomis sąlygomis, lėmusiomis atleistam darbuotojui specifines pasekmes, kurių nekompensuoja atleidimo pripažinimo neteisėtu faktas ir priteistos įstatyminės su darbo santykiais susiję išmokos.

Šiuo atveju tokiomis specifinėmis pasekmėmis ieškovė įvardijo jos pažemintą garbę ir orumą, padarytą skriaudą bei pamintas asmenines neturtines, konstitucines vertybes. Kadangi ieškovė teismui nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad tokios aplinkybės byloje neįrodytos. Tai, kad ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė dėl to patyrė žalą, kurią galima būtų įvertinti pinigais. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista – 143 Lt už neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir 27,27 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 170,27 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR DK 127 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 235 str., 240 str. 1 d., 250 str., CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str., 96 str. 1 d., 98 str., 259 str., 265 str., 270 str., 410 str., 417 str. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, ieškovės M. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš atsakovės UAB „DeiRus“ į.k. 302587898, nuo 2013-06-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., neteisėtu.

Pripažinti, kad 2013-05-14 darbo sutartis Nr. 23, sudaryta tarp ieškovės M. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „DeiRus“ į.k. 302587898 yra nutraukta nuo 2013-06-04, LR DK 127 str. 1 d. pagrindu.

Priteisti iš atsakovės UAB „DeiRus“ į.k. 302587898 ieškovės M. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (priskaityta suma) išeitinę išmoką, 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) (priskaityta suma) kompensaciją už priverstinos pravaikštos laiką, 145,44 Lt (vieno šimto keturiasdešimt penkių litų 44 ct) (priskaityta suma) neišmokėtą darbo užmokestį, 8,56 Lt (aštuonių litų 56 ct) kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Priteisti iš atsakovės UAB „DeiRus“ į.k. 302587898, valstybei 170,27 Lt (šimtą septyniasdešimt litų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Kitus ieškovės reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.