Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo S. G. skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio V. M. 2016-01-14 patvarkymą, kuriuo panaikintas pareiškėjui priklausančio 2,8 ha žemės sklypo ir hidrotechninio statinio - tvenkinio, esančių Vilniaus r., Paberžės s., Stališkių k., areštas ir areštuoti 10,7109 ha, 0,1931 ha ir 15,6716 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis veikia nesąžiningai, siekdamas areštuoti mažesnės vertės sklypus, neįvertino, kad areštuojama suma yra klaidinga. Taip pat teigė, kad sklypų teritorijoje yra 5 hidrotechniniai statiniai - tvenkiniai, kurių vertė dar nėra nustatyta, kadangi vyksta šių tvenkinių teisinė registracija. 10,7109 ha ploto sklype yra 4 tvenkiniai, o 15,6716 ha ploto sklype 1 tvenkinys. Atlikus registraciją VĮ Registrų centre žemės sklypo vertė padidės. Šiuo metu yra įvertinti tik 3 iš 5 tvenkinių. Be to, antstolio areštuotų žemės sklypų teritorijoje yra apželdintas miškas, kuris yra įvertintas 19 036,66 Eur. Žemės sklypo, kurio areštas buvo panaikintas, areštas gali visiškai užtikrinti esamų įsipareigojimų vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, iš vykdomojoje byloje Nr. 0013/14/00385 esančių duomenų nustatė, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3179-590/2013 dėl 98 947,49 Eur skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos A. M. naudai. Varžytynėse, kurios vyko nuo 2014-11-14 iki 2014-12-15 buvo parduotas skolininkui S. G. priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 33,3 ha ploto, už 70 088,04 Eur. Paskirsčius pinigines lėšas tarp išieškotojų skolos likutis išieškotojai A. M. sudaro 44 642,26 Eur. 2015-10-01 patvarkymu Nr. 0013/14/00385 antstolis įpareigojo pareiškėją per du mėnesius atlikti visų hidrotechninių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Skolininkas antstolio nurodymo neįvykdė. Hidrotechniniai statiniai neįteisinti, todėl skolos likučio išieškojimo nukreipimas į juos ribotas. Tai, kad hidrotechniniai statiniai iki šiol nėra įteisinti, patvirtino ir pats pareiškėjas savo skunde. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, dėl kokių priežasčių neatlikta vandens telkinių teisinė registracija per antstolio nustatytą terminą. Teismas, susipažinęs su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-22 nutartimi antstoliui leido tęsti skolos likučio išieškojimą, jį nukreipiant į skolininkui priklausantį turtą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju išieškotoja 2015-12-15 prašymu prašė nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, esantį Molėtų r. Giedraičių sen. Aleksandriškių k. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypai parduodami už mažą kainą, tačiau masiniu vertinumu nustatyta žemės sklypų vertė yra gerokai mažesnė nei nustatė antstolis. 10,7109 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 8 142 Eur, o antstolis šį žemės sklypą įvertino 15 000 Eur, 0,1931 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 143 Eur, o antstolis šį žemės sklypą įvertino 5 000 Eur, 15,6716 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 7 836 Eur, o antstolis šį žemės sklypą įvertino 30 000 Eur. Teismo nuomone, antstolis šiuos žemės sklypus įvertinto teisingai, atsižvelgdamas tiek į skolininko, tiek į išieškotojos interesus. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neginčija ekspertizės akto ir (ar) patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta minėtų žemės sklypų vertė, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs nušalinimą ekspertui (CPK 178 str.).

A. M. atsiliepime į pareiškimą prašė skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Išieškotojos nuomone, skolininkas vilkina procesą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų į teismą kreipiasi jau penktą kartą. Visais atvejais pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjas nesinaudojo kitomis skolininko turimomis teisėmis, tačiau pasirinko teikti skundus dėl antstolio veiksmų, o tai laiko prasme ištęsia vykdymo procesą ir trukdo antstoliui vykdyti savo pareigas bei operatyviai išieškoti skolą išieškotojai. Teismo vertinimu, neadekvatus ir neracionalus yra pareiškėjo žingsnis 2015-10-12 padovanoti žemės sklypo dalį. Be to, pareiškėjas 2015-11-10 pardavęs žemės sklypo dalį su išieškotoja bent iš dalies neatsiskaitė. Taigi, teismas, įvertines visas bylos aplinkybes, pareiškėjui skyrė 500 Eur baudą, 50 proc. baudos skiriant išieškotojai.

Pareiškėjas (apeliantas) S. G. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti, arba perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad antstolis, vertindamas žemės sklypus, neįvertino, jog žemės sklypuose yra 5 tvenkiniai, kurie didina žemės sklypo vertę. Taigi, nevertinant vadens tvenkinių vertės, yra sukeliama neproporcingai didelė žala apelianto teisėms. Be to antstolis jau yra pardavęs pareiškėjo sklypą pernelyg maža kaina. Antstolis neįvertino, jog reali parduoto 33,3 ha žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė nei pardavimo kaina, nes vertinant turtą nebuvo atsižvelgta į sklype esančius penkis hirotechninius statinius – vandens telkinius. Vandens telkinys, kurio unikalus Nr. 4400-3883-0132, buvo įvertintas 23 000 Eur, kitas vandens telkinys, kurio unikalus Nr. 4400-3883-0154, buvo įvertintas 16 200 Eur, o trečiasis (unikalus Nr. 4400-3883-0165) – 22 300 Eur. Taigi, antstoliui paskelbus varžytines ir pradėjus minėto žemės sklypo pardavimą, buvo pažeisti apelianto interesai. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2015-11-10 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šalia žemės sklypo (unikalus Nr. 6227-0003-0014) buvo parduota 1757/44000 dalis apytiksliai 1,0542 ha už 22 300 Eur. Tuo tarpu, antstolis 10,7109 ha įvertino tik 15 000 Eur, o 0,1931 ha – 5 000 Eur, o 15,6716 ha – 30 000 Eur. Minėti turto įvertinimai akivaizdžiai pažeidžia apelianto teises, kadangi sklypai yra įvertinti neatsižvelgus nei į jų rinkos vertę, nei padėtį.

Taip pat, apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė bei neįvertino, jog turto areštas apeliantui priklausančiam turtui: 83092/107109 daliai žemės sklypo, 10,7109 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-3745-0927), esančiai adresu (duomenys neskelbtini); 0,1931 ha bendro ploto žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-3745-0916), esančiam adresu (duomenys neskelbtini); 15,6716 ha bendro ploto žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-3745-0938), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra netikslingas bei sukeliantis neproporcingai didelę žalą. Antstolio areštuotų žemės sklypų teritorijoje yra reakrecinis miškas, kurio vertė 19 036,66 Eur, tačiau šiai dienai minėto miško vertė gali siekti iki pusės milijono eurų. Be to, 2,8 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3123-9873), kurio areštą antstolis panaikino, vertė yra 114 500 Eur, t. y. jo vertė kelis kartus viršija esamo įsiskolinimo dydį. Taigi, siekiant atsiskaityti su kreditore, nepagrįstai bus areštuoti kiti trys apeliantui priklausantys žemės sklypai, kai tuo tarpu vieno sklypo (kurios areštas buvo panaikintas) areštas gali visiškai užtikrinti esamų įsipareigojimų vykdymą.

Apelianto nuomone, teismas, skirdamas 500 Eur dydžio baudą, visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino apelianto argumentų bei bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad jis teikė teismui skundus dėl anstolio veiksmų pagrįstai ir sąžiningai įsitikinęs, jog pastarasis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, pažeidė apelianto interesus. Atsižvelgiant į tai vykdymo procesas nėra ištęsiamas, priešingai, tokiais veiksmais yra siekiama proceso operatyvumo. Be to, teismo argumentas, jog apeliantas nesinaudojo kitomis teisėmis (neteikė prieštaravimų ir kita) yra nepagrįstas, kadangi, apelianto nuomone, tai nėra jo pareiga, priešingai tai yra jo teisė, kurią jis gali naudotis savo nuožiūra. Taip pat teismas, skirdamas baudą, nepagrįstai rėmėsi išieškotojos A. M. argumentais, jog skolininkas vilkina procesą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas, apelianto įsitikinimu, neįrodė būtinųjų sąlygų: nesąžiningumo ir skundo nepagrįstumo.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepimu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas jokių pretenzijų dėl turto vertės nustatymo nereiškė, nors buvo tinkamai informuotas. Be to, antstolis prieš areštuodamas apeliantui priklausančius žemės sklypus kreipėsi į teismą su motyvuotu patvarkymu dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmus ir areštuoti atitinkamą turtą. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0013/14/00358 aplinkybes, leidimą davė. Taigi, antstolis veikė sąžiningai ir apdariai – apelianto turtą areštavo tik gavęs teismo leidimą. Tuo tarpu, apelianto veiksmai yra pripažintini nesąžiningais, kadangi jis parduoda bei dovanoja jam priklausantį neareštuotą turtą, o gautas pajamas nepanaudoja atsiskaitymui su išieškotoja.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10906-235/2016 skyrė baudą S. G. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, jog S. G. elgėsi nesąžiningai – perleidinėjo bei dovanojo neareštuotą turtą ir vengė atsiskaityti su išieškotoja. Be to, pareiškėjas jau buvo nubaustas už minėtus veiksmus kitoje civilinėjė byloje Nr. 2-40669-155/2015.

Išieškotoja A. M. su skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutiko. Nurodė, jog skolininkas nuolat teikia nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ir analogiškais motyvais, prieštaraudamas pats sau, skundžia bet kokio jam priklausančio turto pardavimą. Be to skolininkas dovanoja ir pardavinėja neapsunkintą turtą, tačiau su išieškotoja neatsiskaito.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-03-17 išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš S. G. A. M. naudai 70 000 Lt skolos ir 441,10 Lt palūkanų, 200 000,30 Lt skolos ir 38 464,59 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 308 905,99 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 338,16 Lt už advokato pagalbą bei 7 808 Lt žyminio mokesčio, iš viso 321 052,15 Lt (92 983,13 Eur) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (v. b., t. 1, b. l. 3). Antstolis V. M. 2014-03-26 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, kurio pagrindu iš apelianto buvo išieškoma 321 052,15 Lt (92 983,13 Eur) skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (v. b., t. 1, b. l. 6). 2014-11-14 - 2014-12-15 vykusiose varžytinėse buvo parduotas S. G. priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis Pociūnų k., Paberžės sen., Vilniaus r., 33,3 ha ploto, už 70 088,04 Eur (v. b., t. 1., b. l. 395). Paskirsčius pinigines lėšas tarp išieškotojų skolos likutis išieškotojai A. M. sudaro 44 642,26 Eur. Antstolis 2016-01-14 priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino areštą apeliantui priklausančiam turtui – žemės sklypui, 2,8000 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-0968-314466) ir hidrotechniniui statiniui – tvenkiniui (unikalus Nr. 4400-3123-9873), adresu (duomenys neskelbtini) ir areštavo apeliantui priklausantį turtą – 83092/1071109 dalį žemės sklypo, 10,7109 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-3745-0927), žemės sklypą 0,1931 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-3745-0916) ir žemės sklypą, 15,6716 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-3745-0938), adresu (duomenys neskelbtini) (v. b., t. 3, b. l. 42-43). Apeliantas 2016-01-27 pasirašytinai buvo informuotas apie priimtą patvarkymą ir areštuotų daiktų įkainojimą (v. b., t. 3, b. l. 61). Be to, apeliantas taip pat buvo informuotas, jog turi teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo.

Apeliantas skundžia minėtą antstolio patvarkymą ir pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad skolos išieškojimas pinai galimas iš turto, kurio areštas ginčijamu patvarkymu panaikintas, nes buvusio areštuotu sklypo vertė (114 500 Eur) kelis kartus viršija esamo įsiskolinimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog antstolis nepagrįstai panaikino 2,8 ha žemės sklypo areštą ir tai varžo apelianto teises į tinkamą, šalių interesų nepažeidžiantį išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nenumato skolininko teisės pasirinkti, iš kokio turto turi būti vykdomas išieškojimas, tokia teisė numatyta išieškotojui arba antstoliui, jeigu išieškotojas nepareiškia savo valios (CPK 662 str.). Šiuo atveju, teisę pareikšti savo poziciją dėl išieškojimo iš apelianto turto tvarkos turėjo išieškotoja A. M., kuri šią savo teisę realizavo, todėl darytina išvada, jog antstolis, vykdydamas išieškotojos valią, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, priešingai, antstolis ėmėsi visų reikiamų ir teisėtų priemonių, kad vykdomasis raštas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl skundžiami antstolio veiksmai pripažintini teisėtais.

Be to yra visiškai akivaizdu, kad skundžiamu patvarkymu išlaisvinus apelianto turtą iš arešto, kurio vertė, apelianto teigimu, sudaro 114 500 Eur, šis pats gali minėtą turtą parduoti, ar įkeisti ir atsiskaityti su išieškotoja. Tačiau iš bylos medžiagos matyti priešingai, kad apeliantas realizavęs savo nekilnojamojo turto dalį, jokios skolos dalies išieškotojai nepadengia. Pažymėtina, jog antstolis jau buvo paskelbęs 2,8 ha žemės sklypo varžytines, kur sklypo vertė nustatyta 114 500 Eur, tačiau skolininkas skundė tokius antstolio veiksmus.

Savo skundą apeliantas grindžia ir tuo, kad antstolis neteisingai įvertino žemės sklypus (10,7109 ha, 0,1931 ha, 15,6716 ha), kadangi, jo nuomone, žemės sklypų vertė yra didesnė. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas per įstatymo numatytą 3 darbo dienų terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, vadinasi, apeliantas iš esmės jokių pretenzijų dėl turto įkainojimo neturėjo. Tuo tarpu, teikdamas atskirąjį skundą, taip pat nepateikė neginčijamų įrodymų (turto vertinimų ir kt.), patvirtinančių, kad antstolis nustatė per mažą turto kainą. Apelianto argumentai dėl turto įkainojimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo su jais sutikti. Pabrėžtina ir tai, kad apelianto nurodomi hidrotechniniai statiniai / tvenkiniai nėra įregistruoti. 2015-10-01 patvarkymu Nr. 0013/14/00385 antstolis įpareigojo skolininką per du mėnesius atlikti hidrotechninių statinių registraciją, tačiau skolininkas antstolio nurodymo neįvykdė. Be to CPK 681 str. 1 d. nustato, jog jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkui pateikus nekilnojamojo turto eksperto vertinimus, antstolis tokią galimybę turi apsvarstyti.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas, skirdamas apeliantui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, neįvertino apelianto argumentų bei visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. CPK 95 str. numatyta, jog baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant įtvirtintų įstatyme proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl antstolio veiksmų, tačiau apelianto pareiškimai buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-29 nutartimi ne tik atmetė S. G. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų kaip nepagrįstą, bet ir skyrė 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Teismas nustatė, jog S. G. ne pirmą kartą kreipėsi į teismą su tapačiais pareiškimais, skųsdamas tuos pačius antstolio patvarkymus, kas akivaizdžiai vilkina vykdymo procesą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, apeliantas taip pat nepagrįstai teikia skundus dėl antstolio veiksmų. Skolininkas analogiškais motyvais skundė ir 2,8 ha sklypo, į kurį dabar prašo nukreipti išieškojimą pardavimą, todėl pripažintina, jog apeliantas kiekvienu atveju, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų, kokį tik jis turtą bandytų realizuoti, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Minėti apelianto veiksmai užkerta kelia greitam ir operatyviam skolos išieškojimui. Skolininkas teigdamas, jog pirmiausia būtina išvaržyti 2,8 ha žemės sklypą, prieštarauja pats sau. Ginčydamas tiek žemės sklypų, tiek 2,8 ha žemės sklypo varžytines, jis visiškai užkerta kelią išieškotojai įgyvendinti išieškotojos teises bei iš skolininko turto patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, akivaizdu, jog ir dabar, paduodamas skundą, skolininkas siekia tik vilkinti išieškojimo procesą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.