- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-634-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01347-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. K. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-5163-475/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0106/19/01006.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0106/19/01006, pareiškėjui skundžiant antstolės R. S. veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo A. K. B. prašymą atmetė.
3. Teismas nustatė, kad antstolės R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/19/01006 pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-8301-191/2014 dėl 14 336,52 Eur ir 217,21 Eur per mėnesį fiksuoto išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išieškojimo nuo 2014 m. birželio 2 d. iš skolininko A. K. B. išieškotojos I. B. naudai. Pareiškėjas skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi, jo manymu, vykdomoji byla užvesta praleidus 5 metų senaties terminą.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto skundo dėl antstolės veiksmų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog skundas yra aiškiai nepagrįstas, todėl spręstina, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kurią privalo įrodyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolei bus sudarytos sąlygos vykdyti išieškojimo veiksmus pagal neteisėtai užvestą bylą, kas reikštų, kad tenkinus pareiškėjo skundą dėl nesustabdytų vykdymo veiksmų, atsirastų pagrindas kilti kitiems teisminiams ginčams dėl žalos atlyginimo.
6. Teismas nurodė, kad CPK XLVII skyriuje įtvirtintos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės, kuriomis vadovaujantis antstolis atlieka išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto. Teismui pripažinus, kad antstolė 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymu nusprendė iš skolininko darbo užmokesčio išieškoti nepagrįstai, patvarkymas bus panaikintas ir antstolės neteisėtai išskaičiuotos lėšos bus grąžintos skolininkui ir jos nebus nusavintos (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
7. Anot teismo, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Todėl stabdyti vykdymo veiksmus nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindas taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismui pripažinus, kad yra tikėtinas pareiškėjo skundo pagrįstumas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0106/19/01006, kadangi antstolės priimtas vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti neteisėtai, teismas negalėjo daryti priešingos išvados, kad tuo atveju, jeigu būtų tenkintas pareiškėjo skundas, palikus ir nesustabdžius galimai neteisėtai užvestos vykdomosios bylos, pareiškėjui nekiltų jokių neigiamų pasekmių ir nebūtų pažeisti pareiškėjo interesai.
8.2. Netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, akivaizdu, kad būtų sudarytos sąlygos antstolei vykdyti išieškojimo veiksmus pagal neteisėtai užvestą bylą. Tai reikštų, kad tenkinus pareiškėjo skundą atsirastų pagrindas kitiems teisminiams ginčams dėl žalos atlyginimo, dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų ir nepagrįstų išieškojimų.
8.3. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino aplinkybės, kad išieškotos sumos yra išieškomos išieškotojos naudai, o ne antstolės naudai, kas reikštų, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, priverstinis išieškojimas iš apelianto bus tęsiamas, o išieškotoja I. B. nepagrįstai gaus pajamas. Todėl tenkinus pareiškėjo skundą, gali tapti sunku ar net neįmanoma susigrąžinti iš išieškotojos I. B. nepagrįstai gautas lėšas. Be to, netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, nekiltų sunkumų atnaujinti vykdomąją bylą ir atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus, nes išieškojimo veiksmai vykdomi iš ieškovo gaunamų pajamų, kurių jis negali paslėpti ar kitaip išvengti prievolės vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0106/19/01006 iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad antstolė 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė vykdyti 2019 m. rugpjūčio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo iš skolininko A. K. B. nepilnamečio sūnaus N. B. išlaikymui yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas 14 336,52 Eur ir 750 Lt (217,22 Eur) mėnesinė periodinė išmoka, kurią skolininkas privalo mokėti iki sūnaus pilnametystės (vykd. byla Nr. 0106/19/01006).
12. Pareiškėjas (skolininkas) 2020 m. sausio 22 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0106/19/01006. Nurodė, kad teismo sprendimas, kurį vykdo antstolė, priimtas 2014 m. birželio 2 d., o vykdomasis raštas išduotas 2019 m. birželio 16 d., todėl vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus penkerių metų senaties terminą.
13. Vykdymo procesas reglamentuotas Civilinio proceso kodekso, kurio XXXI skyrius detalizuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šiame procese. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Be to, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, kai skundas dėl antstolio veiksmų jau yra perduotas teismui, šiuo laikotarpiu teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Taigi, pagal CPK 510 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl antstolių veiksmų yra taikomos konkretų įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y. kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
14. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
15. Apeliantas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prašė teismo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0106/19/01006 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
16. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai, vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui, būtina apsaugoti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio vykdymo proceso dalyvio ar kito suinteresuoto asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus arba užkirsti kelią galimam jų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
17. Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi būti preliminariai įvertinti pareikšti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų turi būti vertinamas tikėtinumo aspektu, t. y. ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas. Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad abejonės dėl šaliai palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas šaliai nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.).
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-5565-959/2020, pareiškėjo A. K. B. skundas tenkintas iš dalies, nutraukta vykdomosios bylos Nr. 0106/19/01006 dalis dėl 1303,32 Eur dydžio periodinių išmokų išieškojimo, kitoje dalyje dėl 13 033,20 Eur priteisto įsiskolinimo ir po 217,22 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išieškojimo pareiškėjo skundas atmestas. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą nesuėjus jo pateikimo vykdyti senaties terminui, tačiau daliai išieškomų periodinių išmokų (6 išmokos) vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dieną buvo pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
19. Šios nutarties kopija apelianto atstovui išsiųsta per EPP 2020 m. kovo 5 d. ir įteikta 2020 m. kovo 6 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Apeliantas mintos nutarties apeliacine tvarka neskundė. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl vykdomosios bylos nutraukimo iš dalies patenkintas teisminio nagrinėjimo metu, tokia nutartis apeliacine tvarka nėra apskųsta, todėl nebelieka poreikio procesinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio asmens teisių ar teisėtų interesų, dėl kurių pažeidimo buvo paduotas skundas, apsaugą.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o 2020 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.