Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-235-188/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
A14.-235-188/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00002-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
I. S.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-235-188/2018Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00002-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 15.1.4; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 2 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja R. Š. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S., neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto ir statybos leidimo, rekonstravo gyvenamąjį namą. Tokiu būdu I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – I. S. ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovai, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai pranešta (b. l. 6). Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

I. S., surašant jai administracinio nusižengimo protokolą, su nusižengimu sutiko, paaiškino, jog nežinojo, kad norint rekonstruoti gyvenamąjį namą kaime, reikia parengti projektą ir gauti statybos leidimą. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, projektą pradėjo rengti ir greitu laiku pateiks prašymą Kėdainių rajono savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

I. S. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, pagrindžia jos protokolo surašymo metu duoti paaiškinimai ir byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2018 m. sausio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-1-2018, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 6-7), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 10 d. raštas Nr. (15.11)-2D-409 „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ (b. l. 1-5), fotonuotraukos (b. l. 15-16), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso S. S. ir I. S. bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise, (b. l. 17-20), savavališkos statybos aktas, iš kurio nustatyta, kad statinys, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, neturint rekonstrukciją leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini)yra gyvenamasis namas, priskirtinas kategorijai „Neypatingas“ (b. l. 3-5); reido ataskaita (b. l. 8-10), faktinių duomenų patikrinimo aktas su projektine dokumentacija (b. l. 11-14), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog I. S., jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstravo čia pastatytą, jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą - padidino priestatą, pristatė terasą su mansarda, kuris priskirtinas neypatingo statinio kategorijai, neturėdama tam privalomo rekonstrukciją leidžiančio dokumento, tokiu būdu I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 352 straipsnio 5 dalyje, todėl baustina administracine nuobauda.

Pažeidėjos I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad gailisi padariusi nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, pažeidėjos tyčios formą, į asmenybę –neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas konkrečias bylos aplinkybes, į tai, kad jau rengia dokumentus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis byloje Nr. AN2-46-290/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-34-462/2018).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teismų praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir I. S. skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalyje sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 352 straipsnio 5 dalyje, 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK numerį 18076747080, kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai

Teisėja R. Š.