Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui AS „Reverta“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „NIF Lietuva“, tretiesiems asmenims D. L., antstoliui M. P., dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir baudinių netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą 2006 m. lapkričio 27 d. kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą įvykdyti kreditavimo sutartį; 2) panaikinti 2006 m. lapkričio 27 d. kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1. punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą kaip nesąžiningą ir neteisėtą; 3) pakeisti 2006 m. lapkričio 27 d. kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1. punktą bei sumažinti 0,09 procento dydžio delspinigius iki 0,02 procentų. Nurodė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių 2006 m. lapkričio 27 d. sudarytą kreditavimo sutartį apie tai neinformavęs ieškovo. Pažymėjo, kad tik iš www.evarzytynes.lt sužinojo, jog kreditavimo sutartis yra nutraukta ir ja įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolio M. P. vykdomojoje byloje, kurioje atliekamas išieškojimas iš ieškovui G. L. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas AS „Reverta“ 2017 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – uždrausti įforminti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 715 straipsnis) ir draudimą antstoliui priimti išieškotų lėšų paskirstymą (CPK 756 straipsnis) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Teismas pakeitė laikinąją apsaugos priemonę – visų vykdymo veiksmų sustabdymą antstolio M. P. vykdomojoje byloje, kurioje atliekamas išieškojimas iš ieškovui G. L. priklausančio turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kita laikinąja apsaugos priemone, kuri nedraudžia atlikti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto civilinės bylos Nr. 2-2436-615/2017 nagrinėjimo metu – draudimu įforminti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių aktą bei draudimu antstoliui priimti išieškotų lėšų paskirstymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas sprendė, kad visiškas vykdymo veiksmų sustabdymas pernelyg suvaržo atsakovo AS „Reverta“ teisėtus interesus, t. y. savo mastu tokia laikinoji apsaugos priemonė suvaržo atsakovo teises daugiau nei tai yra būtina tikslui pasiekti. Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės siekia atkurti kreditavimo teisinius santykius tarp šalių ir nutraukti priverstinį vykdymą iš įkeisto turto – išlaikyti įkeistą turtą savo nuosavybe, neperleidžiant jo jokiems tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, šis ieškovo tikslas gali būti užtikrintas civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, sumažinant pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, mažiau suvaržant atsakovo AS „Reverta“ teisėtus interesus. Pažymėjo, kad jeigu ieškovo ieškinys bus atmestas, tai reiškia, jog atsakovas bus nepagrįstai priverstas ilgą laiką nevykdyti jokių priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, siekdamas atgauti paskolintus pinigus ir toliau patirtų nuostolius dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – visiško vykdymo veiksmų sustabdymo.

Atskiruoju skundu ieškovas G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, nes Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ­– visų vykdymo veiksmų sustabdymas, buvo tikslinga ir proporcinga priemonė ieškovo reikalavimams užtikrinti. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog ginčo kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir atsakovas neturėjo teisės pradėti priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Ieškovo vertinimu, teismui tenkinus ieškinį, kredito sutartis būtų galiojanti, o vykdomoji byla turėtų būti nutraukta ir panaikinti visi antstolio atlikti veiksmai. Pažymėjo, kad svarbu ne tik įkeisto turto pardavimas, bet pats vykdomosios bylos užvedimo faktas. Teismas skundžiama nutartimi leido nukreipti išieškojimą į ieškovo pajamas ir turtą.

Teismas neišanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, atsižvelgė tik į atsakovo interesus. Pažymėjo, kad ieškovas G. L. byloje siekia pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, kurios pažeidžia jo kaip vartotojo interesus. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų antstolis užvedė vykdomąją bylą, kurioje pradėtas ieškovui G. L. priklausančio turto pardavimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neturėjo teisės pradėti priverstinio skolos išieškojimo proceso. Pažymėjo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra tikslinga, nes antstolis iš pirmųjų varžytynių nėra pardavęs ieškovui priklausančio turto, todėl antstolis neturi teisės surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas skundžiama nutartimi leido antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir taip toliau tęsti neteisėtus atsakovo veiksmus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AS „Reverta“, atstovaujamas UAB „NIF Lietuva“, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįsti ieškovo G. L. argumentai, kad pakeista laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi ne tik su įkeistu turtu, nes antstolis gali atlikti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus tik iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad ieškinį tenkinus, vykdomoji byla būtų nutraukta ir ieškovas nepatirtų jokių nuostolių, nes įkeistas turtas liktų jo nuosavybė, todėl pakeista laikinoji apsaugos priemonė neapsunkina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.

Atmestini ieškovo G. L. argumentai, kad ginčo kreditavimo sutartis yra nutraukta neteisėtai. Pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, t. y. ieškinys nenagrinėjamas iš esmės. Nurodė, kad visiškas vykdymo veiksmų sustabdymas suvaržo atsakovo AS „Reverta“ teises ir ieškinį atmetus, atsakovas bus priverstas ilgą laiką nevykdyti jokių skolos išieškojimo veiksmų. Atsakovo teigimu, ieškovas G. L. siekia vilkinti procesą, nepagrįstai bylą prašo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo AS „Reverta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek atsakovo, tiek ieškovo teisių apsaugos funkciją, t. y. jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko (atsakovo) interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. L. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolio M. P. vykdomojoje byloje, kurioje atliekamas išieškojimas iš įkeisto ieškovui G. L. priklausančio turto. Teismas skundžiama 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo AS „Reverta“ prašymu pakeitė pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė įforminti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių aktą bei uždraudė antstoliui priimti išieškotų lėšų paskirstymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo G. L. ieškinį atsakovui AS Reverta paliko nenagrinėtą ieškovui neatvykus į teismo posėdį, nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 16 d. (CPK 179 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo atsakovo interesus, todėl sumažino jų mastą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, nėra teisinio pagrindo spręsti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sumažintų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, nes pasikeitus teisinei situacijai byloje (ieškinį palikus nenagrinėtą) tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa netikslingas. Šių aplinkybių kontekste atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditavimo sutarties neteisėtu nutraukimu, vykdomosios bylos neteisėtumu ir ieškovo interesų pažeidimu, neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas imperatyviai nustato teismui pareigą išnagrinėjus bylą, tuo pačiu procesiniu teismo dokumentu, savo iniciatyva išspręsti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tuo atveju jeigu jos byloje buvo pritaikytos (CPK 150 straipsnis). Jeigu teismas savo iniciatyva laiku neišsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, byloje dalyvaujantys asmenys ar suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, kuria buvo pakeistas laikinosios apsaugos priemonių mastas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.