Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos, baudos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mogo LT“ (toliau – UAB „Mogo LT“) buvo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Mogo LT“ už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę „AUDI Q7“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovas nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra laiku nemokėjo įmokų, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, todėl sutartis 2019 m. vasario 18 d. buvo nutraukta.

2017 m. vasario 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Mogo LT“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU. Tuo tarpu kreditorius „Risk Management Services“ OU 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido juridiniam asmeniui „PlusPlus Capital AS“, kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą ieškovui perleistos 2019 m. balandžio 5 d.

Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti su atsakovu, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės sumokėti visą skolą iš karto, tačiau atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, įsiskolinimo nepadengė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalimi, pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį numatyta tiek specialiosiose nuomos santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.522 straipsnio 1 dalis), tiek bendrosiose (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Šalių sudarytos sutarties 6.1 punkte numatyta, jog nuomininkas įsipareigojo mokėti įmokas pagal grafiką, esantį pagrindinės sutarties nuostatose. Duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra. Sutinkamai su tuo, ieškinio dalis dėl nesumokėtos 1092,95 Eur nuomos mokesčio dalies priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkinama.

Vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 8.6. punktu, pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir gavėjui neketinant įsigyti transporto priemonės, gavėjas privalo savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti davėjui transporto priemonę. Transporto priemonė turi būti grąžinta tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant transporto priemonę. Vadovaujantis sutarties 13.9.3 punktu, jeigu sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės ar nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, o transporto priemonė buvo sunaikinta, nepataisomai sugadinta ar prarasta bei draudimo bendrovė pripažino šias aplinkybes nedraudžiamuoju įvykiu arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo davėjo, gavėjas privalo padengti transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM.

Vadovaujantis sutarties 1.1.34 punktu, transporto priemonės vertė – šalių aptarta ir bendru sutarimu nustatyta bei pagrindinėse sutarties nuostatose nurodyta transporto priemonės vertė konkrečiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs sutartimi jam perduotos transporto priemonės. Kaip matyti iš sutarties pagrindinių nuostatų, sutarties sudarymo metu transporto priemonės vertė buvo 9000 Eur. Įvertinus aplinkybę, jog sutartis nutraukta praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo nuomos pradžios ir atitinkamai atsižvelgiant į sutarties pagrindinėse nuostatose nurodytą transporto priemonės vertės kitimo grafiką, likutinė transporto priemonės vertė, kurią atsakovas turi pareigą sumokėti, yra 8923,20 Eur. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 25 d. periodinės reikalavimų perleidimo sutarties išrašo, naujajam kreditoriui perleista teisė reikalauti 8923,20 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, tarp jų ir išrašą iš priėmimo – perdavimo akto, laikytino 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties priedu, kurio tikrumas patvirtintas ieškovą atstovaujančios teisininkės elektroniniu parašu, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti pinigine išraiška nurodytos transporto priemonės vertės, todėl prašymas priteisti 8923,20 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovas taip pat prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 446,16 Eur baudą bei 901,45 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarties pažeidimas pasireiškė įmokų už transporto priemonės nuomą nemokėjimu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju sutartyje už tą patį pažeidimą įtvirtintos dvigubos netesybos, tai yra ieškovas prašo priteisti ir delspinigius, ir baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti įskaitymo principą, nustatytą netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, jog bauda (mažesnioji netesybų dalis) įskaitoma į delspinigius (didesniąją netesybų dalį). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiami 901,45 Eur delspinigiai, tuo tarpu reikalavimas dėl 446,16 Eur baudos yra atmetamas.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 96 proc. ieškinio (11 363,76 Eur – 446,16 Eur = 10 917,60 Eur; 10 917,60 Eur * 100 proc. / 11 363,76 = 96 proc.), iš atsakovo ieškovui priteisiamos 246 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 246 Eur žyminis mokestis ((256 Eur * 96 proc.) / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl 6,04 Eur išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 10 016,15 Eur (dešimt tūkstančių šešiolika eurų 15 ct) skolos, kurią sudaro 1092,95 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt du eurai 95 ct) nesumokėtas nuomos mokestis bei 8923,20 Eur (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt trys eurai 20 ct) nepadengta transporto priemonės vertė, 901,45 Eur (devynis šimtus vieną eurą 45 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas: Estija, Talinas, Tartu mnt. 83, 6 korpusas, korespondencijos adresas: Vilnius, Gynėjų g. 16, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,04 Eur (šešis eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.