Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens D. V. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Skaičių šalis“ prašymas dėl skolininko A. V. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kiti suinteresuoti asmenys neatsiliepė į pareiškėjos prašymą.

Ginklas savo savybėmis yra toks pats turtas kaip ir bet koks kitas kilnojamasis turtas (su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytomis tokio turto įsigijimo ir naudojimo, taip pat disponavimo tokiu turtu išimtimis). Revolveris buvo įgytas, suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad leidimą tam tikram turtui, įgytam po santuokos sudarymo, naudoti turi tik vienas sutuoktinis, nekeičia šio turto nuosavybės teisių turinio. Todėl teismas atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti revolverį skolininko asmenine nuosavybe, konstatuodamas, jog šis turtas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nustatė, jog skolininkui priklauso ½ bendro turto dalis. Turtas – transporto priemonė ir ginklas – yra nedalus. Todėl teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir leido realizuoti šį nedalųjį turtą, nustatydamas, jog skolininko sutuoktinei turi būti sumokėta ½ lėšų, kurios bus gautos, realizavus šį turtą, dalis.

Pareiškėja pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Geoera“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemą-projektą, pagal kurį skolininkas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 157 832 kvadratiniai metrai, pažymėta indeksu B, jo sutuoktinė – žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 157 831 kvadratinis metras, pažymėta indeksu A. Skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė alternatyvių projektų / pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas naudojimosi tvarkos projektas neturėtų pažeisti jos, skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų turtinių interesų, be to, užtikrins efektyvų išieškojimo nukreipimą į skolininko turto dalį. Todėl teismas patenkino pareiškėjos prašymą ir jos siūlomu variantu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką.

pirmosios instancijos teismo leidimas realizuoti nedalųjį turtą pažeidžia suinteresuoto

asmens teises į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą;

skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nepraktiška ir

neracionali, pažeidžia suinteresuoto asmens interesus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pareiškėjos pateiktą projektą, pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Pačiame suinteresuotam asmeniui skirtos naudotis žemės sklypo dalies viduryje yra projektuojamas kelias. Todėl sutuoktiniams tenkančios žemės sklypo dalys nėra lygios tiek savo plotu, tiek verte.

išieškojimas iš bendrojo nedalaus turto dalies yra neįmanomas. Todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai leido realizuoti nedalųjį turtą. Teismo įpareigojimas sumokėti suinteresuotam asmeniui ½ lėšų, kurios bus gautos, realizavus turtą, dalį užtikrina suinteresuoto asmens interesus;

suinteresuotas asmuo nesutinka su nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, bet nėra

pateikęs alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad žemės sklypo dalių vertės yra nevienodos, bet nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių šį jo teiginį.

Kiti suinteresuoti asmenys neatsiliepė į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi tiek, kiek pirmosios instancijos teismas leido realizuoti jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nedalųjį turtą – transporto priemonę ir ginklą – ir pareiškėjos pasiūlytu variantu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Jungtinės nuosavybės objekte nėra nustatytos savininkų nuosavybės teisės dalys (Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl išieškojimui į tokios nuosavybės objektą nukreipti yra būtinas skolininko turto dalies nustatymas, kas sudaro sąlygas tiksliai apibrėžti skolininko asmeninio turto apimtį ir vertę. Civilinio kodekso 4.89 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma, kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Tik tada, kai teismine tvarka yra nustatoma skolininko turto dalis, gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės objekto (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 3 dalis). Skolininko dalis turi būti nustatyta taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 4 dalis). Suinteresuoti asmenys, be kitų objektų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo transporto priemonę ir ginklą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šie daiktai yra nedalieji daiktai, nes, fiziškai juos padalijus, jie apskritai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį (Civilinio kodekso 4.6 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog apskritai nėra įmanomas išieškojimas iš nedalaus daikto dalies. Išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausančias nedaliųjų daiktų dalis yra galimas. Tiesiog toks išieškojimas būtų neperspektyvus ir nerezultatyvus, nes mažai tikėtina, kad atsirastų pirkėjas, kuris būtų suinteresuotas įsigyti, pavyzdžiui, automobilio ir / ar ginklo dalį. Vykdant tokį išieškojimą, būtų paneigti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesai ir nebūtų paisoma interesų pusiausvyros vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir leido realizuoti suinteresuotiems asmenims priklausančius nedaliuosius daiktus – automobilį ir ginklą. Toks šio bendrojo turto realizavimo būdas užtikrins pareiškėjos, kaip išieškotojos, esminį interesą kuo pigiau, paprasčiau ir greičiau gauti savojo reikalavimo patenkinimą. Be to, bus užtikrinti ir skolininko interesai, nes nuo to, kada bus patenkintas išieškotojos pagrindinis reikalavimas, tiesiogiai priklauso skolininko mokėtinų palūkanų ir dengtinų vykdymo išlaidų dydžiai. Taip pat taip bus užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis vykdymo procesas, o to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidimas realizuoti nedaliuosius daiktus neproporcingai neriboja ir apeliantės teisių. Ji nuosavybės teise valdo ginčo daiktų dalį. Vadinasi, ji turi teisę savo nuožiūra spręsti, kaip disponuoti jai priklausančiu turtu (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Ginčo daiktai bus realizuoti be apeliantės, kaip bendraturtės, valios. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, leisdamas realizuoti turtą, kartu nustatė, jog apeliantei turi būti sumokėta ½ lėšų, kurios bus gautos, realizavus turtą, dalis. Vadinasi, apeliantė, realizavus ginčo daiktus, gaus piniginę kompensaciją už jai priklausančią daiktų dalį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, faktiškai atidalijo ginčo daiktus iš bendrosios jungtinės nuosavybės (Civilinio kodekso 4.90 straipsnis). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra įstatymo numatyta ir todėl teisėta priemonė, kuria daikto likimas gali būti paveiktas be vieno bendraturčio ar net visų bendraturčių valios (Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.90 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas teismine tvarka yra sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, suinteresuotam asmeniui (bendraturčiui ar jo kreditoriui) pareiškus ieškinį. Iš kitos pusės, kasacinis teismas konstatavo, jog išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.90 straipsnio 3 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Apeliantė nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido realizuoti ginčo daiktus, taip pažeisdamas apeliantės, kaip bendraturtės, interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti, jog apeliantė ir jos sutuoktinis, tiek iki buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, tiek ir juos pradėjus, galėjo savo susitarimu ar teismine tvarka pasidalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą (Civilinio kodekso 3.116 straipsnis) ir taip užsitikrinti savuosius interesus. Sutuoktiniai nepasinaudojo tokia galimybe.

Apeliantė teigia, jog skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teisėtus interesus. Šiam teiginiui pagrįsti nurodo argumentus, jog pačiame jai skirtos naudotis žemės sklypo dalies viduryje yra projektuojamas kelias. Todėl jai ir sutuoktiniui tenkančios žemės sklypo dalys nėra lygios tiek savo plotu, tiek verte.

Apeliantei pirmosios instancijos teisme buvo suteikta galimybė atsiliepti ir kartu atsikirtinėti į pareiškėjos prašymą dėl skolininko dalies nustatymo. Jai buvo žinomas pareiškėjos siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantas. Apeliantė nesutiko su pareiškėjos siūlymu, bet nepateikė alternatyvaus naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. To ji nepadarė ir apeliacinės instancijos teisme, kuriam įstatymo numatytais atvejais gali būti teikiami nauji įrodymai (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai nėra pakankami išvadai, jog nustatytoji naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės, interesus, daryti. Aplinkybė, jog žemės sklype yra projektuojamas kelias, kurio didžioji dalis driekiasi apeliantei skirtinos naudotis žemės sklypo dalimi, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypo dalys yra nelygiavertės savo plotu ir verte. Apeliantė nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių jos argumentus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia apeliantės interesus. Vėlgi akcentuotina, jog naudojimosi bendru daiktu tvarka – pirmiausia bendraturčių susitarimo reikalas (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis). Apeliantė ir jos sutuoktinis galėjo nusistatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri būtų abipusiškai priimtina ir maksimaliai užtikrintų apeliantės interesus. Bet sutuoktiniai vėlgi nepasinaudojo tokia galimybe.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir leidimo realizuoti nedaliuosius daiktus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko turto dalį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijose. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. patikslintu prašymu susiaurino prašymo dalyką ir nebereikalavo skolininko dalies uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijose nustatymo. Be to, ji pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo išregistruotas šios bendrovės akcijų areštas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nebuvo pagrindo nustatyti skolininko turto dalį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijose. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamos nutarties dalį dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja patyrė 174 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjos ir apeliantės suinteresuotumas šios bylos proceso baigtimi yra skirtingas. Atskirasis skundas, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir keistinas, yra atmestas. Todėl teismas priteisia pareiškėjai iš apeliantės 174 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis, 443 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo:

nustatyti, kad A. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su D. V. sudaro ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis, ½ transporto priemonės SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), dalis, ½ revolverio Kora ME Flobert 2.5, ginklo numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalis ir ½ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) 49 (keturiasdešimt devynių) akcijų dalis.

Palikti kitą nutarties dalį nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Skaičių šalis“ iš D. V. 174 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.