Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-387-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
1A-71-387-2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00632-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
A. H.
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-387/2014

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00632-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,gynėjai adv. Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. H. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. H. atžvilgiu pradėtas procesas pagal BK 300 str. 2 d. nutrauktas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2013-10-04.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo faktinis laikas nuo 2013-01-27 iki 2013-10-04.

Iš A. H. SIA „TRANSPORENT AUTO NUOMA“ naudai priteistas 63 246,75 Lt (šešiasdešimt tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis litus ir septyniasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimas.

UAB „Transporent“ pretenzija dėl 19 078,16 Lt (devyniolikos tūkstančių septyniasdešimt aštuonių litų ir šešiolikos centų) palikta nenagrinėta.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. H. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2012-05-09 kreipėsi į UAB „Transporent“, įmonės kodas 110894076, adresu Rodiūnios kelias 2, Vilniuje (buveinės adresas Smolensko g. 6-320, Vilniuje) dėl automobilio nuomos, bei nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad automobilio grąžinti neketina, tokiu būdu suklaidindamas UAB „Transporent“ vadybininką S. D., pastarajam dėl suklydimo apgaulės įtakoje sutikus išnuomoti automobilį, su juo sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu jam laikotarpiu nuo 2012-05-09 iki 2012-05-16 buvo perduotas naudotis SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA priklausantis automobilis BMW 520, valst. nr. HO2746, kėbulo numeris WBAFW11020C650456, 122844,88 litų vertės, tokiu būdu A. H. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA priklausantį automobilį BMW 520, valst. nr. HO2746, tuo padarydamas SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA 63246,75 litų materialinę žalą.

Be to, A. H. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, 2012-05-09 atvykęs į Lietuvos Respubliką neteisėtai laikė ir gabeno jos teritorijoje 2009-02-13 A. H. vardu išduotą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. BAA546921, kuriame buvo jo nuotrauka, ir neteisėtai realizavo 2012-05-09 UAB „Transporent“ patalpose, adresu Rodiūnios kelias 2, Vilniuje, pateikdamas jį UAB „Transporent“ vadybininkui S. D., tikslu apgaulės būdu išsinuomoti automobilį „BMW 520“, valst. nr. HO2746, kėbulo numeris WBAFW11020C650456, tokiu būdu neteisėtai laikė, gabeno ir realizavo netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. BAA546921.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. H. prašo išteisinti jį arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad 2012-05-09 sudarydamas automobilio BMW 520 (valst. Nr. HO 2746) nuomos sutartį, jis visus dokumentus užpildė teisingai – nurodė tikslius visus savo duomenis bei pateikė dokumentus iš anksto. Nuteistasis pažymi, kad jis neturėjo iš ankstinio ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Dėl automobilio dingimo jis kreipėsi į atitinkamas institucijas ir tuo pačiu metu grįžo namo, ketindamas išspręsti susiklosčiusią situaciją vietoje. Jam grįžus namo, su juo susisiekė „Privat bank“, kuriame nuteistasis turi atsiskaitomąją sąskaitą, darbuotojai, kurie nurodė, jog įmonė „Sia Transporent auto nuoma“ įšaldė jo sąskaitoje 50 000 eurų sumą. Pasikalbėjęs su banko administracija, A. H. parašė pareiškimą ir įtikintas, jog toliau visus reikalus tvarkys pats bankas, visiškai ramiai užsiiminėjo savo reikalais. Per tą laiką ne kartą kirto Europos sąjungas ribas, ką patvirtina ir jo pase esantys antspaudai. Apie tai, kad buvo paieškomas, sužinojo tik jį sulaikius Lenkijos muitinės pareigūnams. A. H. pažymi, kad neketino slapstytis ir užvaldyti automobilio apgaulės būdu, tačiau supratęs, jog neišvengs baudžiamosios atsakomybės, nusprendė pripažinti savo kaltę, tokiu būdu stengdamasis sušvelninti savo atsakomybę. Taip pasielgė, kadangi turi mažametį vaiką ir pagyvenusius tėvus. Pasak nuteistojo, jis neįvykdė nusikaltimo, tiesiog taip nesėkmingai susiklostė civiliniai santykiai. A. H. nurodo nepripažįstantis UAB „Transporent“ pretenzijos dėl nuostolių ir patirtos moralinės žalos atlyginimo, kadangi automobilis buvo daug kartų draustas įvairių draudimo bendrovių.

Teismo posėdžio metu A. H. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacini skundas atmestinas.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. H. 2012-05-09 sudarė su UAB „Transporent“ vadybininku transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu jam laikotarpiu nuo 2012-05-09 iki 2012-05-16 buvo perduotas naudotis SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA priklausantis automobilis BMW 520, valst. nr. HO2746, kurio jis neketino grąžinti pasibaigus nuomos laikotarpiui. Tokiu būdu A. H. įvykdytas nusikaltimas pasireiškė svetimo turto įgijimu apgaule.

Pažymėtina, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama skunde, byloje yra įrodyta, jog sudarydamas transporto priemonės nuomos sutartį A. H. neketino grąžinti turto, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Konstatuotina, kad A. H. kaltę padarius jam įkaltinamą veiką pagrindžia tiek jo paties prisipažinimas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu (b. t. 3, b. l. 7), tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Taip 2012-06-20 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinės ryšių valdybos raštu nustatyta, jog A. H. išvyko iš Ukrainos 2012-05-08, o grįžo 2012-05-13 (b. t. 1, b. l. 156). Sekančią dieną po jo išvykimo iš Ukrainos, t. y. 2012-05-09, A. H. Vilniuje sudarė transporto priemonės - automobilio BMW 520, nuomos sutartį (b. t. 1, b. l. 109) bei, pažeisdamas sutartyje numatytą jos galiojimo teritoriją (sutarties galiojimo teritorija apsiribojo Lietuva, Latvija ir Estija), išvyko į Čekijos Respubliką, Prahos miestą. Pažymėtina, kad jau 2012-05-12, t. y. praėjus trims dienoms po automobilio BMW 520 nuomos sutarties sudarymo, Prahos mieste A. H., panaudodamas tuos pačius dokumentus, sudarė dar vieną prabangios transporto priemonės – Mercedes Benz E250, nuomos sutartį (b. t. 1, b. l. 161). Spręsdamas A. H. kaltės klausimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pastaroji transporto priemonė iki šiol nėra grąžinta teisėtam savininkui. Pažymėtina, kad A. H. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino ir kuriais prašė vadovautis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (b. t. 3, b. l. 7), neva antros transporto priemonės nuomos sutartį jis sudarė savo draugo prašymu, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Tas pats pasakytina ir dėl A. H. pateiktų paaiškinimų neva abi transporto priemonės iš jo buvo pagrobtos. Atvirkščiai, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarąjį nuteistojo teiginį paneigia ta aplinkybė, jog būdamas Prahoje jis nesikreipė pagalbos į jokias teisėsaugos institucijas (b. t. 1, b. l. 165). Vietoj to, A. H. 2012-05-13, t. y. sekančią po automobilio Mercedes Benz E250 nuomos sutarties sudarymo, grįžo į Ukrainą. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, įtarimų kelia ir gana keistos A. H. grįžimo į Ukrainą aplinkybės. Byloje esančiais duomenimis, jis kirto Ukrainos ir Lenkijos sieną, vairuodamas Opel Vectra automobilį (b. t. 1, b. l. 156), kurį, paties nuteistojo teigimu, jo draugas buvo palikęs netoli Ukrainos – Lenkijos sienos (b. t. 2, b. l. 53). Byloje surinkti duomenys nepatvirtina ir A. H. nurodomos aplinkybės, kad jis neva pranešė apie transporto priemonės vagystę draudimo bendrovei.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo argumentą, jog jis taip skubiai grįžo į Ukrainą, kadangi tikėjosi ten išspręsti visas kilusias problemas. Bylos medžiaga nustatyta, kad grįžęs į Ukrainą (2012-05-13) ir likus dar kelioms dienoms iki automobilio BMW 520 grąžinimo termino pabaigos (2012-05-16), A. H. net nebandė susiekti su UAB „Transporent“ vadybininku S. D., nors turėjo visus jo kontaktinius duomenis ir buvo prašytas iškilus problemoms nedelsiant su juo susiekti (b. t. 3, b. l. 8). Apie automobilio dingimą 2012-05-22 Lietuvos teisėsaugos institucijoms pranešė UAB „Transporent“ vadybininkė T. J., kuri nurodė, jog automobilis nebuvo grąžintas pasibaigus sutartyje nurodytam nuomos terminui. Pabandžius susiekti su A. H. jo nurodytu telefono numeriu, paaiškėjo, kad pastarasis yra išjungtas (b. t. 1, b. l. 6). Taigi nuteistasis ne tik, kad nebandė išspręsti susiklosčiusios situacijos teisėtu būdu, bet ir akivaizdžiai vengė bet kokių kontaktų su jam transporto priemonę išnuomavusia bendrove. A. H. paaiškinimą neva jis tikėjosi, jog viskuo pasirūpins jo bankas „Privat Bank“, teismas vertina kritiškai. Paties nuteistojo teigimu, jo sąskaitoje nebuvo reikiamos pinigų sumos (50 000 eurų) automobilio BMW 520 vertei atlyginti, taip pat nebuvo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. t. 2, b. l. 53), tad nuteistasis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad viskas išsispręs savaime. Be to, bet kuriuo atveju esant tokiai situacijai A. H. privalėjo domėtis įvykių eiga bei per protingą terminą, negavęs jokių pranešimų iš banko (byloje esančiais duomenimis, SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA žala nėra atlyginta iki šiol), turėjo pats kreiptis į banką arba jam transporto priemonę išnuomavusią bendrovę. Tai, kad nuteistasis elgėsi visiškai priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, kad jis niekada neketino tinkamai įvykdyti nuomos sutarties sąlygų ir grąžinti automobilio. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, jog per labai trumpą laiko tarpą (5 dienas), A. H. kirto kelių valstybių sienas, sudarė 2 prabangių automobilių nuomos sutartis, nustatytais terminais negrąžino abiejų automobilių ir grįžo atgal į Ukrainą.

Apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Teisėjų kolegijai nustačius, jog A. H. įgijo svetimą, SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA priklausantį, turtą apgaule, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamas atvejis vertintinas kaip civilinis deliktas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog faktinė automobilio BMW 520 vertė įvykio metu buvo 25185 latų (59598,13 Lt). Skirtingai nei teigiama skunde, draudimo bendrovė AAS “Balta“ išmokėjo įmonei SIA TRANSPORENT AUTO NUOMA tik 50 procentų automobilio vertės dydžio išmoką – 12218,49 latų (59598,13 Lt). Tokiu būdu, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, likusi neatlygintos žalos dalis sudaro 63246,75 Lt (b. t. 1, b. l. 78, 80, 81, 83, 86, 102, 104). Būtent tokia suma ir buvo priteista iš nuteistojo žalą patyrusios bendrovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu UAB „Transporent“ pretenzija dėl 19 078,16 Lt priteisimo iš A. H. pirmos instancijos teismo buvo palikta nenagrinėta, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Nors nuteistasis A. H. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta. Skirdamas A. H. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, A. H. kaltės formą ir rūšį, apgaule įgyto turto vertę, kitas veikos padarymo aplinkybes. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. H. Ukrainoje anksčiau buvo teistas, neturi jokių oficialių pajamų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslų galima pasiekti tik skiriant A. H. vienintelę 182 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nurodydamas, jog jos dydis parinktinas žemiau sankcijos vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. H. paskirta teisinga ir adekvati jo padarytai veikai 3 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl dar labiau švelninti ją nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Algimantas ValantinasTeisėjai (parašai) Leonarda GurevičienėVitalija Norkūnaitė