- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-763-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17774-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų ir prašė panaikinti antstolės 2017-04-10 patvarkymą dalyje, kuria yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, bei leisti disponuoti vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) suma. Antstolė V. M. 2017-04-28 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad vykdomieji dokumentai priimti vykdyti pagrįstai. Antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus, o išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti savo prievoles, nesidomėjimo vykdymo procesu, todėl taikyti senaties terminą nebuvo jokio pagrindo. Išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnį, kuriuo vadovaujantis buvo areštuotos skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kurios nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašą. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, antstolei jokių duomenų, pagrindžiančių į sąskaitą gaunamų piniginių lėšų kilmę, nepateikia. Antstolė nesutiko su skolininko argumentu, jog išieškojimas iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, negalimas, ir nurodė, kad atskaitymai iš skolininko lėšų vykdomi Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Patvarkyme papildomai nurodyta, kad skolininkas žino savo teises, tačiau nevykdo savo pareigų išieškojimo procese, nesistengia kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus ir pažeidžia išieškotojų teises. Patvarkyme taip pat pažymėta, jog nėra pagrindo nustatyti skolininkui laisvai disponuojamą sumą, kadangi jis dėsto tik deklaratyvius teiginius, nepateikia jokių įrodymų apie gaunamų lėšų kilmę, poreikių, kuriems tenkinti būtinos piniginės lėšos, pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių antstolė prašė skundo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė.Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose Nr. 0015/07/05573, Nr. 0015/14/08330, Nr. 0015/14/07948, Nr. 0015/11/00677, Nr. 0015/07/11460, Nr. 0015/07/07724, Nr. 0015/07/06737, Nr. 0015/07/06431 ir Nr. 0015/07/05611 esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo išieškotojų savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. M. Vykdymo proceso metu priimtas 2017-04‑10 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S114307 ir 2017‑04‑21 antstolių kontoroje gautas skundas dėl antstolio veiksmų.Įvertinus vykdomosiose bylose esančius duomenis bei šalių argumentus teismas nustatė, kad vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminai praleisti nebuvo, o antstolė dokumentus priėmė vykdyti pagrįstai. Vykdymo proceso metu antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo padėtį, darbovietę. Skolininkas nevykdė savo pareigų išieškojimo procese, nesistengė kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus, taip pažeisdamas išieškotojų teises, todėl teismas sutiko su antstolės argumentu, jog išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti savo prievoles, nesidomėjimo vykdymo procesu, ir pripažino, jog taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko buvo vykdomas pagal CPK 668 straipsnį, kuriuo vadovaujantis buvo areštuotos skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. CPK 739 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitos nuostatos nenustato draudimo nukreipti išieškojimą į areštuotas skolininko pinigų sumas, todėl pripažintina, kad antstolė turi teisę vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos skolininkui priklausančioje sąskaitoje.Pagal CPK 736 straipsnio nuostatas išskaitos iš skolininko turi būti vykdomos neviršijant nustatytų dydžių – 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Dėl nurodytos priežasties teismas nesutiko su skolininko argumentu, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš atlyginimo, neviršijančio 1 MMA, ir pripažino, jog išieškojimas į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo nukreiptas pagrįstai. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, antstolei jokių duomenų, pagrindžiančių į sąskaitą gaunamų piniginių lėšų kilmę, nepateikė, nenurodė poreikių, kuriems tenkinti būtinos piniginės lėšos, pagrįstumo, todėl jo prašymas nustatyti skolininkui disponuojamą vieno MMA dydžio sumą buvo netenkintas.Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad antstolė pagrįstai atliko priverstinio išieškojimo veiksmus, laikydamasi CPK 668, 736, 739 straipsnių nuostatų, todėl skolininko prašymas panaikinti jo sąskaitai pritaikytus apribojimus ir nustatyti laisvai disponuojamą sumą buvo netenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms padaryta išvada, kad antstolės V. M. veiksmai buvo teisėti ir atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas A. M. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su priimta nutartimi ir prašo teismo įpareigoti įkalinimo įstaigą nepervedinėti į antstolės sąskaitą lėšų, kurios neviršija vieno MMA bei leisti disponuoti įkalinimo įstaigoje pinigine lėšų suma, neviršijančia vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo suma.Nurodo, kad toks antstolės patvarkymas apriboja įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietą. Laisvės atėmimo įstaigos rėžimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip kaip tik artimiesiems pervedus piniginių lėšų.Pinigų išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jo lėšos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo į pataisos namų įstaigos administruojamą sąskaitą gaunamos lėšos gali būti priskiriamos CPK 668 str. ar CPK 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl antstolis pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S1-7086 antstolė areštavo 5583,87 Eur skolos ir 1129,85 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 6713,72 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Areštuotas lėšas minėtu patvarkymu antstolė nurodė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolė minėtame 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkyme nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad antstolė minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0015/07/05573; 0015/07/05611; 0015/07/06431; 0015/07/06737; 0015/07/07724; 0015/07/11460; 0015/11/ 00677; 0015/14/07948; 0015/14/08330 2016 m. gruodžio 1 d. priimtas patvarkymas Nr. S1-7086 pripažintinas neteisėtas, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. naikintina, panaikinant antstolės V. M. vykdomosiose bylose Nr. 0015/07/05573; 0015/07/05611; 0015/07/06431; 0015/07/06737; 0015/07/07724; 0015/07/11460; 0015/11/ 00677; 0015/14/07948; 0015/14/08330 2016 m. gruodžio 1 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-7086, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį.
Tenkinti pareiškėjo skundą.
Panaikinti antstolės V. M. vykdomosiose bylose Nr. 0015/07/05573; 0015/07/05611; 0015/07/06431; 0015/07/06737; 0015/07/07724; 0015/07/11460; 0015/11/ 00677; 0015/14/07948; 0015/14/08330 2016 m. gruodžio 1 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-7086, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.