Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-759-1145/2025 pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atstatymo ir leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarė I. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2025-01-20 gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, teismui pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, ir 2025-01-14 elektroninio laiško VSDFV Panevėžio skyriui su priedais kopija. Pareiškėja prašė pratęsti procesinį terminą pateikti duomenis apie E. M. mokėtas išmokas iki atsakymo gavimo iš VSDFV Panevėžio skyriaus.

4. 2025-01-21 gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Teismui pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus 2025-01-20 rašto (atsakymo į 2025-01-14 elektroninį laišką) ir skundo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus atsisakymo suteikti informaciją kopijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atstatymo ir leidimo priimti palikimą išdavimo laikyti nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti bylą tik pagal įstatymo nustatyta tvarka pareikštą suinteresuoto asmens pareiškimą, o teismo teisė veikti ex officio yra ribojama įstatymu.

14. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atstatymo ir leidimo priimti palikimą išdavimo. Teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momentu) E. M. nebuvo reikalingas išlaikymas; 2) jei teismas nuspręs, kad E. M. išlaikymas buvo reikalingas, atstatyti CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti arba konstatuoti, kad esant M. K. sutikimui, termino atstatymas yra nereikalingas; 3) išduoti leidimą M. K. priimti E. M. vardu palikimą pagal įstatymą į 1/4 dalį nekilnojamojo turto.

16. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-01-13 nutartimi buvo nutarta nustatyti pareiškėjai 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti: 1) suformuluoti reikalavimą, atsižvelgiant į prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) sumokėti žyminį mokestį; 3) pateikti duomenis, kad pareiškėjos atstovas advokatas būtų ėmęsis tinkamų priemonių, reikalingų informacijai apie E. M. mokėtas išmokas gavimui iš VSDFV, ir kad jam šią informaciją buvo atsisakyta suteikti.

17. Kaip nustatyta, 2025-01-20 pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą, 2025-01-14 elektroninio laiško VSDFV Panevėžio skyriui su priedais kopija; 2025-01-21 teismui pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus 2025-01-20 rašto (atsakymo į 2025-01-14 elektroninį laišką) ir skundo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus atsisakymo suteikti informaciją kopijos.

18. Įvertinęs pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja pašalino šiuos teismo nustatytus trūkumus: 1) pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą; 2) pateikė duomenis, kad pareiškėjos atstovas advokatas ėmėsi atitinkamų priemonių, reikalingų informacijai apie E. M. mokėtas išmokas gavimui iš VSDFV. Kaip nustatyta, 2025-01-13 nutartimi konstatuoto pareiškimo trūkumo – suformuluoti reikalavimą, atsižvelgiant į prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir į tai, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, netgi praleidus terminą jam priimti, pareiškėja nepašalino.

19. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018).

20. Kaip jau minėta, pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) E. M. nebuvo reikalingas išlaikymas; 2) jei teismas nuspręs, kad E. M. išlaikymas buvo reikalingas, atstatyti terminą palikimui priimti arba konstatuoti, kad esant M. K. sutikimui termino atstatymas yra nereikalingas; 3) išduoti leidimą M. K. priimti E. M. vardu palikimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjus bylą ir nustačius asmens išlaikymo faktą bei įsiteisėjus teismo sprendimui, gali būti sprendžiami klausimai, susiję su termino palikimui priimti atnaujinimu ir teismo leidimo išdavimu. Dėl šių priežasčių teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus – suformuluoti reikalavimą, atsižvelgiant į prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

21. Teismo 2025-01-13 nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo tinkamai įteikta pareiškėjos atstovui advokatui, tačiau nei 2025-01-20, nei 2025-01-21, teismui teikiant papildomus duomenis, trūkumai dėl tinkamo pareiškimo reikalavimo suformulavimo nebuvo pašalinti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atstatymo ir leidimo priimti palikimą išdavimo laikyti nepaduotu. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

22. Kaip nustatyta, pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė ne tik gautus duomenis iš VSDFV, bet ir patikslintą pareiškimą, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momentu) E. M. nebuvo reikalingas išlaikymas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš pradinio pareiškėjos pareiškimo, tiek ir patikslinto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja, priėmusi po motinos mirties jos palikimą, sutinka, jog jos sesers vardu būtų priimamas palikimas. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos patikslinto pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.